Naujausios
Skuodas garsėja respublikiniu žemaitiškos kūrybos konkursu „Koram žemaitėškā“. Jį kas antrus metus Skuodo rajono savivaldybės Romualdo Granausko viešoji biblioteka su Skuodo žemaičių draugija organizuoja nuo 2001-ųjų. Žemaitiškos grožinės kūrybos autoriai varžosi prozos ir poezijos kategorijose suaugusiųjų bei mokinių grupėse. Pernai konkurse dalyvavo 37 autoriai iš Skuodo, Kretingos, Plungės, Mažeikių miestų ir rajonų, Tauragės, Jonavos, Klaipėdos rajonų, Telšių, Rietavo, Kuršėnų bei Šiaulių. Vien tik iš Skuodo rajono – net 12. O kur dar iš čia kilusieji!.. Bet nėra ko stebėtis: pavyzdžiui, Skuodo literatų klube „Nojus“ – 28 nariai, ir tik 8 iš jų nekuria žemaitiškai. O nekuria todėl, kad ne visi žemaičiai – kilę iš Žemaitijos. Šis klubas išskirtinis tuo, kad, būdamas labai aktyvus – dalyvaudamas daug kur vykstančiuose renginiuose, į kitus Lietuvos regionus visada veža savo etninį unikalumą – žemaičių kalbą.
Šiemet jau 21-ieji metai, kai vyksta konkurso „Skaitīmā žemaitėškā“ Skuodo rajono, bei 11-ieji, kai rengiamas viso Žemaitijos regiono turas. Ir viename, ir kitame skaitovai bei jų grupės varžosi penkiose amžiaus kategorijose: ikimokyklinukų ir priešmokyklinukų, 1–4, 5–9, 10–12 klasių mokinių bei suaugusiųjų. Vienais metais dar iki koronaviruso pandemijos Žemaitijos regiono skaitymuose iš viso (su grupiniais pasirodymais, kurie vadinami kompozicijomis) dalyvavo net 120 skaitovų. Nors nemažai ir šiemet – 69. Konkursą, kuriame skaitoma ne tik tautosaka ar šiuolaikinė žemaitiškai rašančių autorių kūryba, bet ir iš lietuvių bendrinės kalbos išversti kūriniai, organizuoja minėta biblioteka su Skuodo rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriumi. Padeda Skuodo žemaičių draugija bei kiti pagalbininkai.
Šiemet jau šeštą kartą vasarį, artėjant Tarptautinei gimtosios kalbos dienai, Skuodo rajono savivaldybės Romualdo Granausko viešoji biblioteka su Skuodo žemaičių draugija visus norinčius pakvietė rašyti žemaičių kalbos diktantą. Jis diktuotas bibliotekoje, bet transliuotas internete, todėl rašė žmonės ne tik iš Skuodo, bet ir iš Kretingos, Klaipėdos, Plungės, Akmenės rajonų, Kuršėnų, Šiaulių, Vilniaus. Pernai sulaukta diktantų ir iš užsienio – vienas žemaitis rašė Ispanijoje, kitas – Norvegijoje... Užpernai net iš Amerikos vienos dalyvės būta... Tad žemaičių kalbos diktantą jau beveik galima laikyti tarptautiniu.
Na, o žemaitiškų leidinių leidyba šalyje pirmaujantis Skuodas žinomas nuo 2008-ųjų, kai biblioteka išleido Skuodo rajone gyvenančių bei iš čia kilusių literatų kūrybos rinktinę „So meilė tievėškē“. Nors jauniesiems skaitytojams nuo tokio amžiaus, kai patys skaityti dar negeba – tik klausytis, iki 14-os metų skirta žemaitiškų skaitinių knyga „Cīrulielis“. Jeigu pirmasis jos leidimas 2015-aisiais tebuvo vos 500 egzempliorių, antrasis 2016 m. fondo „Švieskime vaikus“ rūpesčiu – net 15 000. Tad šį Skuodo meno mokyklos mokinių iliustruotą leidinį, kuriame galima rasti iš Skuodo kilusio kalbininko prof. Juozo Pabrėžos pratarmę, daugiau nei 60-ies autorių iš visos Lietuvos įvairių žanrų kūrybos, retesnių žemaitiškų žodžių žodynėlį ir net autorinių muzikos pedagogės Jolantos Raišutienės, beje, taip pat kilusios iš Skuodo rajono, dainų su natomis, paprastai „sutiksi“ ne tik Žemaitijos bibliotekose. Tik toli gražu ne visose turimos dvi vėlesnės žemaitiškų skaitinių trilogijos dalys – „Blezdingas prasklēd žėidus“ (2019 m.) ir „No aukšta kalna veizontėis“ (2021 m.) – ar Skuodo literatų klubo „Nojus“ narių kūrybos rinktinės „Lengvai išprotėjē“ (2011 m.), „Pradžioje buvo žodis...“ (2018 m.) bei „Skuodo krašto garbei“ (2021 m.), kuriose be kūrinių lietuvių bendrine kalba gausu ir tarmiškų. (Beje, jaunimui iki 29-erių metų skirti skaitiniai „Blezdingas prasklēd žėidus“ – pirmoji knyga Lietuvoje, kurioje spausdinami ne tik žemaitiškai rašančių autorių kūriniai, bet ir žymiausių Latvijos rašytojų kūrybos vertimai į žemaičių kalbą. Kaip ir paskutinėje skaitinių trilogijos dalyje, skirtoje vyresnio amžiaus skaitytojams, „No aukšta kalna veizontėis“.) O jeigu dar priskaičiuotume tos pačios Skuodo rajono savivaldybės Romualdo Granausko viešosios bibliotekos išleistus du minėto konkurso „Koram žemaitėškā“ dalyvių kūrybos rinkinius (2011 m. ir 2019 m.), skirtuosius įvairiems su žemaičių etninės kultūros propagavimu susijusiems projektams (pavyzdžiui, „Kultūrų spiečius“, „Mūsų stiprybė – kalboje ir kultūroje“, „Ta tėvų kalba taip širdžiai miela“) pristatyti bei literatų klubo narių autorinius leidinius (Leono Rimeikio „Skaituom žemaitėškā, 2013 m.; Pranio Žvinklio „Majednē, 2021 m.), būtų dar apie dešimtį.
Suprasdama, jog šiais modernių informacinių technologijų laikais toli gražu ne visi nori skaityti knygas, biblioteka nepaliko nuošalėje ir jų: pagal projektą „Žemaičių kalba – 24/7“ sukurtas unikalus interneto portalas žemaičių kalbai mokytis. Jo adresas www.zemaiciukalba.lt. Ten galima rasti ne tik daugiau nei tūkstantį visomis žemaičių kalbos patarmėmis parašytos įvairių žanrų grožinės kūrybos, bet ir edukacinių žaidimų. O tie, kurie tikrai nori mokytis žemaičių kalbos ar tiesiog ją kiek primiršo, tad būtų neprošal prisiminti, gali pažiūrėti 56-ias pamokas. Nors tai nėra „sausos“ pamokos – iš jų galima daug sužinoti ne tik apie žemaičių kalbą, bet ir apie Žemaitijos papročius, tradicijas, iškiliausias asmenybes, žemaitiškos grožinės literatūros autorius.
Per ilgąjį karantiną 2020-ųjų pabaigoje–2021-ųjų pirmojoje pusėje net 18 trečiadienių interneto socialinio tinklo „Facebook“ Skuodo rajono savivaldybės Romualdo Granausko viešosios bibliotekos paskyroje transliuotos laidos „Ož auksa brongesnė“. Šiuo pavadinimu norėta priminti, kad tokia kiekvienam turėtų būti gimtoji kalba. Kiekvienoje internetinėje laidoje pristatytas vis kitas žemaitiškai kuriantis Skuodo literatų klubo „Nojus“ narys – supažindinta su jo kūryba, iškiliomis Žemaitijos asmenybėmis, lankytinomis vietomis... Žiūrovas, kuris greičiausiai ir, žinoma, teisingai atsakydavo į pateiktą klausimą, uždirbdavo po tašką, o surinkusiam daugiausiai atiteko prizas.
O kur dar keturios Skuodo žemaičių draugijos kasmet inicijuojamos ir organizuojamos žemaitiškos šventės: Tarptautinė gimtosios kalbos diena vasarį, Senovės lietuvių meilės deivės Mildos – gegužę, Žemaičių vienybės – liepą bei Baltų vienybės – rugsėjį?! Pastaroji švęsta ir su broliais latviais.
Tiesa, prakalbus apie renginius, nevalia neužsiminti ir apie tuos, kuriuos skuodiškiai veža ne tik į Žemaitijos miestus ar rajonus, bet ir į kitus Lietuvos regionus. Pavyzdžiui, programa „Žemaitiu kultūras dėina“ parodyta Pasvalyje, Vilkaviškyje, Varėnoje, Zarasuose, Trakuose, Vilniuje... Programa „Mes – Žemaitėjės vākā“ – Pagėgiuose.
Be to, būtina priminti faktą, kad Skuodas turi rajono kultūros centrui pavaldų Žemaičių teatrą, kuris vaidina tik žemaitiškai... Ir 1995-aisiais tarmiškai pastatęs Henriko Ibseno (Henrik Johan Ibsen) dramą, sujudino visą Lietuvą, kuri pasidalijo į dvi dalis: viena piktinosi, teigdama, jog taip „dergloti“ žymaus dramaturgo kūrybos negalima, o kita sveikino režisierių Edmundą Untulį, konstatuodami, kad gimtoji kalba viskam tinkama. Bet viskas išėjo į gera – žemaičių kalbą padėjo atvesti ant teatro scenos. Tad dabar Žemaitijos mėgėjų teatrai savo gimtąja kalba vaidina ne tik kasmet lapkritį Skuode vykstančiame festivalyje „Vaidėnam tievū kalba“, bet ir kituose Lietuvos regionuose.
Norime lygiuotis į ekonomiškai labiau išsivysčiusias, geriau už mus gyvenančias šalis. Skubame būti panašūs į jų žmones, taip pat rengdamiesi, kalbėdami, švęsdami tokias pat šventes... Tiksliau, visai užmiršdami, kad, jei kuo ir būsime įdomūs pasauliui, – tikrai ne tuo, kuo esame panašūs į kitus, bet tuo, kuo nuo jų skiriamės. O didžiausias mūsų skirtumas, išskirtinumas – etninė kultūra – regionų savitumas, kurio pats svarbiausias ženklas – tarminė kalba. Tad iš paskutiniųjų turime stengtis ją išsaugoti. Ne kiekvienas į šį pasaulį ateina sukurti ką nors reikšmingo, bet kiekvienas privalo išsaugoti tai, ką, čia atėjęs, rado, ir perduoti kitoms kartoms.