Beždžionių tiltas – pagaliau saugus

Nuot­rau­ka iš feis­bu­ko
Tvar­ky­ti be­ždžio­nių til­tą pa­ti­kė­ta įmo­nės „An­ri­vis“ dar­bininkams
Praė­ju­sio mė­ne­sio pa­bai­go­je „Že­mai­tis“ su­lau­kė Sto­ties ir ki­tų ap­lin­ki­nių gat­vių se­niū­nai­tės nu­si­skun­di­mų dėl už­tver­to va­di­na­mo­jo be­ždžio­nių til­to per Bab­run­go upę. Aiš­kin­da­mie­si, ko­dėl žmo­nėms ne­be­lei­džia­ma til­tu vaikš­čio­ti, su­ži­no­jo­me, jog tai – gy­vy­biš­kai pa­vo­jin­ga. Esą til­tą bū­ti­na kuo sku­biau re­mon­tuo­ti.
Su­ta­pi­mas ar ne, bet ne­tru­kus po mū­sų skam­bu­čio į Plun­gės se­niū­ni­ją bei Sa­vi­val­dy­bę til­tą im­ta iš pa­grin­dų tvar­ky­ti. Šio­mis die­no­mis at­lie­ka­mi pa­sku­ti­niai re­mon­to dar­bai. Kaip sa­kė penk­ta­die­nį „Že­mai­čio“ kal­bin­ta Plun­gės se­niū­ni­jos va­do­vė Dan­gi­ru­tė Jur­ku­vie­nė, til­tas nau­jam gy­ve­ni­mui pri­kel­tas žai­biš­ku grei­čiau, nes dels­ti jau pa­pras­čiau­siai ne­bu­vo ga­li­ma.

Bė­da – kur kas di­des­nė
Lapk­ri­čio mė­ne­sį į „Že­mai­tį“ pa­skam­bi­nu­si se­niū­nai­tė Vir­gi­na But­kie­nė aiš­ki­no, kad te­rei­kia pa­keis­ti vos ke­lias su­tre­šu­sias len­tas, ir til­tu vėl bus ga­li­ma ke­liau­ti. Bet se­niū­ni­ja ne­va pa­si­rin­ko leng­viau­sią ke­lią – užuo­t ėmu­sis til­to re­mon­to, už­tvė­rė jį STOP juos­ta.
Se­niū­nai­tė pik­ti­no­si, kad taip iš Sto­ties ir ap­lin­ki­nių gat­vių gy­ven­to­jų atim­ta ga­li­my­bė su mies­tu su­si­siek­ti ar­ti­miau­siu ke­liu. Mo­te­ris ti­ki­no, jog til­tu kas­dien vaikš­to dau­gy­bė žmo­nių, to­dėl jis – la­bai rei­ka­lin­gas.
Kad be­ždžio­nių til­tas – ar­ti­miau­sias ke­lias į mies­tą ir dėl to žmo­nėms yra bū­ti­nas, abe­jo­nių ne­ky­la nie­kam. Bet ar iš­ties jį nu­tar­ta užt­ver­ti tik dėl ke­lių per­lū­žu­sių len­te­lių? Ap­žiū­rė­ję til­tą, ku­ris tik­rai pa­si­ro­dė 
pra­stos būk­lės, su­si­sie­kė­me su se­niū­ne D. Jur­ku­vie­ne.
Ji in­for­ma­vo, kad til­tas – ava­ri­nės būk­lės, mat su­rū­di­ju­si ir su­lū­žu­si pa­grin­di­nė lai­kan­čio­ji me­ta­li­nė konst­ruk­ci­ja.
Daug ne­kai­nuos
„Bū­tent dėl to jį ir ati­tvė­rė­me iš pra­džių STOP juos­ta, o vė­liau – ir gran­di­ne. Bet žmo­nėms tai – nė mo­tais. Jie to­liau ke­liau­ja tuo til­tu, nė ne­su­si­mąs­ty­da­mi, kad bet ku­rią aki­mir­ką ga­li nu­gar­mė­ti į upę“, – pik­ti­no­si se­niū­nė.
Pa­sak jos, til­tą už­tver­ti nu­spręs­ta po ap­žiū­ros, ku­rios me­tu ir bu­vo pa­ste­bė­ta, jog pa­keis­ti len­tų šį­kart to­li gra­žu neuž­teks. Til­tą bū­ti­na tvar­ky­ti iš es­mės.
Tie­sa, ta­da D. Jur­ku­vie­nė pa­ti­ki­no, kad re­mon­tuo­ti bus sten­gia­ma­si kuo grei­čiau, bet ka­da tiks­liai to bus im­ta­si, neaiš­ku. Tą pa­tį „Že­mai­čiui“ tuo­met sa­kė ir Sa­vi­val­dy­bės ar­chi­tek­tū­ros ir te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo sky­riaus ve­dė­jas bei ar­chi­tek­tas To­mas Jo­cys. Bū­tent jis ir pa­ma­tė su­lū­žu­sią me­ta­li­nę konst­ruk­ci­ją. Ar­chi­tek­to žo­džiais, di­de­lių iš­lai­dų til­to re­mon­tas ne­pa­rei­ka­laus, tie­siog rei­kia už­sa­ky­ti re­mon­to dar­bus ir jų im­tis.
Dar­bai – jau į pa­bai­gą
Nors tą­kart kal­bė­ta, jog til­tą bus sten­gia­ma­si tvar­ky­ti kuo sku­biau, bet kad vis­kas įvyks taip grei­tai, nie­kas ne­si­ti­kė­jo. Til­tas – jau bai­gia­mas re­mon­tuo­ti. Plun­gės se­niū­ni­jos va­do­vė penk­ta­die­nį pa­si­džiau­gė, kad šiuo me­tu at­lie­ka­mi pa­sku­ti­niai dar­bai.
Bu­vo nu­tar­ta at­lik­ti ka­pi­ta­li­nį re­mon­tą, su­lū­žu­sias lai­kan­čią­sias konst­ruk­ci­jas pa­kei­čiant nau­jo­mis, o len­te­les, daž­nai ken­tė­ju­sias nuo chu­li­ga­nų ir, ži­no­ma, drėg­mės – spe­cia­liai til­tams skir­to­mis me­ta­li­nio tink­lo plokš­tė­mis. Vi­sos til­to da­lys, se­niū­nės tei­gi­mu, tvir­tai su­vi­rin­tos, to­dėl chu­li­ga­nams ne­tu­rė­tų bū­ti įvei­kia­mos.
D. Jur­ku­vie­nė sa­kė, kad nau­jam gy­ve­ni­mui pri­kel­tas til­tas da­bar bus daug pa­tva­res­nis ir sau­ges­nis. Ti­ki­ma­si, kad jis tar­naus ma­žiau­siai de­šimt­me­tį.
Se­niū­nė džiau­gė­si, kad žmo­nėms taip rei­ka­lin­gą til­tą pa­vy­ko la­bai grei­tai su­re­mon­tuo­ti. Esą taip nu­ti­ko dėl to, kad ne­rei­kė­jo lauk­ti rei­ka­lin­gų konst­ruk­ci­jų. Ki­tu at­ve­ju vis­kas bū­tų už­tru­kę.
Sa­vo ei­lės lau­kia ki­ti trys til­tai
D. Jur­ku­vie­nė pa­ten­kin­ta, kad pa­ga­liau „iš­gy­dy­tas“ bent vie­nas mies­to skau­du­lys. „Šį til­tą rei­kė­jo mir­ti­nai tvar­ky­ti, nes plun­giš­kiai juo tik­rai nau­do­ja­si. Įsi­vaiz­duo­ja­te, žmo­nės per jį ei­da­vo net nuar­džius me­di­nes len­te­les. Kars­tė­si tu­rėk­lais! 
Ma­tyt, no­rė­jo mau­dy­nių. Aš esu pa­krau­pu­si dėl to­kio gy­ven­to­jų el­ge­sio, to­dėl la­bai džiau­giuo­si, jog be­ždžio­nių til­tas pa­ga­liau bus sau­gus vaikš­čio­ti net ma­žiau­siems mies­to gy­ven­to­jams“, – kal­bė­jo se­niū­nė.
Kiek at­sieis til­to su­tvar­ky­mas, ji neį­var­di­jo. Pa­mi­nė­jo tik, kad re­mon­to ėmė­si Plun­gė­je vei­kian­ti UAB „An­ri­vis“. Dar­bų im­ta­si už­praė­ju­sį pir­ma­die­nį.
Se­niū­nė vi­lia­si, kad ki­tais me­tais pa­vyks su­tvar­ky­ti ir li­ku­sius tris til­tus per Bab­run­go upę, nes da­bar pa­si­rū­pin­ta tik pa­čios pra­sčiau­sios būk­lės bu­vu­siu be­ždžio­nių til­tu.