Pažintis su baltų pasaulėžiūra ir žymiu kraštiečiu

Da­nutės SE­RA­PI­NIENĖS nuo­trau­ka
Pro­fe­so­rius R. Bal­sys ne tik skaitė pa­skaitą, bet ir pa­dai­na­vo ke­letą pa­ties su­kurtų dainų pa­gal ži­nomų lie­tu­vių poetų ei­les
Ba­land­žio 13 dieną Plungės tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to (TAU) klau­sy­to­jai ir kvies­ti­niai sve­čiai turė­jo išs­kir­tinę ga­li­mybę su­si­tik­ti su ha­bi­li­tuo­tu hu­ma­ni­ta­ri­nių mokslų dak­ta­ru, pro­fe­so­riu­mi, Klaipė­dos uni­ver­si­te­to So­cia­li­nių ir hu­ma­ni­ta­ri­nių mokslų fa­kul­te­to de­ka­nu Ri­man­tu Bal­siu. Su­si­rin­ku­sie­ji įdėmiai išk­lausė la­bai įdo­mią moks­li­nin­ko pa­skaitą „Ikik­rikš­čio­niš­ko­ji baltų re­li­gi­ja: ver­ty­bi­nis mat­muo“.



Ikik­rikš­čio­niškąją re­li­giją men­ki­no

Pro­fe­so­rius R. Bal­sys at­kreipė dėmesį, jog pir­mie­ji au­to­riai, rašę apie baltų kraš­tuo­se dar klestė­ju­sią pa­go­nybę, bu­vo krikš­čio­nys, todėl į ją žiūrė­jo nei­gia­mai, steng­da­mie­si at­skleis­ti kaip bar­ba­rišką „vel­nio vei­kimą“, būtiną bet ko­kia kai­na at­vers­ti į krikš­čio­nių tikė­jimą. Pri­si­deng­da­mos „vie­nin­te­le tei­sin­ga re­li­gi­ja“, kai­my­ninės Eu­ro­pos ša­lys bandė už­ka­riau­ti tur­tin­gas baltų že­mes.
Anot lek­to­riaus, net XX–XXI a. vis dar pa­si­tai­ko is­to­rikų, teo­logų, teks­to­logų, ku­rie ikik­rikš­čio­niškąją lie­tu­vių ir prūsų re­li­giją men­ki­na, kaip ne­turė­ju­sią jo­kios sis­te­mos. Pro­fe­so­rius įrodė, kad įvai­rių mokslų at­lik­ti ty­ri­mai pa­grind­žia ikik­rikš­čio­niš­ko­sios re­li­gi­jos sis­te­miš­kumą. Jos pa­grin­di­niai seg­men­tai yra hie­rar­chiš­kai ir funk­ciš­kai įvai­rių dievų pan­teo­nas (po­li­teiz­mas), pa­grin­di­nių ir lo­ka­lių švent­vie­čių tink­las, kul­to tar­nai ir at­lie­ka­mi bend­ruo­me­ni­niai ri­tua­lai, ku­riais už­tik­ri­na­ma kos­minė tvar­ka ir bend­ruo­menės na­rių ge­rovė. Prof. dr. R. Bal­sys sa­vo tei­gi­nius iliust­ra­vo vaiz­di­ne med­žia­ga. Klau­sy­to­jams bu­vo sma­gu iš­girs­ti taik­lius jo pa­šmaikš­ta­vi­mus.
Api­bend­rin­da­mas iš­sa­ky­tus tei­gi­nius, sve­čias pa­brėžė, kad ikik­rikš­čio­niškąją baltų re­li­giją turė­tu­me ver­tin­ti, at­si­žvelg­da­mi į tų senųjų laikų kon­tekstą. Ir pa­gar­biai priim­ti bei sau­go­ti lie­tu­vių dva­sinės kultū­ros iš­ta­kas.
Ant­ro­ji su­si­ti­ki­mo su R. Bal­siu da­lis bu­vo mu­zi­kinė. Sve­čias, grodamas gi­ta­ra, pa­dai­na­vo ke­letą pa­ties su­kurtų dainų pa­gal ži­nomų lie­tu­vių poetų ei­les. Jo nuo­mo­ne, tik ge­ras, pra­smin­gas teks­tas su­tei­kia me­lo­di­jai įtai­gu­mo, ku­ris pa­lie­čia klau­sy­to­jo širdį. Pro­fe­so­rius stebė­jo­si, kad šiuo­lai­ki­niai mu­zi­kan­tai kar­tais pa­tys ku­ria pri­mi­ty­vius teks­tus sa­vo dai­noms, nors mes tu­ri­me tiek nuo­sta­bios lie­tu­viš­kos poe­zi­jos. 
Už pa­skaitą ir už dai­nas klau­sy­to­jai, pa­gar­biai at­si­stoję, pa­dėko­jo nuo­šird­žiais plo­ji­mais.


Pro­fe­so­rius – mūsų kraš­tie­tis

Už šį tu­ri­ningą su­si­ti­kimą TAU stu­den­tai dėkin­gi Plungės pa­slaugų ir švie­ti­mo pa­gal­bos cent­ro di­rek­to­riui Ado­mui Kri­pui, ku­ris yra as­me­niš­kai pa­žįsta­mas su iš Plungės kraš­to ki­lu­siu moks­li­nin­ku. 
R. Bal­sys baigė Plungės 3-iąją vi­du­rinę mo­kyklą (da­bar „Saulės“ gim­na­zi­ja). Po to įgi­jo Lie­tu­vos kon­ser­va­to­ri­jos Klaipė­dos fa­kul­te­to dip­lomą. Ke­letą metų mo­ky­to­ja­vo Rau­dond­va­ry­je, kol bu­vo pa­kvies­tas dirb­ti dėsty­to­ju Klaipė­dos uni­ver­si­te­te.
Šiuo me­tu ha­bi­li­tuo­tas hu­ma­ni­ta­ri­nių mokslų dak­ta­ras, pro­fe­so­rius R. Bal­sys – ne tik fa­kul­te­to de­ka­nas, bet ir Lie­tu­vos moks­lo pre­mijų ko­mi­si­jos na­rys bei Klaipė­dos uni­ver­si­te­to žur­na­lo „Res Hu­ma­ni­ta­riae“ vy­riau­sia­sis re­dak­to­rius, Lie­tu­vos kultū­ros ta­ry­bos eks­per­tas, jung­tinės Klaipė­dos uni­ver­si­te­to, Lie­tu­vos is­to­ri­jos ins­ti­tu­to, Vy­tau­to Did­žio­jo uni­ver­si­te­to Et­no­lo­gi­jos kryp­ties dok­to­rantū­ros ko­mi­te­to na­rys.
Moks­li­nin­kas iš­lei­do šias mo­nog­ra­fi­jas: „Ma­žo­sios Lie­tu­vos Žvejų dai­nos. San­da­ros, tu­ri­nio ir poe­ti­kos ypa­tu­mai“, „Lie­tu­vių ir prūsų die­vai, deivės, dva­sios: nuo apei­gos iki prie­ta­ro“, Me­to­dinė prie­monė Pa­go­niš­ko­jo lie­tu­vių ir prūsų pan­teo­no rai­da“, „Lie­tu­vių ir prūsų pa­go­nybė: al­kai, žy­niai, sta­bai“, „Lie­tu­vių ir prūsų re­li­ginė elg­se­na: au­ko­ji­mai, drau­di­mai, teo­fa­ni­jos“, „Apie sa­vo kraštą ir jo žy­din­čias tvo­ras“ (straips­niai, re­cen­zi­jos, in­ter­viu), „Pa­ga­nism of Lit­hua­nians and Prus­sians“. Vo­lu­me I, II. Dar rei­kia pa­minė­ti, kad R. Bal­sys su­darė ir po­rą lei­di­nių.
Be šių knygų, pro­fe­so­rius yra išs­paus­dinęs tiek įvai­rių straips­nių, kad ir į jau­čio odą ne­su­ra­šy­si. O ko­kia temų įvai­rovė: apie kiau­les, jau­čius, pir­tis, jau­jas, ožius, el­ge­tas, mal­das, ke­pu­res, žir­gus, van­denį ir dau­gybė kitų.
Įdo­mus fak­tas, jog R. Bal­sys 11 metų vedė šeš­ta­die­ninę laidą tie­sio­gi­nia­me ete­ry­je „Sveiks iš ry­to, gas­pa­do­riau“. Šią laidą trans­lia­vo Klaipė­dos ra­di­jo sto­tis „Bum­sas“, vėliau per­va­din­ta į „B-91“.


Įvai­ria­pusė moks­linė veik­la

Be iš­var­dy­tos R. Bal­sio veik­los, dar būti­na pa­minė­ti, kad jo įvai­riu me­tu dirb­ta ir dir­ba­ma Lie­tu­vos bei kitų ša­lių moks­li­nių žur­nalų red­ko­le­gi­jo­se: su pro­fe­so­riu­mi bend­ra­dar­bia­vo „Žiem­ga­la“, „Gim­ta­sai kraš­tas“ (moks­linės ta­ry­bos na­rys), Daug­pi­lio uni­ver­si­te­to (Lat­vi­ja), Par­mos uni­ver­si­te­to (Ita­li­ja), Ki­je­vo Ta­ra­so Šev­čen­kos var­do na­cio­na­li­nio uni­ver­si­te­to (Uk­rai­na), Ter­no­po­lio Vo­lo­di­mi­ro Gna­tiu­ko na­cio­na­li­nio pe­da­go­gi­nio uni­ver­si­te­to (Uk­rai­na), Dniep­ro­pet­rovs­ko M. Glin­kos var­do mu­zi­kos aka­de­mi­jos (Uk­rai­na) lei­di­niai.
Įvai­ria­pusę moks­li­nin­ko veiklą liu­di­ja sta­žuotės ir dėsty­mo vi­zi­tai Par­mos, Pra­hos (Če­ki­ja) ir So­fi­jos (Bul­ga­ri­ja) uni­ver­si­te­tuo­se. Ge­rai mokė­da­mas reikš­ti min­tis ang­liš­kai ir ru­siš­kai jis, rem­da­ma­sis žo­dy­nais, ga­li skai­ty­ti rei­kia­mus šal­ti­nius, bend­rau­ti bui­ti­niais klau­si­mais lenkų, lat­vių, bul­garų, italų, čekų ir lo­tynų kal­bo­mis. Ga­li­ma tik pa­vydė­ti to­kių ži­nių, gebė­jimų ir darbš­tu­mo.
Klaipė­dos uni­ver­si­te­to se­na­tas pa­teikė pro­fe­so­riaus R. Bal­sio kan­di­datūrą Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus pre­mi­jai gau­ti už reikš­min­giau­sius dar­bus, su­si­ju­sius su et­ninės kultū­ros tra­di­cijų plėto­ji­mu, puo­selė­ji­mu, ug­dy­mu ir ty­rinė­ji­mu, taip pat už kūry­binę ir moks­linę veiklą et­ninės kultū­ros sri­ty­je.
Čia pa­minė­ti tik reikš­min­giau­si mūsų kraš­tie­čio Ri­man­to Bal­sio dar­bai, bet ir to ga­na, kad su­vok­tu­me, ko­kiam skryd­žiui į hu­ma­ni­ta­ri­nių mokslų aukš­tu­mas pa­dėjo pa­si­ruoš­ti gim­to­ji žemė. Plungės kraš­tui di­delė garbė, kad čia gimė, au­go ir bren­do ši di­delės eru­di­ci­jos as­me­nybė. Šio žmo­gaus pa­trauk­lu­mas ir įtai­ga yra jo vi­di­nio spin­de­sio re­zul­ta­tas, ir nie­kas ne­ga­li už­tem­dy­ti iš vi­daus sklin­dan­čios švie­sos, ku­ria jis mie­lai da­li­ja­si su ki­tais.
Pro­fe­so­riaus pa­skai­tos ir jo at­lie­ka­mos dai­nos galėtų būti įdo­mios mūsų kraš­to švie­ti­mo įstai­goms ir gy­ven­tojų bend­ruo­menėms.