Įvertinti ir mūsų krašto jaunieji talentai

Pelnė pri­zi­nes vie­tas

Res­pub­li­ki­niam „Si­dab­ro vai­nikė­lio“ kon­kur­sui try­li­ka­metę Rūtą, sa­vo ta­lentą la­vi­nan­čią Pla­te­lių me­no mo­kyk­lo­je, pa­ruošė mo­ky­to­ja Li­na Ru­gi­nienė. Antrą kartą kon­kur­sinė­je pa­ro­do­je da­ly­va­vu­si pla­te­liškė kūrėja pri­statė ke­ra­mi­kos dar­bus, pa­dėju­sius ren­gi­ny­je jai pel­ny­ti tre­čiąją vietą. Į pa­rodą at­ve­žu­si ne­pap­ras­to gro­žio kruopš­čiai iš­dai­lin­tus dei­ves ir an­ge­lus, jau­no­ji ke­ra­mikė varžė­si 5–8-ų kla­sių ka­te­go­ri­jo­je.

Tre­čio­sios vie­tos laimė­to­jo var­du pa­si­puošė „Si­dab­ro vai­nikė­lio“ nau­jo­kas Pau­lius Braz­dei­kis. Plungės „Saulės“ gim­na­zi­jos bei pui­kiai vi­siems ži­no­mo tau­to­dai­li­nin­ko Vik­to­ro Rai­bu­žio mo­ki­nys ke­lią į kon­kur­sinės pa­ro­dos fi­nalą pra­si­skynė su meist­riš­kai pa­da­ry­to­mis Už­gavė­nių kaukė­mis bei med­žio skulptūrėlė­mis. Aš­tuo­nio­lik­me­tis drožė­jas, ku­ris lan­ko ne­for­ma­lio­jo vaikų švie­ti­mo pro­gra­mos „Me­ninė med­žio dro­žy­ba“ už­siė­mi­mus, ve­da­mus V. Rai­bu­žio, varžė­si vy­res­niųjų – 9–12 kla­sių – ka­te­go­ri­jo­je.

Ki­tas V. Rai­bu­žio mo­ki­nys – de­vy­nio­lik­me­tis P. Mikš­ta – to­je pa­čio­je vy­res­niųjų ka­te­go­ri­jo­je užėmė ant­rąją vietą. Vai­ki­nui įver­ti­nimą pelnė iki smulk­menų iš­dai­lin­ta pra­kartėlė ir skulptūrėlės, ku­rių plun­giš­kis pa­teikė visą de­šimtį. Pau­lius, kaip ir Rūta, šia­me kon­kur­se da­ly­va­vo ne pirmą kartą. Ir pri­zi­nin­ku ta­po ne pirmą sykį.

Tie­sa, V. Rai­bu­žio mo­ki­niai Zyp­lių dva­re vy­ku­sio­se iš­kilmė­se ne­da­ly­va­vo – tuo me­tu vai­ki­nai laikė vals­ty­binį lie­tu­vių kal­bos bran­dos eg­za­miną.


Pa­ro­do­je – pu­sant­ro šim­to darbų

Per vi­sas aš­tuo­nias de­vin­tus me­tus gy­vuo­jan­čio „Si­dab­ro vai­nikė­lio“ re­gio­ni­nes pa­ro­das šiais me­tais vi­suo­me­nei pri­si­statė per 300 jaunųjų meistrų. Ta­čiau tik 38-iems iš jų pa­vy­ko laimė­ti ke­lia­la­pius į bai­giamąjį kon­kur­so etapą, ku­rio me­tu jaunųjų ta­lentų dar­bai lai­ki­nai įsikūrė Zyp­lių dva­re. Garbė čia eks­po­nuo­ti sa­vo kūry­bos vai­sius te­ko tiems, ku­riems anks­tes­nių „Si­dab­ro vai­nikė­lio“ etapų me­tu iš bend­raam­žių pa­vy­ko iš­sis­kir­ti kūry­biš­ku­mu, kruopš­tu­mu bei meist­rystės įgūdžiais.

Ge­riau­siųjų dar­bai dva­re pui­ka­vo­si visą mėnesį. Čia už­su­ku­sie­ji galė­jo iš­vys­ti net pu­sant­ro šim­to liau­dies dailės pa­pro­čius bei jų in­terp­re­ta­ci­jas at­spin­din­čių jaunųjų au­to­rių kūri­nių. Daž­nas, stab­telėjęs prie Vil­niaus kraš­to verbų, šiau­di­nių sodų, mar­gu­čių, Už­gavė­nių kau­kių, iš vy­te­lių pintų, siu­vinėtų teks­tilės kūri­nių, del­monų, juostų, Ma­žo­sios Lie­tu­vos tau­ti­nio dra­bu­žio ir ypač gau­siai pri­sta­tytų ke­ra­mi­kos dir­bi­nių – indų, skulptūrų, švil­py­nių, – ko­ne aik­telė­jo ir dar il­gai ap­ta­rinė­jo ne­pap­rastą jaunųjų au­to­rių ta­lentą.

Ži­no­ma, ati­džiau­siai mo­ki­nių dar­bus ty­rinė­jo ver­ti­ni­mo ko­mi­si­ja. Zyp­lių dva­re vy­ku­sia­me bai­gia­ma­ja­me „Si­dab­ro vai­nikė­lis“ tu­re jaunųjų au­to­rių dar­bus pa­gal jų me­ninę vertę, meist­riš­kumą, kūri­nio sąsa­jas su liau­dies dailės, et­ninės kultū­ros tra­di­ci­jo­mis ver­ti­no pa­tyrę mu­zie­ji­nin­kai, dailė­ty­ri­nin­kai ir et­nog­ra­fai.

Jų dar­bas – itin at­sa­kin­gas, mat iš gau­sos da­ly­vių rei­kia iš­rink­ti tik tris, ver­tus ge­riau­sio­jo var­do. Būtent tas tre­je­tas ir pa­si­puo­šia sim­bo­li­niais si­dab­ro vai­nikė­liais.

Ne laimė­ji­mai svar­biau­si

Ta­čiau ne laimė­ji­mai yra svar­biau­si Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio kultū­ros cent­ro ren­gia­mo­je kon­kur­sinė­je pa­ro­do­je. Kaip sa­ko jos or­ga­ni­za­to­riai, svar­biau­sia jau­nuo­sius kūrėjus pa­ska­tin­ti to­bu­lin­ti me­ni­nius gebė­ji­mus, dai­liųjų amatų įgūdžius, o vi­sa tai pa­si­tel­kus – pri­sta­ty­ti sa­vo kraš­to sa­vi­tumą, išs­kir­ti­numą at­spin­din­čius kūri­nius, taip pri­si­de­dant prie tra­di­cinės kultū­ros puo­selė­ji­mo.

Taip pat svar­bu jaunąją kartą su­pa­žin­din­ti su liau­dies dailės pa­vel­du, su­teik­ti pro­gą vai­kams ir jau­ni­mui pa­tiems pri­si­lies­ti prie med­žia­gos bei įran­kių ir pa­si­tel­kus vaiz­duotę kur­ti sa­vo vaiz­dinės bei tai­ko­mo­sios liau­dies dailės kūri­nius.

„Si­dab­ro vai­nikė­lio“ rengė­jai džiau­gia­si, kad no­rin­čiųjų pa­si­tel­kus vaiz­duotę kur­ti sa­vo vaiz­dinės bei tai­ko­mo­sios liau­dies dailės kūri­nius ne­trūksta – kas­met į kon­kursą už­si­re­gist­ruo­ja ne vie­nas šim­tas vaikų ir jau­ni­mo.

Per be­veik de­šimt­metį kon­kur­so gy­va­vi­mo sa­vo ta­lentą at­skleidęs ne vie­nas jau­na­sis kūrėjas vėliau, jau suaugęs, sa­vo kūrybą pri­statė ir kon­kur­se „Auk­so vai­ni­kas“. Tai pa­ro­do, kad lai­kas ir dėme­sys, skir­tas mo­ki­niams, ne­nuei­na vel­tui, kad įskie­py­ta meilė liau­dies me­nui pa­si­lie­ka ku­rian­čio­jo ran­ko­se ir iš­sau­go gy­vy­bin­gas liau­dies dailės tra­di­ci­jas.