Naujausios
Žalioji iškyla
Ji prasidėjo jau kelerius metus gyvuojančia tradicija burtis išvakarėse – penktadienio vakarą. Šįkart susitikimo vieta buvo gimnazijos vidinis kiemelis. Čia veikė improvizuota lauko kavinukė. Idėja kilo „Alsėdžių atradimui“ – Daivai Gramalienei. Taip ją apibūdino bendruomenės pirmininkas ir šventės vedėjas Žydrūnas Purauskis, dėkodamas šiai iniciatyviai plungiškei už darbą bendruomenės labui.
Atėjusieji galėjo prisėsti prie apvalių staliukų, papuoštų žalios spalvos staltiesėmis. Žaliai apsirengę buvo ir renginio organizatoriai. „Kaip vestuvėse“ – gėrėjosi ne vienas alsėdiškis.
Trankiomis melodijomis renginio dalyvius džiugino Lietuvos šaulių sąjungos 8-osios rinktinės orkestras, vadovaujamas alsėdiškio Lino Senkaus. Gimnazijos socialinė pedagogė Aurelija Augustinienė pristatė suoliukų alėjos idėją: norintys gali pagaminti suoliuką ir čia, vidiniame kiemelyje, pastatyti jį. Tai gali padaryti ir grupė, klasė, buvę mokiniai.
Ant pirmojo suoliuko prisėsti ir nusifotografuoti buvo pakviesti visi renginyje dalyvavę mokytojai. Dėkodama už paramą, D. Gramalienė apdovanojo svečius Dienos centro vaikų ir stovyklautojų rankomis pagamintais žaliais moliniais magnetukais ir modelino rutuliukų apyrankėmis.
O vakarą užbaigė akustinis Edgaro Lubio, anksčiau žinomo kaip Amberlife, koncertas. Nors žodis „koncertas“ tarsi ir netinka apibūdinti tai nuostabiai atmosferai, kuri apgaubė visus svečiui grojant gitara ir dainuojant. Senos geros dainos netruko išjudinti susirinkusiuosius ir Edgaro raginimai atsipalaiduoti, prieiti arčiau ir kartu dainuoti neliko neišgirsti.
Šventinio ryto stebuklai
Smagiai prasidėjusi šventė tęsėsi šeštadienio rytą, tik jau kitoje erdvėje – bažnyčioje. Neįprasta buvo matyti visus vėl su apsauginėmis kaukėmis, bet klebono Tomo Žlibino ir jam šv. Mišių metu patarnaujančių vaikų veidai džiugino ir ramino: juk neamžinai reikės tų kaukių...
O kai bažnyčioje išgirdome atlikėjo Liudo Mikalausko bosą, visas nerimas nutolo, malda ir giesmės teikė vilties. Garsusis dainininkas savo charizma ir nuoširdumu sužavėjo visus. Tą rytą pažinome jį kaip itin jautrų žmogų, išgyvenantį kiekvieną dainos, giesmės žodį.
Svečiui dainuojant apie tėvynę ašaros kaupėsi ir jo, ir mūsų akyse. Atlikėjas apgailestavo, kad negali matyti klausytojų veidų: „Labai nelengva stovėti priešais jus ir nematyti, ar jūs šypsotės, ar verkiate. O mums, artistams, taip to reikia“, – kalbėjo jis tarp dainų.
Atsistoję ilgai plojome Liudui ir jam akomponavusiai kompozitorei Audronei Juozauskaitei – dėkojome už tą ryšį, buvimą su mumis čia ir dabar. Jųdviejų duetas tą rytą buvo tikra Dievo dovana.
Tiesiai iš bažnyčios buvome pakviesti į charizmatiškojo liaudies menininko iš Gintališkės, daugkartinio „Aukso vainiko“ laureato Vyto Jaugėlos kūrybos parodą parapijos salėje. Ant sienų – dailės darbai, centre – dirbiniai iš medžio. Pats autorius prisistatė kaip paprastas žmogelis, kuriam patinka „vis kažką knebinėti“.
Alsėdžių seniūnei Danutei Repšienei jis padovanojo pačio išdrožtą Rūpintojėlį, o visiems patarė džiaugtis gyvenimu, kuris yra stebuklas. Optimizmu trykštantis Vytas su humoru žemaitiškai papasakojo savo gyvenimo istorijos detalių ir, kas be ko, keletą anekdotų. Tokie tat ryto stebuklai įvyko Alsėdžiuose praėjusį šeštadien.
Kojos vis tiek skaudėjo
Įdienojus prie Alsėdžių piliakalnio, vadinamo Žvėrinyčia, išsirikiavo kioskelių eilė, „prisipūtė“ net trys pilys-čiuožyklos vaikams, ramiai rinkosi žmonės. Juos pasitiko liaudiškais kostiumais apsitaisę šventės vedėjai V. Silkauskienė ir Ž. Purauskis.
Teatralizuotai šventę pristatė vaikai, smagia liaudies daina linksmino neseniai susibūrusi miestelio liaudiškos muzikos kapela (vadovaujama L. Senkaus), dainavo miestelio garbė – „Lietuvos balsas“ Gerda Šukytė su drauge Iveta Silkauskaite, liaudišku šokiu debiutavo jaunų porų kolektyvas ir Žemaičių Kalvarijos „Šokio vizija“, vadovaujami Sandros Jazdauskienės.
O alsėdiškių choras „Alsieda“, vadovaujamas Kristinos Kondratavičienės, šįsyk turėjo solistą Liną bei vieną dainą dainavo kartu su vėliau koncertavusiu skrabalų virtuozu Regimantu Šilinsku.
Dainas ir šokius keitė apdovanojimai. Gražiausių sodybų šeimininkai Rita ir Romas Brasai, Roma ir Jurgis Blonskiai bei Darius Kaktavičius su žmona Alma, tądien šventusia jubiliejų, gavo po praktišką dovaną – karučius.
Atrodė, tokiu įtemptu metu šventė nebus gausi, bet automobilių ūžesys netilo iki pat aštuonių, kol į sceną išbėgo šoklieji „Patruliai“. Taip linksmai nuaidėjo ir baigėsi šventė. Pasirodo, galim švęsti ir nenaktinėdami. Ko dar mus išmokys „korona“? O kojos vis tiek skaudėjo tiems, kas nuoširdžiai šoko.
