Delsimas kainavo gyvybę?

Vlado GAUDIEŠIAUS nuotr.
V. Norkuvienės sūnus mano, kad Plungės ligoninės mediko pavėluoti veiksmai buvo lemtingi ir mamai kainavo gyvybę
Kovo viduryje prasidėjus karantinui, medicininės planinės operacijos ir paslaugos buvo sustabdytos. Kai kurių reikalingų paslaugų negavo netgi onkologiniai ligoniai. Visos Lietuvos akys bei dėmesys krypo tik į nepažintą virusą, į kovą su juo mestos didžiausios medikų pajėgos. O dabar, pandemijai slūgstant, skaičiuojamos ne tik koronaviruso aukos. Jau ir patys gydytojai ima pripažinti, kad pas juos plūsta užleisti pacientai, laiku negavę pagalbos. Ir sveikatos apsaugos ministras rimtai grūmoja gydymo įstaigoms, neskubančioms atnaujinti planinių paslaugų, mat pacientų eilės labai išsitęsė.
<br>Gali būti, kad ne visi pacientai savo eilės ir sulauks... Arba sulauks būdami itin sunkios būklės. Panašią istoriją „Žemaičiui“ papasakojo ir plungiškės Virginijos Norkuvienės sūnus Virginijus Vaičiulis. Mamos netektį neseniai išgyvenęs vyras sako, jog kalčiausi šioje situacijoje yra jie patys – artimieji. Tačiau prie to, kad jau niekada nebegalės apkabinti savo mamos, esą prisidėjo ir pandemija. Be to, vyras įžvelgia ir Plungės ligoninės vidaus ligų skyriaus gydytojo Boleslovo Kazlausko kaltę.
Unsplash nuotrauka
V. Vaičiulio, „Plungės ligoninėje be nuolatinio domėjimosi nesaugu palikti ligonį, nors ir, atrodytų, patikimose rankose“

Ėmė stigti oro

Su V. Vaičiuliu bendravome elektroniniais laiškais. Nė viename jų nejusti pagiežos. Pats vyras pabrėžė, kad nesiekia ieškoti kaltų – vis tiek mamos jau nesugrąžinsi.

„Mūsų tikslas yra padėti kitiems, atsidūrusiems panašioje situacijoje. Nebijokite skambinti gydytojams, domėkitės daugiau nei, atrodo, turėtumėte. Gydytojai nėra dievai, jie tokie patys žmonės kaip ir mes. Jie, kaip ir visi, daro klaidų. Tik kartais, kad panašių klaidų būtų mažiau, praverčia nuolatinis ir nepertraukiamas domėjimasis artimaisiais, teiravimasis gydytojo apie esamą sveikatos būklę, planus, sprendimus, medikamentus“, – asmenine patirtimi dalijosi mūsų skaitytojas.

V. Norkuvienė gimė su įgimta širdies yda – nesandariu širdies vožtuvu, tačiau esą tai jai netrukdė gyventi visavertį gyvenimą. Tik bėgant metams liga ėmė po truputį progresuoti. Moteris rimtų simptomų nejuto, tik dažniau reikėdavo pailsėti ar prigulti. O praėjusių metų gale tuomet 73-ejų plungiškei pasireiškė ir rimtesni šio negalavimo požymiai – persirgus gripu ėmė stigti oro. Nedelsdama ji kreipėsi į Plungės ligoninę ir jau tą pačią dieną iš ten buvo išsiųsta į Klaipėdos jūrininkų ligoninę.

„Pasisekė Plungės gydytojus įtikinti, kad reikalinga Klaipėdos pagalba. Dar nebuvo karantino ir artimieji nebuvo priversti laukti už ligoninės durų“, – rašė V. Vaičiulis.

Sulaukus eilės, prasidėjo karantinas

Moteris Klaipėdoje atsidūrė paskutinę praėjusių metų dieną – gruodžio 31-ąją. Jūrininkų ligoninės antrajame kardiologijos skyriuje ji pateko į kardiologės Sigutės Norkienės rankas.

V. Norkuvienei buvo nustatytas širdies nepakankamumas, nuspręsta, jog būtina keisti širdies vožtuvą. Pasikonsultavusi su širdies chirurgu Gediminu Kundrotu, vietoj atviros krūtinės ląstos operacijos plungiškė pasirinko mažiau invazinę širdies operaciją. Tačiau tokiai atlikti buvo reikalingi specialistai iš užsienio, tad moteris buvo įtraukta į eilę laukti du mėnesius.

Sausio 10 dieną ją, stabilios būklės, Klaipėdos medikai išsiuntė operacijos laukti namuose. Praėjus nustatytam terminui, kai pacientė jau turėjo gultis ant operacinio stalo, prasidėjo karantinas. Ir visos planinės operacijos, taip pat ir paskirtoji plungiškei, buvo atidėtos. Saugantis koronaviruso, atrodo, buvo tarsi pamiršta, jog žmonės serga bei miršta ir nuo kitų ligų.

Gydytojas delsė?

Kaip atsimena V. Vaičiulis, mamai pablogėjo balandžio pabaigoje. Artimieji tuoj pat susisiekė su Klaipėdos jūrininkų ligonine, o iš jos medikų išgirdo, jog V. Norkuvienė pirmiausia turėtų kreiptis į ligoninę Plungėje. Gegužės 8 dieną pacientė paguldyta į Plungės ligoninės izoliatorių. Atlikus testą dėl COVID-19 ir sulaukus atsakymo, kad nėra užsikrėtusi, moteris perkelta į vidaus ligų skyrių, kur ją prižiūrėjo gydytojas B. Kazlauskas.

Anot V. Vaičiulio, būtent dėl šio mediko neveikimo mamos perkėlimas į Klaipėdos ligoninę užsitęsė. Vyras įsitikinęs: esant kritinei mamos būklei tos devynios dienos laukimo galėjo būti lemtingos ir kainavo jo artimiausio žmogaus gyvybę.

Kitą dieną po to, kai mama buvo ištirta ir patvirtinta, jog koronavirusu neserga, Lietuvoje kaip tik atnaujintos planinės operacijos. Plungiškės artimieji norėjo, kad ir jų mamą operuotų kaip įmanoma greičiau. Tačiau esą net ir žinodamas ligonės istoriją bei matydamas sunkią jos būklę, suvokdamas, kad pacientei širdies operacija yra būtina ir neatidėliotina, B. Kazlauskas nesusisiekė su Klaipėdos jūrininkų ligonine dėl skubaus perkėlimo.

Pasak V. Vaičiulio, nors gydytojas V. Norkuvienės artimųjų buvo raginamas kuo greičiau tai padaryti, prašymus ignoravo atsakydamas, esą tai Klaipėdos medikai turi susisiekti su plungiške.

Matant sunkią mamos būklę V. Vaičiuliui gėlė širdį. Nesulaukęs, kol tai padarys B. Kazlauskas, gegužės 18 dieną jis pats susisiekė su Jūrininkų ligoninės chirurgijos skyriumi. Ir ten išgirdo, jog „vienintelis kelias mamai pakliūti į Klaipėdos jūrininkų ligoninę yra per gydytoją B. Kazlauską“.

Susisiekė, tik ar ne per vėlai?

Po šio svarbaus pokalbio V. Vaičiulis iškart paskambinęs mamą prižiūrinčiam gydytojui dėl jos perkėlimo. Tačiau B. Kazlauskas tik kartojęs tą patį, ką ir ankstesnį kartą – su V. Norkuviene turi susisiekti Klaipėdos medikai.

„Teko gydytoją Kazlauską nutraukti ir pasakyti, kad jau kalbėjau su Jūrininkų ligoninės chirurgijos skyriumi, ir, deja, jis (Kazlauskas) turi skambinti į Jūrininkų ligoninę, o ne atvirkščiai“, – pasakojo V. Vaičiulis.

Esą po šių žodžių gydytojo pozicija pasikeitusi ir tuomet jis pasakęs, neva jau pats ruošėsi skambinti į Klaipėdą.

Praėjus dviem dienoms po šio pokalbio, gegužės 20-ąją, B. Kazlauskas paskambinęs kolegoms į Klaipėdą, o kitą dieną klaipėdiškė kardiologė S. Norkienė pranešusi, kad pacientė bus perkeliama pas juos.

V. Norkuvienė pas Klaipėdos medikus atsidūrė gegužės 22 dieną, tačiau jau buvusi tokios sunkios būklės, kad operacijos nesulaukė. Kitos dienos pavakarę dėl žemo kraujo spaudimo buvo perkelta į reanimaciją. Čia po pusantros valandos dėl plaučių trombozės ir širdies nepakankamumo moters gyvybė užgeso.

„Gydymo taktikos klaidų nepadaryta“

Pasak V. Vaičiulio, po artimiausio žmogaus mirties tiek jis, tiek kiti artimieji jaučiasi taip, lyg būtų neišlaikę gyvenimo egzamino. Kankina daug abejonių, klausimų.

Jie norėtų žinoti, kodėl gydytojas B. Kazlauskas susisiekti su Klaipėdos medikais delsė net artimųjų mygiamas, o juk šioje situacijoje laikas buvo toks svarbus.

Šį klausimą uždavėme ir Plungės ligoninei. Direktoriaus pavaduotoja Danguolė Luotienė pageidavo, kad atsakymą ligoninė pateiktų raštu. Netrukus „Žemaičio“ elektroninio pašto dėžutę pasiekė šios įstaigos laiškas, kuriame rašoma, jog ligoninė savo išvadas pateiks atlikusi auditą.

Neilgai trukus gavome ir jo išvadas. Jose dar kartą pakartojama, kad V. Norkuvienei buvo planuota operacija, sutarta, kad ją gydžiusi Jūrininkų ligoninės kardiologijos skyriaus gydytoja pacientei paskambins ir informuos dėl operacijos laiko.

„Būklei žymiai pablogėjus, pacientė 2020-05-08 paguldyta į VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninės vidaus ligų skyrių. Skirtas gydymas medikamentais. Būklei negerėjant, pacientė perkelta į VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninės kardiologijos skyrių. Gydant pacientę V. Norkuvienę VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninėje gydymo taktikos klaidų nepadaryta“, – rašoma ligoninės atsakyme.

Taigi Plungės ligoninė savo kaltės neįžvelgia. O žmogaus nebėra. Žinoma, tokie skaudūs atvejai įspaudą palieka ne tik artimojo netekusiųjų, bet ir jį gydžiusio mediko širdyje. Tad ar nebūtų paprasčiau atvirai su artimaisiais pasikalbėti, akis į akį paaiškinti, kas ir kodėl buvo daroma, išsklaidyti abejones, galbūt net atsiprašyti. Tada visiems akmuo nuo širdies nusiristų. O dabar artimiesiems belieka tenkintis oficialiu ligoninės atsakymu ir toliau gyventi su širdgėla bei kaltės jausmu.