
Naujausios
Šį klausimą birželio pabaigoje posėdžiaujant Plungės rajono savivaldybės tarybai iškėlė jos narys, Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas Adomas Zamulskis.
„Gal jau laikas mąstyti apie tai, kaip mes jį valdysim? Ar bus kuriama nauja įstaiga, ar bus priskirta kuriai iš turimų įstaigų, kad jį prižiūrėtų? Tas darbas bus nelengvas ir nepaprastas. Aišku, šaukt, kad baseinas savęs neišsilaiko, paprasčiausias variantas, bet gerai jį valdant... “ – svarstė politikas.
Ir ragino jau dabar pradėti diskutuoti šiuo klausimu, mat statybos įpusėjo, o ir visokių pavyzdžių, kuriais būtų galima sekti, o kurių – vengti, Lietuvoje apstu.
Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas sakė jau besidairantis į tuos pavyzdžius. Neseniai lankytasi Palangoje, kur domėtasi, kaip tenykštė Savivaldybė įveiklina jai priklausančius objektus. Vienas jų – ne tik palangiškių, bet ir plungiškių pamėgtas baseinas.
„Pagal jų atidirbtą praktiką pats geriausias variantas – atiduoti valdyti savo biudžetinei įstaigai. Viena iš tokių galimų įstaigų būtų Plungės sporto ir rekreacijos centras. Mano manymu, tai būtų pats optimaliausias ir geriausias variantas“, – kalbėjo M. Kaunas ir pridūrė, kad liepos mėnesį planuojama kita kelionė, šįkart –
į Tauragę, kur baseinas buvo atidarytas praėjusių metų rugsėjį. Jį, beje, pastatė ta pati UAB „Brosta“, dabar plušanti ir prie mūsiškio baseino, o eksploatuoja Savivaldybės valdomas Tauragės sporto centras.
„Kai pats valdai, gali kainas reguliuoti, taikyti lengvatas senjorams, vaikams. Perdavus UAB-ui viso šito nepadarysi“, – M. Kaunui antrino ir vicemerė Asta Beierle-Eigirdienė.
Kitokiu keliu nuėjo Klaipėdos savivaldybė, 2018-aisiais naujai pastatytą baseiną pagal koncesijos sutartį perdavusi valdyti privačiai įmonei. A. Zamulskis sakė esąs tikras, kad tokiu sprendimu uostamiestis smarkiai prašovė pro šalį.
Posėdžio metu kalbėta, kad atidarius baseiną būtų galima pasitelkti ir neformaliojo švietimo krepšelio lėšas, kurios valstybės skiriamos kiekvienam mokyklinio amžiaus vaikui popamokinėms veikloms. Esą įvedus apskaitą, kiek kartų moksleivis apsilanko baseine, ir tokiems apsilankymams panaudojus minėtąsias lėšas, pavyktų padengti dalį baseino išlaikymo išlaidų.
Žinoma, tai sudarys tik lašą baseino eksploatacijos kaštų. Tad vietos valdžiai teks gerokai pasukti galvas, kaip suderinti, regis, nesuderinamus dalykus: savo pačių norus, jog baseinas išsilaikytų pats, negaudamas dotacijų iš Savivaldybės biudžeto, ir gyventojų lūkesčius, kad kainos į baseiną bus įkandamos ir vidutines pajamas gaunančioms šeimoms.
„Žemaičio“ informacija