Naujausios
Afrikinis kiaulių maras – visos Lietuvos problema
Lietuvoje šios ligos užkratas pirmą kartą aptiktas 2014 metais. Nuo tada pradėtos taikyti įvairios priemonės, siekiant užkirsti kelią AKM plitimui. Ši liga tapo visos Lietuvos problema, kadangi nėra nei vaistų, nei vakcinos, virusas pavojingas tiek šernams, tiek ir kiaulėms, o mirtingumas nuo jo siekia net 95–99 procentus.
Pirmas AKM atvejis Plungės rajone aptiktas praėjusių metų sausio mėnesį laukiniuose šernuose, o jau liepos 29 d. protrūkis nustatytas nedideliame ūkelyje, Platelių seniūnijos Visvainių kaime. Dėl to nieko nelaukiant 10-ies kilometrų spinduliu buvo paskelbta ekstremali situacija. Pagal rizikos lygį į pirmąją zoną pateko Platelių, Alsėdžių, Žemaičių Kalvarijos, Paukštakių ir Babrungo seniūnijos.
Ši maro plitimo zona buvo pažymėta specialiais įspėjamaisiais ženklais, o minėtose seniūnijose 40 dienų taikyti tam tikri apribojimai: drausta atsivežti ir išvežti naminius gyvulius (neribotas tik tranzitinis gyvulių pervežimas per tą teritoriją), norėdamas paskersti gyvulį savo reikmėms, jo augintojas apie tai privalėjo informuoti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT). Buvo būtina pranešti ir apie sunegalavusias ar nugaišusias kiaules. Specialistai taip pat tikrino, ar kiaulių augintojai laikosi būtinų biologinio saugumo priemonių.
Liga suvaldyta
Apie dabartinę situaciją mūsų rajone ir kodėl ekstremalioji situacija atšaukta tik dabar, „Žemaičiui“ papasakojo VMVT Telšių departamento Plungės skyriaus vedėjas Alvydas Montvydas.
Jis informavo, kad praėjusių metų liepą Visvainių kaime nustačius AKM protrūkį, nedelsiant buvo imtasi visų būtinų apsaugos priemonių ligos plitimui sustabdyti, židinys likviduotas, liga suvaldyta ir daugiau į kiaulių ūkius nepateko. O po 40-ies dienų užkrėstomis laikytose teritorijose buvo atšaukti anksčiau paskelbti apribojimai dėl kiaulių judėjimo, bet ekstremali situacija palikta, kad nustačius naujų protrūkių būtų galima nedelsiant situacijos valdymui pasitelkti reikalingus papildomus išteklius, priimti svarbius sprendimus.
„Šiais metais mūsų rajone pavienių atvejų pasitaikė laukiniuose šernuose, bet per paskutinius tris mėnesius nebuvo sumedžiotas nė vienas užsikrėtęs šernas, nebuvo rasta ir gaišenų. Todėl išsiuntėm raštą Plungės rajono savivaldybei, kad ekstremalią situaciją galima atšaukti“, – kalbėjo A. Montvydas.
Visi reikalavimai ir rekomendacijos lieka
Ar dėl praėjusią vasarą Plungės rajone įsiplieskusio AKM židinio, ar dėl to, kad sensta kaimas – mažėja laikomų karvių skaičius, o kartu ir atliekamų pieno produktų kiaulėms penėti, rajone retėja ir kiaulių augintojų gretos. Šiais metais rugsėjo 1 d. Plungės rajone registruotas 121 kiaulių laikytojas ir 420 kiaulių, o 2020 m. panašiu laikotarpiu – 172 kiaulių laikytojai ir 548 kiaulės.
Pasak A. Montvydo, nors pastaraisiais mėnesiais užsikrėtusių šernų ir nebeaptinkama, bet tikėtina, jog AKM užkratas vis dar cirkuliuoja gamtoje, o tai reiškia, kad atsipalaiduoti negalima. Kiaulių augintojai privalo išlikti budrūs. Nepaisant ekstremalios situacijos atšaukimo, kiaulių laikytojams reikalavimai išlieka tokie patys – užtikrinti biologinio saugumo reikalavimų laikymąsi. O norintieji pradėti laikyti kiaules ar atnaujinantys šią veiklą turi kreiptis į VMVT teritorinį padalinį, kad inspektoriai įvertintų kiaulių laikymo vietą.
Reikalavimai išlieka ir medžiotojams. Kaip ir iki šiol, sumedžioję šernus, jie privalo juos saugoti su teritorinėmis VMVT suderintose vietose, kol bus gauti AKM tyrimų rezultatai. Sumedžioti šernai į gyvūnų pirminio apdorojimo aikšteles ir toliau turi būti gabenami sandariose dėžėse ar maišuose, kad būtų išvengta skysčių nutekėjimo. Išdorojus šernus, dorojimo vietos ir įrankiai privalo būti dezinfekuoti, o šernų atliekos sudėtos į gyvūninių atliekų duobes. Be to, medžiotojai turi pateikti informaciją VMVT apie rastas šernų gaišenas.
Pagrindinis afrikinio kiaulių maro šaltinis Lietuvoje yra šernai, todėl pastaraisiais metais jie medžiojami be apribojimų – ištisus metus. Plungės rajone šiais metais sumedžioti 185 šernai. 7-ių kraujo mėginiuose rasta AKM. Pernai rajone patiesta 470 šernų, nustatyta 15 teigiamų rezultatų.
Viruso plitimą sulėtino ir rietaviškiai
Kaip rietaviškiams sekasi kovoti su šia kiaulėms pražūtinga liga, teiravomės VMVT Telšių departamento direktoriaus Zigmo Nevardausko. Pasak jo, situacija Rietavo savivaldybėje, kaip ir Plungėje, – visai nebloga.
„Labiausiai džiugina tiek kiaulių laikytojų, tiek medžiotojų atsakingas požiūris į biosaugos reikalavimus. Nors ekspertų buvo prognozuota, kad pastarieji metai bus padidintos grėsmės, tačiau visų pastangomis pavyko sulėtinti šios grėsmingos ligos plitimą“, – džiaugėsi direktorius.
Tačiau Z. Navardauskas kiaulių augintojus ir medžiotojus toliau ragina neatsipalaiduoti, nes gamtinių kiaulių maro šaltinių dar esama ir grėsmė užsikrėsti tiek naminiams augintiniams, tiek šernams išlieka. Kilus bet kokiam įtarimui, kad kiaulės gali būti užsikrėtusios, prašoma nedelsiant kreiptis į ūkį prižiūrintį privatų veterinarijos gydytoją arba VMVT nemokama telefono linija 8 800 40 403.
Pagal VMVT Telšių departamento pateiktus duomenis matyti, jog kiaulių laikytojų skaičius mažėja ir Rietave. 2019 m. Rietavo savivaldybėje buvo registruota 80 kiaulių bandų su 236 kiaulėmis, 2020 m. – 75 bandos ir 190 kiaulės, o 2021 m. liko 57 kiaulių laikytojai ir 175 kiaulės.
AKM nustatyti pernai Rietavo savivaldybėje paimta 11 kiaulių kraujo mėginių, 2021 m. – 7. Iki šiol kiaulių ūkiuose virusas nebuvo nustatytas. Nepaisant to, kiaulių ūkiai nuolat tikrinami dėl biologinio saugumo reikalavimų laikymosi. Esminių trūkumų nenustatyta.
Siekiant užkirsti kelią ligai, intensyvi šernų medžioklė vyksta ir Rietavo savivaldybės miškuose. 2019 m. sumedžioti 287 šernai, vienam iš jų, nušautam Daugėdų miške, Alkos kaime, nustatytas AKM. 2020 m. sumedžioti 309 šernai, visi patiesti knysliai buvo sveiki. Na, o šiais metais kol kas sumedžioti 188 šernai. Vienam iš jų nustatytas AKM. Užsikrėtęs šernas sumedžiotas kovo 3 d. Girėnų kaime, Stumbrių miške.
Maras sukiojasi visai šalia
Liepos mėnesį šalies ūkininkus pasiekė VMVT raginimas ypač atsakingai laikytis biologinio saugumo reikalavimų, mat riestauodeges pražudantis virusas įsisuko į Lenkijos kiaulininkystės ūkius. Vidurvasary AKM židinys buvo nustatytas ir Estijos komerciniame kiaulininkystės ūkyje, o rugpjūtį – Latvijoje, nedideliame ūkyje. Nors virusas grėsmingai sukiojasi visai šalia Lietuvos, šiemet mūsų šalies kiaulių ūkiuose šios virusinės ligos atvejų kol kas nenustatyta.
Veterinarijos specialistai primena, kad biologinio saugumo reikalavimų, siekiant apsisaugoti nuo AKM, būtina laikytis visus metus. Kiaules galima šerti tik termiškai apdorotais pašarais, o einamųjų metų derliaus pakratus (pvz., šiaudus) galima naudoti tik jei jie buvo laikyti saugyklose ne trumpiau kaip 90 dienų. Didelę riziką virusui iš laukinės gamtos patekti į tvartus vis dar kelia žmonių lankymasis miškuose – grybavimas ar uogavimas, tad turintiems kiaulių reikėtų atsisakyti šio pomėgio.
Nors ši liga – ne iš mūsų krašto, teks išmokti su ja gyventi, antraip jos padaryti nuostoliai bus didžiuliai. Aišku, paskutine viltimi lieka vakcina, tik kad jos jau daugiau kaip 30 metų nepavyksta sukurti net geriausiems pasaulio mokslininkams.
