
Naujausios
Juk Plungė nei kaimas, nei miestelis, o buvęs apskrities, dabar – rajono centras, vienu metu, kol Telšiuose buvo surasta pakankamai geriamojo vandens, ugdytas kaip Žemaitijos pramonės regionas. Tada šiame mieste pastatytos kelios stambios pramonės įmonės, kurios, deja, per savos pramonės griovimo vajų šių dienų nesulaukė. Tuo audringu miesto augimo laikmečiu Plungėj pristatyta mokyklų, vaikų darželių, kilo gyvenamųjų namų kvartalai. Nors vėliau Žemaitijos regiono perspektyvą susigrąžino Telšiai, Plungė vis tiek išliko prie Lietuvos didesniųjų miestų ir dabar patenka į jų dvidešimtuką.
Didelis Plungės privalumas, kad per ją rieda traukiniai. Šalia geležinkelio stoties pastatytas informacinis ženklas žemaitiškai papasakoja istoriją, kaip mieste atsirado bėgiai. Po Lietuvos valstybės atkūrimo buvę sumanyta geležinkelį į Klaipėdą nutiesti panemune pagal Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečių parengtą projektą.Tačiau tuo metu Plungės burmistro pavaduotoju buvęs žydas Hiršas Mecas susizgribo, kad miestas be geležinkelio negalės sėkmingai vystytis ir liks užkampiu.
Jis suorganizavo vietos verslo žmones burtis ir įtikinti Lietuvos valdžią, kad geležinkelio bėgius į pajūrį geriau nutiesti Žemaitijos laukais ir kloniais. Plungiškiai susidėjo ir apmokėjo naujo projekto parengimo išlaidas.
Ir štai 1932 m. geležinis kelias pasiekė Plungę. Jį tiesiant buvo statoma ir Plungės geležinkelio stotis – tokia pat moderni kaip ir Telšiuose, tik šiek tiek mažesnė. Spalio 29-ąją į jos atidarymo iškilmes traukiniu atvyko pats Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona.
Kitąmet sukaks 90 metų ir geležinkeliui per Plungę, ir traukinių stočiai. Per tuos dešimtmečius greta pirmosios paklotos ir kitos bėgių linijos. Kai traukinių vis daugėjo, per bėgių „rikiuotę“ važiuojantiems automobilininkams jau tekdavo ir ilgose eilėse bestovint geležinkelį pakeiksnoti. Bet prieš porą metų tos negandos neliko – meistrai iš Latvijos po geležinkeliu nutiesė tunelinį viaduką. Dabar visi Plungėj sutelpa...
Bet štai kai automobiliais ratuotieji neteko problemos, jos sulaukė traukiniais keliaujantieji. Šalia 1932 m. spalio 29-osios – stoties atidarymo dienos – stojo kita data – 2021 m. liepos 21 d. uždaryta Plungės geležinkelio kasa. Užrakinta ir laukiamoji salė, kur ta kasa buvo, už užrakto liko kėdės, kur keleiviai susėsdavo, tualetas, vandens kriauklės ir kitos patalpos.
Plungės rajone yra dar dvi stotelės – Tarvainių ir Šateikių, kur sustoja keleiviniai traukiniai, važiuojantys iš Radviliškio į Klaipėdą ir grįžtantys atgal. Ten keleiviams pastatyta po stoginę, kur laukiantieji traukinio gali prisėsti ar pasislėpti nuo lietaus, sniego.
Pro Plungę važiuoja ne tik minėti traukiniai, bet ir tie, kurie kursuoja tarp Vilniaus ir Klaipėdos – jų net daugiau. Ir nepalyginsi, kiek keleivių laukia traukinio minėtuose kaimuose ir kiek jų ateina į Plungės traukinių stotį. Tad ir stoginių plungiškiai gavo dvigubai daugiau – „cielas“ dvi. O kas toliau?
Net prie keikto Lietuvos geležinkelių vadovo Stasio Dailydkos Plungės stoties kasos neuždarydavo. Veikdavo ji ir kasininkėms išėjus atostogų – į Plungę, kaip ir į Telšius, atvažiuodavo pakaitinė kasininkė iš Kretingos. Kai geležinkelius ėmė „reformuoti“ Masiulio-Bartuškos tandemas, kasas pradėjo tai per kasininkių laisvadienius, tai šiaip nežinia kodėl trumpam uždarinėti. Bet laukiamąsias sales tik nakčiai teužrakindavo.
O šiaip traukinių stotys pastaraisiais S. Dailydkos vadovavimo metais buvo atnaujintos. Visose veikė tvarkingi nemokami tualetai. Telšiuose, pavyzdžiui, pastatytas kavos aparatas, yra knygų lentynėle. Jauku, gražu.
O dabar Plungėje likome visai be stoties. Ar netaps ši pirmoji kregždė tokių objektų rudeniu? Laukan išvaryti keleiviai ims nusigręžti nuo geležinkelių... Juk menkas malonumas tik lauke rasti traukinių eismo tvarkaraščius. Šalti, stirti... Ne visi ir po tom dviem stoginėm sutilps. O kai mažiau žmonių traukiniais bevažiuos, ar neatsiras puiki proga Lietuvos geležinkelius kam nors pigiai nusipirkti? Ką gi, pagyvensim – pamatysim, į kur linkstama, nes naikinti valstybę jau mokama.