Ir Žemaitija ėjo „Camino Lituano“ keliu

Linos RUIBIENĖS nuotraukos
Į kelią – pasišnekučiuodami ir su gera nuotaika
Balandžio 29-ąją žygis „Lietuva eina „Camino Lituano“ keliu“ susivienijo daugiau nei 18 savivaldybių, o Žemaitija didžiavosi subūrusi didžiausią, per 150 dalyvių, būrį.

Įveikė 20 kilometrų

Piligrimas yra tas žmogus, kuris savo kelionę pradeda be automobilio, autobuso ar kitos transporto priemonės, į kelią išeina pakilęs nuo savo namų slenksčio. Toks piligrimas buvo Jokūbas Vilius Tūras, kuris prieš gerą dešimtmetį, 2010 metų sausio mėnesį, vedamas tikėjimo ir religinių paskatų, nuėjo 4 500 kilometrų Švento Jokūbo keliu nuo Vilniaus iki Santiago de Compostela.

O žemaičiai ir svečiai iš kitų regionų savo piligriminę dvidešimties kilometrų kelionę pradėjo ankstyvą šeštadienio rytą. Palikę savo keturrates transporto priemones prie finišo, visi dviem autobusais buvo nuvežti į Sedą, o iš ten patraukė į kelią, sužymėtą tradicinėmis geltonomis rodyklėmis ir kriauklėmis.

Pirmas sustojimas buvo Žemaičių Kalvarijoje. Trumpai čia atsikvėpę ir užkandę, pasiklausę išsamaus bendruomenės pirmininko Broniaus Kleinausko pasakojimo apie miestelį ir bažnyčią, visas būrys patraukė senuoju Rotinėnų kaimo keliu Alsėdžių link.

Kad ir kas benutiktų – eik

Tokius žygius kasmet atidarant keliautojų sezoną organizuoja 2016 m. įsikūrusi „Camino Lituano“ organizacija. Parengto maršruto nuo Žagarės iki Lazdijų atstumas siekia 500 kilometrų, juos nueiti galima panašiai per dvi dešimtis dienų. Jeigu šio maršruto negana, drąsiai galima eiti toliau per Lenkiją, Prancūziją, Vokietija iki pat Ispanijos.

Organizatoriai yra įsitikinę, kad malonumas keliautas skirtas gražiam kūnui, o truputis kančios ir skausmo skirtas sielai pagražinti ir praturtinti. „Jeigu jums gerai – eikite, jeigu šiaip sau – eikite, o jeigu jums blogai – tuo labiau, eikite“, – teigia jie.

„Camino Lituano“ atstovas ir savanoris Eduardas Šukavičius, atvykęs iš Prienų, visiems keliautojams papasakojo, kad šis žygis nėra tik pasivaikščiojimas. Visų pirma, tai piligriminis, pažintinis, kultūrinis, bendruomenių ir širdies kelias. O idėja įrengti jį kilo vienam paprastam vaikinukui iš Kauno, kuris kartą pasivaikščiojęs Ispanijoje, nutarė kažką panašaus padaryti ir Lietuvoje.

E. Šukavičius džiaugėsi, kad Žemaitijos kraštas į šį žygį išsiruošė sukvietęs daugiausiai žygeivių – net 150, o visoje Lietuvoje į piligriminį kelią išėjo per 1 000 žmonių.

Bendruomenių susijungimas

Plungės turizmo informacijos centro direktorės Sandros Kasmauskienės nuomone, jeigu ne bendruomenės ir seniūnijos, tikrai nebūtų susirinkęs toks gausus būrys žygeivių į šios kelio atkarpos sezono atidarymą.

Direktorė dėkojo Žemaičių Kalvarijos bendruomenei ir seniūnei Dovilei Brasaitei, Alsėdžių bendruomenei ir seniūnei Danutei Repšienei, taip pat kartu su visais kartu keliavusiam Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos direktoriui Regimantui Kavaliauskui, Alsėdžių bendruomenės pirmininkui, vicemerui Žydrūnui Purauskiui.

Visų žygiuojančiųjų laukė ne tik smagūs pokalbiai, naujos pažintys, bet ir bendri pietūs, garuojanti gardi vakarienė ir koncertas po atviru dangumi galutinėje stotelėje – Alsėdžiuose.

Iki kitų susitikimų kelyje.

nuotrauka
Po žygio visų laukė nepakartojamo skonio košė ir koncertas