Gaisras niokojo buvusio mero sodybą

Plungės prie­šgais­rinės gelbė­ji­mo tar­ny­bos nuo­trau­ka
Kai­mo tu­riz­mo so­dy­ba „Ieš­nalė“ po gais­ro
Bab­run­go se­niū­ni­jos Bab­rungėnų kai­me esan­čią bu­vu­sio Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės me­ro Al­bi­no Kli­mo šei­mos kai­mo tu­riz­mo so­dy­ba „Ieš­nalė“ bu­vo pamėgę tu­ris­tai. So­dy­ba – ša­lia eže­ro, prie pat – Pla­te­liai, tad no­rin­čiųjų čia ap­si­sto­ti ne­trūko. Ta­čiau bent kurį laiką apie ją tu­ris­tams teks pa­mirš­ti – „Ieš­nalę“ nu­nio­ko­jo tuoj po Ve­lykų, ant­ra­dienį, čia kilęs gais­ras.

Ug­nia­ge­siai gelbė­to­jai į gaisrą Bab­rungė­nuo­se išk­vies­ti apie pusę dviejų nak­ties. Apie už­si­de­gusį dviejų aukštų me­dinį pa­statą, ku­rio pir­ma­me aukš­te įreng­ta pir­tis su po­ky­lių sa­le, o ant­ra­me – trys poil­sio kam­ba­riai, pra­nešė pa­tys Kli­mai.
„Že­mai­čio“ kal­bin­tas A. Kli­mas sakė, jog tąnakt iš mie­go juos su žmo­na pa­kėlė pro šalį va­žiavę jau­nuo­liai, pa­matę be­si­plaiks­tan­čias lieps­nas.
At­vy­ku­sios Plungės, Žli­binų, Pla­te­lių, Ša­tei­kių ir Alsėd­žių ug­nia­ge­sių bri­ga­dos at­vi­rai lieps­no­jantį pa­statą ge­si­no iš­ti­sas va­lan­das – iš gais­ra­vietės pa­si­traukė tik jau įdie­no­jus, apie 12 va­landą. Iš­degė pir­tis, vi­si poil­sio kam­ba­riai, po­ky­lių salė bu­vo su­lie­ta van­de­niu.
Anot Plungės prie­šgais­rinės gelbė­ji­mo tar­ny­bos vir­ši­nin­ko My­ko­lo Pronc­kaus, gais­ras ki­lo nuo dūmtrau­kio.
„Per­kai­to dūmtrau­kis, už­si­degė suo­dys, pa­ga­vo me­di­nes konst­ruk­ci­jas prie dūmtrau­kio ir pra­dėjo deg­ti“, – „Že­mai­čiui“ pa­sa­ko­jo vir­ši­nin­kas.
So­dy­bo­je yra ir dau­giau pa­statų. Vie­na­me jų gy­ve­na ir pa­tys šei­mi­nin­kai, ta­čiau dau­giau nuo ug­nies nie­kas ne­nu­kentė­jo.
A. Kli­mas sakė, kad už­si­lieps­nojęs pa­sta­tas bu­vo draus­tas, ta­čiau nėra įsi­ti­kinęs, ar drau­di­mo lai­kas ne­pa­si­baigė – tą reikės pa­tik­rin­ti. Šei­mi­nin­kas dar ne­bu­vo su­skai­čiavęs ir nuo­sto­lių – esą kol kas sun­ku pa­sa­ky­ti, bet su­degė dau­giau nei pusė ant­ro aukš­to, kam­ba­riuo­se bu­vu­sios lo­vos, da­lis pir­ties.
„Ma­ty­sim, ką re­mon­tuo­sim, ką kei­sim, ko ne­kei­sim, ką pa­lik­ti bus galima, – pa­sa­ko­jo A. Kli­mas. – Gal­vo­sim, ką da­ry­ti to­liau.“
O pir­mas dar­bas da­bar – su­tvar­ky­ti ir iš­va­ly­ti gais­ro nu­siaubtą te­ri­to­riją.