Kaip iš giedro dangaus: atvažiavo, nupjovė ir išsivežė

Rūtos LAURINAITIENĖS nuotraukos
Babrungo seniūnijos Glaudžių kaime gyvenantis Stasys Juška kartą grįžęs namo neteko amo. Visai šalia trobos augusios skarotosios eglės buvo taip smarkiai apgenėtos – tarsi nurengtos. O svarbiausia, sako glaudiškis, kad visas darbas atliktas jam nebūnant namie ir iš anksto apie tai neįspėjus. „Įsivaizduokit: jūs kur nors išvykstat, o tuo metu aš atvažiuoju pas jus ir darbuojuosi. Ką sakytumėt?“ – pyko vyras.

Prašė palikti šakas

Tiesa, vyriškiui dar pavyko išvysti prie nupjautų šakų triūsiančius Babrungo seniūnijos atsiųstus darbininkus, bet visas darbas jau buvęs padarytas. Jie Stasiui paaiškinę, kad medžius apgenėjo seniūnės Rūtos Jonušienės nurodymu. Ir, susikrovę šakas į priekabą, netrukus nuvažiavę.

„Dar prašiau jas palikti man – juk pats krosnį kūrenu, malkas perku. Bet ne... Seniūnė pasakiusi išvežti. Lyg iš kokio valdiško miško“, – guodėsi vyras ir svarstė, kas dabar jam turėtų atlyginti nuostolius.

Glaudiškis pasakojo, kad jo kiemas Babrungo seniūnei vis kuo nors užkliūvąs.

„Jai tai tujos per aukštos, tai avietės ne vietoj“, – bėdojosi S. Juška.

Vyras pasakojo, esą seniūnė jam ir pati išsidavusi, kad nekviesta, neprašyta į jo kiemą užsuka. Anot glaudiškio, dažniausiai apsilankanti tada, kai šeimininkų namie nebūna. O apsilankymų pretekstas būna įvairūs kaimynės nusiskundimai.

Kiemas – niekuo neišsiskiriantis

Į Glaudžius įvertinti situacijos nuvykome patys. Išsyk pamatėme visai šalia kelio bei S. Juškos namo gerokai apgenėtas egles. Vyras ir savo kiemą aprodė.

Kvietė pasivaikščioti ir pasižiūrėti, ar čia išties tiek problemų esama, jog seniūnei reikėtų kibti. Rodė į aviečių krūmus, kurie R. Jonušienei esą kažkodėl kliūva. Nuvedė ir prie tujų, seniūnės nuomone, per aukštų ir kaimynei trukdančių. Pirštu rodė į visai šalia tvoros jau kaimynės pasodintas gėles – esą jai jokios taisyklės negaliojančios, turinti R. Jonušienės palankumą, o Stasys vis kažką ne taip darantis.

Vaikščiojant po šį kiemą žurnalistės akiai niekas neužkliuvo – įprastinis ūkiškai kaime gyvenančio žmogaus kiemas. Nei išpuoselėtas, nei apleistas. Avietės, atrodytų, irgi niekam maišyti neturėtų. Tujos... Kiek aukštokos, bet ar jau tokio aukščio būtina žeminti?

Kadangi nesame želdinių specialistai, dėl Stasio mums išsakytų bėdų kreipėmės į pačią seniūnę R. Jonušienę – kad ir dėl nugenėtų eglių, ir dėl tujų, galiausiai – dėl aviečių paaiškintų.

Medžiai – ne jo

„Tie medžiai yra pakelės zonoj, taigi ne jo, o prie jo. Eglės trukdė matomumui, užstojo kelio ženklą, lindo į kelią. Jau ir policija dėl to buvo įspėjusi. Nuvažiavom apžiūrėti su želdinių komisija (Plungės rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija – aut.) ir buvo patarta pagenėti“, – aiškino Babrungo seniūnė.

Ji teigė S. Juškos įspėti apie tai, kurią dieną ir valandą prie jo valdų bus genimos eglės, neturėjusi.

„Jeigu būtume pjovę jo sklype, tada taip. O už sklypo ribų mes tikrai nederinam. Paisom visų žmonių interesų, o ne vieno asmens, – sakė seniūnė. – Egles apgenėdami netgi padarėme sau meškos paslaugą – atsivėrė jo šiukšlynas. Labai nekoks vaizdelis...“

Seniūnę pertarus, kad mes tokio šiukšlyno nepastebėjom, tiesiog matėm įprastą kaimo sodybą, S. Jonušienė net pyktelėjo: „Kad jau kaimo sodyba, tai jau turi būti apleista, neravėta, nežiūrėta!?“

R. Jonušienė turėjo ką pasakyti ir dėl to, kad seniūnija šakų nepaliko greta gyvenančiam žmogui, o išsivežė priekabėle. „Jei būčiau palikusi, būtų sakęs – ko palikai? Dabar išvežėm – kodėl išsivežėt?“

Pasak jos, seniūnijai tos šakos nereikalingos. Netgi priešingai – kone galvos skausmas, kur jas padėti, bet sutvarkyti teritoriją reikėję.

Aviečių nemačiusi

Atremdama S. Juškos priekaištus R. Jonušienė teigė, kad vyriškis – sunkiai sukalbamas žmogus. Esą nuolat su kaimynais pykstasi, seniūnaitė jam irgi pretenzijų turinti.

Seniūnė neneigė, jog norėdama su juo pasikalbėti vis pas jį užsuka, bet rasti retai pavyksta. Esą jeigu ir būna name, lauk neišeina. O jei pasiseka sutikti, tai visi kaimynų nusiskundimai šiam – it vanduo nuo žąsies. Dar ir ne pačių gražiausių žodžių tenka išgirsti.

„Kaimynė nuolat verkia, skambina, skundžiasi. Nori, kad tujas pažemintų. Prašiau pažeminti, sakau, nieko tu čia neprarasi. Jis – ne. Na, ne tai ne, aš juk jo nepriversiu... Reikalavimai yra 1,8 metro, o jos aukštesnės užaugusios. Žadėjo, kad aukščiau neišlys. O juk kaskart su centimetru nevaikščiosiu ir nežiūrėsiu“, – sakė seniūnė.

O paklausta, kuo užkliuvusios kieme augančios avietės, R. Jonušienė dievagojosi šių ir akyse neregėjusi. Esą S. Juškos kieme visko daug – ką ten besužiūrėsi.

„Tiek dėl aviečių nieko nesakyčiau, tiek dėl prie tvoros augančių gėlių. Gėlė – ne medis ir ne krūmas, avietė – irgi. Tai ar dėl to reikši pretenzijas“, – teigė R. Jonušienė, užsiminus apie prie pat tvoros augančius S. Juškos kaimynės augalus.

Eglės trukdė

Po šio pokalbio taip ir likome nesupratę, ar S. Juškos fantazija dėl aviečių laki, ar tiesiog seniūnės atmintis trumpa? Keista, jog žmogus išsigalvotų konkrečius dalykus ir šitaip dėl jų piktintųsi.

Kaip ten bebūtų, bent jau pavyko išsiaiškinti tiesą dėl nupjautų eglių šakų. Norėdami būti visiškai tikri, kad eglės priklauso ne S. Juškai, paskambinome Plungės rajono savivaldybės ekologei Robertai Jakumienei.

Ji netruko prisiminti, jog maždaug prieš mėnesį Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija, R. Jonušienės kvietimu susirinkusi Glaudžių kaime, sprendė, ką reikėtų daryti su matomumą ribojančiomis eglėmis, kurios, be kita ko, remiasi ir į elektros laidus. Įvertinus situaciją seniūnijai rekomenduota egles apgenėti. Ši taip ir padariusi.

„Ten valstybinė žemė. Atstumas iki privataus sklypo – gana tolimas“, – seniūnės anksčiau pasakytus žodžius pagrindė ekologė.

Taigi eglės glaudiškiui nepriklausė, kad ir kaip su šiais medžiais S. Juška yra susigyvenęs. Gal ir tas jo pyktis dėl to. Žmogus pasijautė, lyg būtų į jo valdas įsibrauta. Gal seniūnija galėjo vyriškiui kaip kompensaciją bent eglių šakas palikti. Juo labiau kad ir pati, kaip teigė seniūnė, neturi kur jų dėti. Gal tada glaudiškis į valdžią būtų pradėjęs kiek kitomis akimis žiūrėti.