Ratuota kiaulė

Skaitytojo nuotraukos
Kas kaltas: neatsakingumas ar tinginystė?
Rodos, jau visi žinome, kad senų padangų nevalia palikti bet kur, bet į „Žemaičio“ redakciją plungiškio Mariaus atsiųstos nuotraukos byloja ką kitą. Nors iki pavasario dar toli, bet panašu, kad garažų švarinimo akcija jau prasidėjo.

Civilizacijos trūkumas

„Jūs tik pasižiūrėkite, kokį laimikį aptikau vedžiodamas šunį Kalniškių kaimo pamiškėje vos tik aptirpus sniegui. Jeigu būtų mano valia, tam šiukšlintojui taip išvanočiau kailį, kad maža nepasirodytų. Jeigu tos padangos taip ir liks gulėti miške, paskaičiuokime, kiek gi metelių prireiks, kol jos galutinai suirs, ir kokią žalą mums padarys“, – laiške dėstė mūsų skaitytojas.

Vyras pridūrė, kad šių apylinkių pamiškėse, pakelėse, grioviuose ir kitose nuošalesnėse vietose jau ne kartą buvo radęs senų padangų, statybinių atliekų, senos buitinės technikos ir kitokių šiukšlių, kurias, anot jo, palieka neatsakingi ir visai apie ateitį negalvojantys žmonės.

Nurodyta teritorija priklauso Nausodžio seniūnijai, tad „Žemaitis“ Nausodžio seniūno Gintaro Domarko teiravosi, ar dažnai tenka susidurti su tokio pobūdžio problemomis ir kas laukia pačių šiukšlintojų?

„Problema išties rimta, esame ir mes keletą kartų iš šios vietos išvežę šiukšles. Toks pravažiuojamas kelias atsikratyti jų yra labai parankus. Važiuodamas stabteli, iškratai ir toliau nuvažiuoji lyg niekur nieko. Sugauti tokius piktadarius būna sudėtingiau nei tokiame kelyje, kuriame reikia apsisukus sugrįžti“, – kalbėjo G. Domarkas ir pažadėjo užterštą teritoriją sutvarkyti. Kas žino, gal net pavyks išsiaiškinti tą ratuotą kiaulę, kuri šitaip užteršė pamiškę.

Anot seniūno, kasmet surinktų padangų kiekis miškuose išties liūdina. Patys vis dažniau renkamės laisvalaikį leisti gamtoje, bet akis badantys šiukšlių kalnai mums primena, kokie neatsakingi vis dar esame ir kaip lengva ranka teršiame motulę gamtą.

nuotrauka
Padangomis „pražydo“ Kalniškių kaimo pamiškė
 

Gresia baudos

Aplinkos ministerija primena, kad nebetinkamos naudoti padangos yra aplinką teršiančios atliekos. Gyventojai senas padangas gali pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, atiduoti padangų pardavėjams arba palikti techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančiose įmonėse.

Padangų pardavėjai privalo nereikalaudami papildomai sumokėti priimti pirkėjo atiduodamas senas padangas, jeigu atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir jų skaičius (skaičiuojant vienetais) atitinka perkamų naujų padangų skaičių.

Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės taip pat privalo nemokamai iš gyventojų priimti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto metu susidariusias padangų atliekas.

Jei atsisakoma priimti naudoti nebetinkamas padangas teisės aktuose nustatyta tvarka, apie tai būtina pranešti Aplinkos apsaugos departamentui. Už pareigos priimti iš gyventojų padangų atliekas nevykdymą juridiniams asmenims gresia nuo 450 iki 850 eurų bauda. Už tokį pat pakartotinį pažeidimą – nuo 850 iki 1 700 eurų bauda.

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad gyventojai, atsikratę padangų nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos, gali turėti neplanuotų išlaidų. Už kiekvieną ne vietoje išmestą padangą gali tekti sumokėti 44 eurus aplinkai padarytai žalai atlyginti ir nuo 30 iki 90 eurų baudą.

Pernai vien per pirmąjį pusmetį Lietuvos miškuose surinkta 173 tonos senų padangų, daugiau nei per visus 2019-uosius. Jų paliekama ir apleistuose pastatuose, žemės sklypuose. Padangos yra daugiau nei 120 metų. Deginti jų negalima, nes išsiskiria kenksmingos medžiagos.

Pastebėjus padangų atliekų tvarkymo reikalavimų pažeidimų, apie tai reikėtų pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba vietos aplinkosaugininkams.