Jau namie

Vla­do GAU­DIE­ŠIAUS nuo­trau­ka
A. Kli­šo­nis sa­kė esan­tis dė­kin­gas vi­siems už pa­lai­ky­mą jam ko­vo­jant su sun­kia li­ga
Praė­ju­sį ket­vir­ta­die­nį per Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos po­sė­dį vi­ce­me­rė As­ta Beier­le-Ei­gir­die­nė sa­kė prieš die­ną vi­siems iš sos­ti­nės par­ve­žu­si ten be­si­gy­dan­čio me­ro Aud­riaus Kli­šo­nio lin­kė­ji­mus. O šią sa­vai­tę ra­jo­no va­do­vas jau grį­žo į na­mus.

Tre­čia­die­nį „Že­mai­čio“ kal­bin­tas A. Kli­šo­nis sa­kė, kad jam dar ku­rį lai­ką teks gy­dy­tis.

„Nors jau na­muo­se, bet tu­riu lai­ky­tis gu­li­mo re­ži­mo. Po pu­sant­ros sa­vai­tės vėl teks vyk­ti į Vil­nių, kad išim­tų dre­nus. Ta­da gal ir iš­gir­siu, ka­da ga­lė­siu grįž­ti prie dar­bų. Vi­liuo­si, kad ne­tru­kus. Gal po po­ros sa­vai­čių“, – kal­bė­jo me­ras.

Ar­ti­mie­ji A. Kli­šo­niui ko­vo­jant su li­ga pra­šė gerb­ti šei­mos pri­va­tu­mą ir me­ro būk­lės ne­ko­men­ta­vo, bet da­bar jau kur kas ge­riau be­si­jau­čian­tis ra­jo­no va­do­vas pa­ts kiek dau­giau pa­pa­sa­ko­jo apie pa­tir­tą iš­ban­dy­mą.

„Aš­tuo­nias die­nas pra­lei­dau rea­ni­ma­ci­jo­je, ku­rio­je bu­vau at­skir­tas nuo pa­sau­lio. Man bu­vo nu­sta­ty­tas pū­li­nys vir­šu­ti­nė­je ke­pe­nų da­ly­je. Dėl to iš­si­vys­tė sep­sis. O, ži­not, kai yra to­kia si­tua­ci­ja, pa­sveik­si ar ne – iš da­lies ir me­di­ci­nos, bet iš da­lies – ir lai­mės da­ly­kas“, – at­vi­ra­vo.

Jis sa­kė per tą lai­ką tu­rė­jęs pro­gą ar­ti­miau su­si­pa­žin­ti su šiuo­lai­ki­ne me­di­ci­na. Nors pa­ts yra far­ma­ci­nin­kas ir ku­rį lai­ką ėjo svei­ka­tos vi­ce­mi­nist­ro pa­rei­gas, kal­bė­jo, kad rea­ni­ma­ci­jo­je iki tol pa­bū­ti nė­ra te­kę.

„Že­mai­tis“ A. Kli­šo­nio tei­ra­vo­si ir to, kaip jis ver­ti­na ne taip se­niai, jam dar be­si­gy­dant, vie­no in­ter­ne­to po­rta­lo iš­pla­tin­tą ži­nią, kad me­ras ne­va bu­vęs... ap­nuo­dy­tas. Ta­me straips­ny­je net bu­vo nu­ro­dy­ti du konk­re­tūs ir Plun­gė­je ge­rai ži­no­mi as­me­nys, ne­va įta­ria­mi šiuo nu­si­kal­ti­mu.

„Kai pa­si­ro­dė ši ži­nia, bu­vau rea­ni­ma­ci­jo­je. Straips­nį per­skai­čiau tik vė­liau, jau jaus­da­ma­sis ge­riau. To­kie da­ly­kai yra ne kas ki­ta, kaip tik žmo­nių kir­ši­ni­mas. Ši­taip da­ry­ti ne­ga­li­ma“, – sa­kė A. Kli­šo­nis. O pa­klaus­tas, ar ke­ti­na kreip­tis į ati­tin­ka­mas ins­ti­tu­ci­jas dėl to­kio me­la­gin­gos in­for­ma­ci­jos sklei­di­mo, at­sa­kė to ne­da­ry­siąs: „Kuo dau­giau dė­me­sio ski­ri kvai­lu­mui, tuo la­biau jis ve­ši.“

Ir nors pa­sta­ro­sios sa­vai­tės bu­vu­sios la­bai sun­kios, me­ras sa­kė pa­ty­ręs ir džiu­gių da­ly­kų – su­lau­kęs di­džiu­lio pa­lai­ky­mo, ga­vęs dau­gy­bę pa­lai­ky­mo ži­nu­čių ir lin­kė­ji­mų kuo grei­čiau pa­sveik­ti bei grįž­ti į Plun­gę: „La­bai vi­siems dė­ko­ju, ku­rie pa­lai­kė, ku­rie siun­tė lin­kė­ji­mus ir mel­dė­si už ma­ne. Man tai la­bai daug reiš­kia.“

Pri­me­na­me, kad A. Kli­šo­nis blo­gai pa­si­ju­to ke­lio­nės į Vo­kie­ti­ją, kur vie­šė­jo pas duk­rą ir jos šei­mą, me­tu. Grį­žęs į Lie­tu­vą spa­lio 7-ąją jis bu­vo pa­gul­dy­tas į vie­ną iš sos­ti­nės li­go­ni­nių.