Apdovanojo už išgelbėtą gyvybę

A. Ro­jui šis gar­bin­gas ap­do­va­no­ji­mas įteik­tas už iš­gelbėtą gy­vybę gais­re. Ug­nis pra­ėju­sių metų gruod­žio 7 d. siautė­jo Plungė­je, Rie­ta­vo gatvė­je, esan­čia­me na­me.
Kai ug­nia­ge­siai gelbė­to­jai at­vy­ko gais­ro ge­sin­ti, iš­vy­do iš bu­to be­si­ver­žian­čius dūmus. Lauž­tu­vu ati­darę du­ris ir pa­tekę į vidų, jie ra­do prie lo­vos su­kniu­busį ir sąmonės ne­te­kusį 1950 m. gi­musį vyrą.
Ne­laimė­lis, grei­čiau­siai ap­si­nuo­dijęs smalkė­mis, bu­vo ne­del­siant iš­neš­tas į lauką ir pra­dėtas gai­vin­ti. Gai­vi­ni­mo ėmėsi 
A. Ro­jus. Plun­giš­kis lai­ki­nai bu­vo pra­dėjęs kvėpuo­ti, bet ne­tru­kus ir vėl nu­sto­jo, tad jis bu­vo gai­vi­na­mas tol, kol vyrą iš­si­vežė at­vykę me­di­kai. Jiems pa­degė­lis per­duo­tas jau kvėpuo­jan­tis, tik dar neat­gavęs sąmonės.
Iš­kart po šio įvy­kio „Že­mai­tis“ rašė, kad gais­re vos ne­žuvęs Plungės gy­ven­to­jas bu­vo pa­gul­dy­tas į Rea­ni­ma­ci­jos sky­rių, o kai svei­ka­ta ėmė tai­sy­tis, per­kel­tas į kitą.
Tąsyk Plungės PGT vir­ši­nin­kas My­ko­las Pronc­kus sakė, kad gais­ras galė­jo kil­ti dėl prie dūmtrau­kio ar kros­nies su­krautų rūbų.
Gais­ro me­tu su­degė rūbai, namų apy­vo­kos daik­tai, spin­ta, ap­degė per­den­gi­mas. Nuo karš­čio su­ski­lo trijų plas­ti­ki­nių langų stik­lo pa­ke­tai, ap­rūko vir­tuvė. Į ki­tus bu­tus ug­nis neišp­li­to. Svar­biau­sia, kad bu­vo iš­gelbė­tas bran­giau­sias tur­tas, – žmo­gaus gy­vybė.
„Pa­da­ry­ti dau­giau ne­gu nu­ro­do pa­rei­ginės inst­ruk­ci­jos, paau­ko­ti sa­vo poil­sio, šei­mos laiką toms už­duo­tims, ku­rios ne­bu­vo pla­nuo­tos, ku­rioms reikė­jo spren­dimų čia ir da­bar. Tai nėra leng­va ir jūs tai darė­te, nes dar­bas tėvynės la­bui nėra tik skambūs žod­žiai“, – pir­ma­dienį nu­si­pel­niu­siems vi­daus rei­kalų sis­te­mos dar­buo­to­jams dėko­jo mi­nistrė Agnė Bi­lo­taitė.