Jau ir geležinkelį „tvarko“

An­ta­no NA­RU­ŠIO nuotrauka
Plungės ge­le­žin­ke­lio sto­tis už­da­ry­ta re­mon­tui, ku­ris truks, kaip skel­bia­ma, iki gruod­žio 6 die­nos
Mo­kyklų, vaikų dar­že­lių, am­bu­la­to­rijų už­da­ry­mas, stam­bes­nių pra­monės įmo­nių lik­vi­da­vi­mas ar­ba per­lei­di­mas už­sie­nie­čiams, šiaip vi­so­kie išd­ras­ky­mai Lie­tu­vos žmonėms jau ne­bėra jo­kia nau­jie­na. Ir vis dėlto Plungės ge­le­žin­ke­lio sto­ties už­da­ry­mas pa­si­rodė kaip „nau­jovė“.

Juk Plungė nei kai­mas, nei mies­te­lis, o buvęs ap­skri­ties, da­bar – ra­jo­no cent­ras, vie­nu me­tu, kol Tel­šiuo­se bu­vo su­ras­ta pa­kan­ka­mai ge­ria­mo­jo van­dens, ug­dy­tas kaip Že­mai­ti­jos pra­monės re­gio­nas. Ta­da šia­me mies­te pa­sta­ty­tos ke­lios stam­bios pra­monės įmonės, ku­rios, de­ja, per sa­vos pra­monės grio­vi­mo vajų šių dienų ne­su­laukė. Tuo aud­rin­gu mies­to au­gi­mo laik­me­čiu Plungėj pri­sta­ty­ta mo­kyklų, vaikų dar­že­lių, ki­lo gy­ve­namųjų namų kvar­ta­lai. Nors vėliau Že­mai­ti­jos re­gio­no per­spek­tyvą su­si­grąži­no Tel­šiai, Plungė vis tiek iš­li­ko prie Lie­tu­vos di­des­niųjų miestų ir da­bar pa­ten­ka į jų dvi­de­šim­tuką.
Di­de­lis Plungės pri­va­lu­mas, kad per ją rie­da trau­ki­niai. Ša­lia ge­le­žin­ke­lio sto­ties pa­sta­ty­tas in­for­ma­ci­nis ženk­las že­mai­tiš­kai pa­pa­sa­ko­ja is­to­riją, kaip mies­te at­si­ra­do bėgiai. Po Lie­tu­vos vals­tybės at­kūri­mo buvę su­ma­ny­ta ge­le­žin­kelį į Klaipėdą nu­ties­ti pa­ne­mu­ne pa­gal Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais vo­kie­čių pa­rengtą pro­jektą.Ta­čiau tuo me­tu Plungės bur­mist­ro pa­va­duo­to­ju buvęs žy­das Hir­šas Me­cas su­si­zgri­bo, kad mies­tas be ge­le­žin­ke­lio ne­galės sėkmin­gai vys­ty­tis ir liks už­kam­piu.
Jis suor­ga­ni­za­vo vie­tos vers­lo žmo­nes bur­tis ir įti­kin­ti Lie­tu­vos vald­žią, kad ge­le­žin­ke­lio bėgius į pa­jūrį ge­riau nu­ties­ti Že­mai­ti­jos lau­kais ir klo­niais. Plun­giš­kiai su­si­dėjo ir ap­mokė­jo nau­jo pro­jek­to pa­ren­gi­mo iš­lai­das.
Ir štai 1932 m. ge­le­ži­nis ke­lias pa­siekė Plungę. Jį tie­siant bu­vo sta­to­ma ir Plungės ge­le­žin­ke­lio sto­tis – to­kia pat mo­der­ni kaip ir Tel­šiuo­se, tik šiek tiek ma­žesnė. Spa­lio 29-ąją į jos ati­da­ry­mo iš­kil­mes trau­ki­niu at­vy­ko pa­ts Lie­tu­vos Pre­zi­den­tas An­ta­nas Sme­to­na.
Kitą­met su­kaks 90 metų ir ge­le­žin­ke­liui per Plungę, ir trau­ki­nių sto­čiai. Per tuos de­šimt­me­čius gre­ta pir­mo­sios pa­klo­tos ir ki­tos bėgių li­ni­jos. Kai trau­ki­nių vis daugė­jo, per bėgių „ri­kiuotę“ va­žiuo­jan­tiems au­to­mo­bi­li­nin­kams jau tek­da­vo ir il­go­se eilė­se be­sto­vint ge­le­žin­kelį pa­keiks­no­ti. Bet prie­š po­rą metų tos ne­gan­dos ne­li­ko – meist­rai iš Lat­vi­jos po ge­le­žin­ke­liu nu­tiesė tu­ne­linį via­duką. Da­bar vi­si Plungėj su­tel­pa...
Bet štai kai au­to­mo­bi­liais ra­tuo­tie­ji ne­te­ko pro­ble­mos, jos su­laukė trau­ki­niais ke­liau­jan­tie­ji. Ša­lia 1932 m. spa­lio 29-osios – sto­ties ati­da­ry­mo die­nos – sto­jo ki­ta da­ta – 2021 m. lie­pos 21 d. už­da­ry­ta Plungės ge­le­žin­ke­lio ka­sa. Už­ra­kin­ta ir lau­kia­mo­ji salė, kur ta ka­sa bu­vo, už už­rak­to li­ko kėdės, kur ke­lei­viai su­sėsda­vo, tua­le­tas, van­dens kriauklės ir ki­tos pa­tal­pos.
Plungės ra­jo­ne yra dar dvi sto­telės – Tar­vai­nių ir Ša­tei­kių, kur su­sto­ja ke­lei­vi­niai trau­ki­niai, va­žiuo­jan­tys iš Rad­vi­liš­kio į Klaipėdą ir grįžtan­tys at­gal. Ten ke­lei­viams pa­sta­ty­ta po sto­ginę, kur lau­kian­tie­ji trau­ki­nio ga­li pri­sėsti ar pa­si­slėpti nuo lie­taus, snie­go.
Pro Plungę va­žiuo­ja ne tik minė­ti trau­ki­niai, bet ir tie, ku­rie kur­suo­ja tarp Vil­niaus ir Klaipė­dos – jų net dau­giau. Ir ne­pa­ly­gin­si, kiek ke­lei­vių lau­kia trau­ki­nio minė­tuo­se kai­muo­se ir kiek jų atei­na į Plungės trau­ki­nių stotį. Tad ir sto­gi­nių plun­giš­kiai ga­vo dvi­gu­bai dau­giau – „cie­las“ dvi. O kas to­liau?
Net prie keik­to Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių va­do­vo Sta­sio Dai­lyd­kos Plungės sto­ties ka­sos neuž­da­ry­da­vo. Veik­da­vo ji ir ka­si­ninkėms išė­jus ato­stogų – į Plungę, kaip ir į Tel­šius, at­va­žiuo­da­vo pa­kai­tinė ka­si­ninkė iš Kre­tin­gos. Kai ge­le­žin­ke­lius ėmė „re­for­muo­ti“ Ma­siu­lio-Bar­tuš­kos tan­de­mas, ka­sas pra­dėjo tai per ka­si­nin­kių lais­va­die­nius, tai šiaip ne­ži­nia kodėl trum­pam už­da­rinė­ti. Bet lau­kiamą­sias sa­les tik nak­čiai teuž­ra­kin­da­vo.
O šiaip trau­ki­nių sto­tys pa­sta­rai­siais S. Dai­lyd­kos va­do­va­vi­mo me­tais bu­vo at­nau­jin­tos. Vi­so­se veikė tvar­kin­gi ne­mo­ka­mi tua­le­tai. Tel­šiuo­se, pa­vyzd­žiui, pa­sta­ty­tas ka­vos apa­ra­tas, yra knygų len­tynė­le. Jau­ku, gra­žu.
O da­bar Plungė­je li­ko­me vi­sai be sto­ties. Ar ne­taps ši pir­mo­ji kregždė to­kių ob­jektų ru­de­niu? Lau­kan iš­va­ry­ti ke­lei­viai ims nu­si­gręžti nuo ge­le­žin­ke­lių... Juk men­kas ma­lo­nu­mas tik lau­ke ras­ti trau­ki­nių eis­mo tvar­ka­raš­čius. Šal­ti, stir­ti... Ne vi­si ir po tom dviem sto­ginėm su­tilps. O kai ma­žiau žmo­nių trau­ki­niais be­va­žiuos, ar neat­si­ras pui­ki pro­ga Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lius kam nors pi­giai nu­si­pirk­ti? Ką gi, pa­gy­ven­sim – pa­ma­ty­sim, į kur links­ta­ma, nes nai­kin­ti vals­tybę jau mo­ka­ma.