Petrines plateliškiai šventė visą savaitę

Al­do­nos KUP­RE­LYTĖS nuo­trau­ka
Šiais me­tais Pla­te­lių garbės pi­lie­čių sąrašą pa­pildė P. Ru­bi­no (de­šinė­je) pa­vardė
Nespė­jus iš­dil­ti per Jo­ni­nes pa­tir­tiems įspūdžiams, pra­ėju­sią sa­vaitę pla­te­liš­kiai su­rengė kitą šventę – net sep­ty­nias die­nas tru­ku­sias Pet­ri­nes. Kaip sa­ko Pla­te­lių mies­te­lio žmonės, bir­že­lio pa­bai­go­je mi­ni­ma Šv. Pet­ro ir Po­vi­lo die­na, trum­piau va­di­na­ma Pet­rinė­mis, – ant­ro­ji to­kia iš­ki­li va­sar­vid­žio šventė tra­di­ci­nia­me mūsų ka­len­do­riu­je. O kas jau kas, bet Pla­te­liai jos ne­švęsti ne­ga­li, kai mies­te­lio šven­tovė ti­tu­luo­ta būtent šventųjų apaš­talų Pet­ro ir Pau­liaus var­du.

Tad pla­te­liš­kiams Šv. Pet­ro ir Po­vi­lo die­na – ypač reikš­min­ga. Jie net me­tus skai­čiuo­ja nuo vienų Pet­ri­nių iki kitų. Šiai pro­ga Pla­te­liai kas­kart pa­ruo­šia tur­tingą pro­gramą, ku­rios ren­gi­niai mies­telė­nus bei sve­čius džiu­gi­na ne vieną dieną. Per­nai Pet­rinės Pla­te­liuo­se švęstos tris die­nas, o štai šie­met – net visą sa­vaitę.



Pri­si­min­ta svar­bi su­kak­tis

Pet­rinės nuo se­no bu­vo šven­čia­mos pa­na­šiai kaip Jo­ninės – prie van­dens. Šią tra­di­ciją iš­laikė ir pla­te­liš­kiai, pa­grin­dinės Pet­ri­nių die­nos ren­gi­nius suor­ga­ni­zavę būtent pae­žerė­je.

Ta­čiau visa ren­gi­nių gran­dinė pra­si­dėjo bir­že­lio 26-ąją mies­te­lio aikštė­je su­reng­tu jo­mar­ku, tra­di­ci­ne lau­ko puokš­čių pa­ro­da se­niū­ni­jos priei­go­se bei Šv. Pet­ro ir Po­vi­lo at­lai­dais baž­ny­čio­je, po ku­rių laukė iš­kil­min­ga šventės da­ly­vių ei­se­na ir Pla­te­lių me­no mo­kyk­los bei Lie­tu­vos ka­ri­nių jūrų pa­jėgų or­kest­ro kon­cer­tas, kvietęs vi­sus į Pla­te­lių širdį – mies­te­lio aikštę.

Ren­gi­nio me­tu pla­te­liš­kius svei­ki­no mies­te­lio šei­mi­nin­kas – Pla­te­lių se­niū­nas Ro­ber­tas Šim­kus. Pri­si­min­ta, jog šie – 2022-ie­ji – metai Pla­te­liams ypa­tin­gi, mat mies­te­lis skai­čiuo­ja jau 230-uo­sius me­tus nuo ta­da, kai jam bu­vo su­teik­tos reikš­min­gos pri­vi­le­gi­jos – 1792-ai­siais Len­ki­jos ka­ra­lius ir Lie­tu­vos di­dy­sis ku­ni­gaikš­tis Sta­nis­lo­vas Au­gus­tas Po­nia­tovs­kis Pla­te­liams su­teikė Mag­de­bur­go tei­ses ir herbą.

Ki­ta die­na pa­skir­ta Pla­te­lių pa­si­did­žia­vi­mui – rip­kai. Jos va­ka­ro me­tu bu­vo ga­li­ma pla­čiau su­si­pa­žin­ti su šio ko­man­di­nio žai­di­mo tai­syklė­mis ir tak­ti­ka, o vėliau ir su­da­ly­vau­ti rip­kos var­žy­bo­se. Ži­no­ma, spor­to en­tu­ziastų laukė ir ki­ti ko­man­di­niai žai­di­mai, skir­ti ne tik suau­gu­sie­siems, bet ir vai­kams.

Tre­čiąją Pet­ri­nių dieną šven­ti­nio šur­mu­lio ne­trūko Pla­te­lių eže­ro ap­žval­gos aikš­telė­je, kur lankė­si pro­jek­tas „LRT ma­no mies­te“ ko­man­da. Į su­si­ti­kimą su mies­te­lio bend­ruo­me­ne at­vy­ko pa­ti Zi­ta Kel­mic­kaitė. Iš­kart po sma­gių pa­šne­ke­sių su cha­riz­ma­tišką­ja te­le­vi­zi­jos, ra­di­jo ir ren­gi­nių vedė­ja pla­te­liš­kiai skubė­jo į Eu­ge­ni­jaus Bun­kos su­rengtą eks­kur­siją „Pėdsa­kai Pla­te­lių gat­velė­se“.


Pas­kelb­tas Pla­te­lių garbės pi­lie­tis

Šven­ti­niai ren­gi­niai tęsėsi ir kitą­dien, kuo­met smal­suo­lių dėme­sio laukė Pla­te­lių kultū­ros cent­re pri­sta­ty­tas spek­tak­lis (NE)LAIMĖS SMŪGIS. O bir­že­lio 30-ąją pla­te­liš­kiai, minė­da­mi Šv. Pet­ro ir Po­vi­lo dieną, vėl at­vėrė šir­dis mal­dai, ap­lankė grafų Šua­ze­lių kapą baž­ny­čios šven­to­riu­je, o pa­skui su­si­ti­ko su ra­šy­to­jo­mis Gi­na Vilū­ne ir Ire­na Bui­vy­dai­te. Su­si­pa­žin­ti su plunks­nos bi­čiulė­mis ir su jo­mis pa­bend­rau­ti bu­vo ga­li­ma ap­si­lan­kius Pla­te­lių dva­ro svir­ne.

Pag­rin­di­ne Pet­ri­nių die­na ta­po pra­ėjęs penk­ta­die­nis, ku­riam pir­muo­sius ak­cen­tus su­dėlio­jo Ber­žo­re su­reng­tos pa­mink­lo, skir­to Lie­tu­vos II Sei­mo na­rio Va­len­ti­no Žvirgžd­žio at­mi­ni­mui, ati­den­gi­mo iš­kilmės.

Vėliau Pet­ri­nių ren­gi­niai per­si­kėlė į pae­žerę, ša­lia jachtų klu­bo, kur vy­ko daug dėme­sio su­lau­ku­sios mažųjų dvi­ra­ti­ninkų var­žy­bos, kvietė Pla­te­lių bib­lio­te­kos veik­los, aidė­jo sa­vi­veik­li­ninkų bei grupės TA­BAS­CO kon­cer­tas, vyko jachtų klubo regata. Ren­gi­nio „vai­ras“ kaip ir per­nai bu­vo pa­tikė­tas ge­ros nuo­tai­kos ne­sto­ko­jan­čiai Auš­rai Dir­vons­kie­nei, kvie­tu­siai vi­sus at­si­pa­lai­duo­ti va­sa­riš­kai ma­lonų va­karą bei sma­giai pra­leis­ti laiką trau­kiant dainą, su­kan­tis šo­kio rit­mu ar tie­siog šne­ku­čiuo­jan­tis su bi­čiu­liais.

Ne­nuo­bod­žia­vo ir ma­žie­ji šventės da­ly­viai. Jų laukė cuk­raus va­ta, spragė­siai, šėlionės ba­tu­te ir pažintis su gerą nuo­taiką do­va­no­ju­siu meš­ku­čiu Tu­čiu.

Svar­biau­siu šventės pae­žerė­je mo­men­tu tra­po Pla­te­lių garbės pi­lie­čio pa­ger­bi­mo ce­re­mo­ni­ja. Šiais me­tais šis reikš­min­gas ti­tu­las su­teik­tas il­ga­me­čiam Pla­te­lių gim­na­zi­jos kūno kultū­ros mo­ky­to­jui, Plungės spor­to ir rek­rea­ci­jos cent­ro tre­ne­riui, jaunąją kartą mo­kan­čiam rip­kos pa­slap­čių, bei lie­tu­viš­ko ri­ti­nio ko­man­dos „Pla­te­liai“ va­do­vui Po­vi­lui Ru­bi­nui. Pla­te­lių garbės pi­lie­čių gre­tas jis pa­pildė įver­ti­nus jo vi­suo­me­ninę veiklą, su­si­ju­sią su spor­tu, bei lie­tu­viš­ko ri­ti­nio tra­di­cijų puo­selė­jimą ir po­pu­lia­ri­nimą.

Ži­no­ma, ne­pa­mirš­ta pa­gerb­ti ir var­du­ves šven­tu­sius Po­vi­lus bei Pet­rus.


Kvietė tra­di­cinė suei­ga

Pas­ku­ti­niai šven­tinės sa­vaitės štri­chai su­dėlio­ti pra­ėjusį šeš­ta­dienį. Tądien pla­te­liš­kiai bu­vo kvie­čia­mi į Pla­te­lių dva­ro svir­ne su­rengtą sueigą, ku­rios su­ma­ny­to­ja – Pla­te­lių bend­ruo­menės pir­mi­ninkė Ri­gon­da Pe­re­ver­ze­va. Be šios suei­gos mies­te­lio gy­ven­to­jai jau ne­įsi­vaiz­duo­ja Pet­ri­nių šventės.

Su­si­rin­ku­siuo­sius svei­ki­no R. Pe­re­ver­ze­va bei Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nio par­ko (ŽNP) va­do­vas Ramū­nas Ly­dis. Kad pla­te­liš­kiai ne­pa­tingė­jo atei­ti į šeš­ta­die­nio ren­ginį, vai­ni­ka­vusį Pet­ri­nes, pa­si­džiaugė ir ŽNP Gam­tos ir pa­vel­do sky­riaus vyr. spe­cia­listė bei et­nog­rafė Al­do­na Kup­re­lytė, vėliau pri­mi­nu­si, ko­kią svar­bią su­kaktį šie­met mi­ni Pla­te­liai.

Suei­gos me­tu bu­vo ga­li­ma ir dau­giau su­ži­no­ti. An­tai Re­gio­ni­nių kultū­ri­nių ini­cia­tyvų cent­ro va­dovė Da­nutė Mu­kienė su­pa­žin­di­no su ra­šy­to­ja So­fi­ja Ty­zen­hau­zai­te ir jos kultū­ri­niu pa­li­ki­mu, o Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio dailės mu­zie­jaus dar­buo­to­ja Da­lia Ber­no­taitė-Be­liaus­kienė įdo­miai pa­pa­sa­ko­jo apie Že­mai­ti­jos kraš­to teks­tilę. Anot vieš­nios, Že­mai­ti­ja itin tur­tin­ga įvai­riais au­di­niais, ypač – aus­to­mis lo­va­tiesė­mis, ku­rias mo­te­rys puošė įvai­riau­siais raš­tais.

Su­ži­noję daug naujų da­lykų, pla­te­liš­kiai dar il­gai ne­si­skirstė – vai­ši­no­si kvap­nia ar­ba­ta ir saldė­siais bei ap­tarė per Pet­ri­nių sa­vaitę su­kaup­tus įspūdžius.

logo