„Kam tas grožis, jei ne visi galės naudotis?“

Rūtos LAURINAITIENĖS nuotrauka
Nors dabar prie naujųjų laiptų turėklų nematyti, darbus užbaigus jie turės atsirasti
Prie va­di­na­mo­sios Plungės jūros ren­gia­ma poil­sio ir rek­rea­ci­jos zo­na – tik­riau­siai vie­nas did­žiau­sių Plungė­je ka­da nors įgy­ven­dintų pro­jektų. Plun­giš­kiai se­niai ir gar­siai kalbė­jo, ir ty­liai pa­sva­jo­da­vo, kad pa­ga­liau būtų su­tvar­ky­tos Plungės jūros pa­krantės, vis su pa­vy­du dairė­si į Tel­šius, pui­kią vietą poil­siui ir pra­mo­goms jau tu­rin­čius.
Pa­ga­liau išau­šo ir Plungės lai­kas – žiemą čia pra­si­dėję dar­bai jau ge­ro­kai įsibėgė­jo, Bab­run­go pa­krantės vis gražė­ja ir žmonės tuo jau da­bar ne­ga­li at­si­džiaug­ti: gra­žu, švie­su, bus ir pa­plūdi­mys, ir ap­žval­gos aikš­te­lių! Tik ar ren­giant pro­jektą bu­vo gal­vo­ta vien apie grožį? O kaip pa­to­gu­mas?
„Že­mai­čio“ re­dak­ci­ja su­laukė ke­lių nu­si­vy­lu­sių skai­ty­tojų laiškų ir skam­bu­čių. Žmonės jau dabar piktinasi, kad 10 ha api­man­tis ob­jek­tas bus ne­pri­tai­ky­tas dvi­ra­ti­nin­kams, ma­moms su ve­žimė­liais ir ne­įga­lie­siems, tai­gi juo nau­do­tis galės ne vi­si.



Ob­jek­tas – vi­suo­me­ni­nis, bet ne vi­siems?

„Mie­lie­ji, pa­gar­ba, įgy­ven­di­na­mas did­žiau­sias Plungė­je rek­rea­ci­nis pro­jek­tas, bet, pa­na­šu, už­mirš­ti laip­tais lip­sian­tys sen­jo­rai (nėra turėklų?), iš­si­ruošusieji pa­si­vaikš­čio­ti su vai­ku­čiais (nėra pan­dusų). Kaip judės ne­įga­lie­ji? O dvi­ra­ti­nin­kai?“ – klausė vie­nas mūsų skai­ty­tojų.
Tuo, kaip su­pro­jek­tuo­ta ši poil­sio ir rek­rea­ci­jos zo­na, sakė esan­ti ne­pa­ten­kin­ta dar vie­na plun­giškė. Mo­te­ris pa­sa­ko­ja kar­tu su vy­ru su­ku­si ra­tus tvar­ko­mais ta­kais pa­lei Plungės jūrą, tad  sa­vo ko­jo­mis ap­ėju­si ir aki­mis viską ap­žiūrė­ju­si.
„La­bai nu­ste­bi­no, kad už­kop­ti prie A. Ju­cio pa­grin­dinės mo­kyk­los nau­jai pa­da­ry­ti laip­tai la­bai statūs, ne­be­li­ko ga­li­mybės už­va­žiuo­ti ar nu­si­leis­ti dvi­ra­čiu.
Su dvi­ra­čiais tais ta­kais vi­sa­da judė­da­vo daug ir jaunų, ir pa­gy­ve­nu­sių, grįžtan­čių iš sodų su krep­šiais ant ran­kenų. Čia nuo­la­ti­nis judė­ji­mas mo­čiu­čių, ku­rios ei­na ir grįžta iš mi­šių baž­ny­čio­je ar senųjų ka­pi­nių. Joms už­kop­ti tais laip­tais da­bar bus tik­ras iššū­kis. Ma­ma su vai­ku ve­žimė­ly­je, at­ėju­si ta­ke­liu nuo „Saulės“ gim­na­zi­jos, pa­kliū­ti į IKI par­duo­tuvę ar tą pa­čią A. Ju­cio mo­kyklą ne­be­tu­ri ga­li­my­bių, ne­bent su­ktų did­žiulį ratą (bus 1 ar 1,5 km vin­gis) pro kairę link de­vy­naukš­čio“, – sa­vo pa­stebė­ji­mus laiš­ke dėstė mo­te­ris.
Plun­giškė stebė­jo­si, kad pa­mirš­ta ir apie ne­įga­liuo­sius – jiems tie lap­tai taip pat bus ne­įvei­kia­mi. Tad kaip čia išei­na: ob­jek­tas – nau­jutė­lis, o vis tiek ne­pri­tai­ky­tas ne­ga­lią tu­rin­tiems žmonės. Nors jau ne gūdus so­viet­me­tis, gy­ve­na­me Eu­ro­pos Sąjun­go­je, ne­įga­liai­siais ne­va itin be­si­rūpi­nan­čio­je.
Plun­giškė pri­dėjo, kad tai ne tik jos su vy­ru nuo­mo­nė. Girdė­jo apie tai dis­ku­tuo­jant ir šia­me van­dens tel­ki­ny­je žve­jo­jan­čius žve­jus, ma­čiu­sius prie laiptų sto­vi­nia­vu­sias mo­čiu­tes su laz­delė­mis, taip ir ne­drįsu­sias jais leis­tis. Mat anks­čiau ša­lia senųjų laiptų bu­vu­sios nuo­žul­nios įkalnės ne­be­li­ko, tad laiptų, no­ri ne­no­ri, jau neiš­veng­si.
„Gal jūs ga­lit pa­klaus­ti pro­jek­tuo­tojų ar sta­ty­tojų, pro kur mes lei­simės dvi­ra­čiais, su vai­kais ve­žimė­liuo­se? Kaip tai mo­čiu­tei skau­dan­čio­mis ko­jo­mis nu­si­leis­ti ar pa­kil­ti? Kas yra vi­suo­menė ir kam tas gro­žis da­ro­mas, jei ne vi­si galės nau­do­tis?!“ – klausė mo­te­ris.
Pa­to­gu­mo nau­ja­me ob­jek­te sa­ko ne­ma­tan­ti ir dar vie­na plun­giškė, ku­riai ten­ka ei­ti į darbą pro A. Ju­cio pro­gim­na­ziją. Ne­be­li­kus kaip dvi­ra­čiu čia nu­va­žiuo­ti, mo­te­ris sa­ko su­kan­ti pro „Gon­dingėlę“. „O čia – laip­tai, ir vis­kas. Bet ir tie laip­tai... nu­bėgti į apa­čią dar ge­rai, o kai pa­rei­ni pa­vargęs. Tas sta­tu­mas jų...“ – ste­bi­si pro­jek­tuo­tojų su­ma­ny­mais.


Ir anks­čiau bu­vo ne­ge­rai

Nuėję ap­si­žiūrė­ti, ar iš tiesų čia vis­kas pa­da­ry­ta taip, kaip pa­sa­ko­jo mūsų skai­ty­to­jai, su­ti­ko­me dar­bus at­lie­kan­čios UAB VVARFF sta­ty­bos va­dovą Ka­zi­mierą Stanį.
Iš­girdęs, ko čia žval­gomės, jis pa­ts mus nu­vedė ir prie pa­grin­di­nių laiptų, ei­nan­čių nuo „Gon­dingėlės“, ir prie laiptų ar­čiau mo­kyk­los. Ir pa­ti­ki­no, kad iš­ties nuo­važų ša­lia jų ne­be­bus.
Bet kodėl anks­čiau bu­vo, o da­bar ne­be­li­ko? K. Sta­nys sakė girdėjęs, kad pan­du­sui prie A. Ju­cio mo­kyk­los įreng­ti yra per di­de­lis nuo­ly­dis, o tai nea­ti­tin­ka da­bar­ti­nių sau­gu­mo rei­ka­la­vimų.
„Juk dvi­ra­čiu tu­ri sau­giai va­žiuo­ti, o jei pa­gau­tum tokį di­delį greitį, ir už­si­muš­ti ga­li“, – aiš­ki­no darbų va­do­vas. Esą čia ne­sau­gu leis­tis bu­vo ir anks­čiau, tik da­bar, įren­ginė­jant naują ob­jektą, į tai bu­vo at­si­žvelg­ta. Bet vis­kas su­pro­jek­tuo­ta taip, kad laip­tus būtų ga­li­ma ap­lenk­ti – tam nu­ma­ty­ta daug vin­gu­riuo­jan­čių takų ta­ke­lių.
O be­si­bai­mi­nan­čius, kad prie laiptų ne­bus ir turėklų, K. Sta­nys ra­mi­na – esą jie tik­rai bus prie visų laiptų, tad įsi­kib­ti leid­žian­tis ar ko­piant bus ga­li­ma.
Darbų vie­to­je lankėmės po Plungę nu­plo­vu­sios liū­ties, tad vaiz­das čia ne­bu­vo toks gra­žus, kaip iki jos – šlai­tai, užsė­ta ve­ja išp­lau­ti, smėliu už­neš­ti laip­tai... K. Sta­nys sakė, kad at­ėjus po liū­ties į darbą ir ran­kos nu­svi­ro – ne­ži­no­jo, ko grieb­tis. Pri­da­ry­ta ža­los ir pa­pil­domų darbų vi­sam mėne­siui.

Ver­tin­ti dar­bus – dar anks­ti

Dar­bus ob­jek­te at­lie­kan­ti įmonė – tik pro­jek­to įgy­ven­din­to­ja. O kodėl pro­jektą ren­giant priim­ti to­kie gy­ven­to­jus pik­ti­nan­tys spren­di­mai, ge­riau­siai turėtų ži­no­ti Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­jos Ar­chi­tektū­ros ir te­ri­to­rijų pla­na­vi­mo sky­riaus vedė­jas To­mas Jo­cys.
Iš­girdęs, kuo žur­na­lis­tai do­mi­si, T. Jo­cys stebė­jo­si, kad gy­ven­to­jai ver­ti­na ir ko­men­tuo­ja dar ne­baig­tus dar­bus. Ir ap­skri­tai – esą šis pro­jek­tas bu­vo vie­ši­na­mas kaip nė ku­ris ki­tas, tad kur be­si­pik­ti­nan­tie­ji su sa­vo pa­sta­bo­mis bu­vo anks­čiau?
Ga­liau­siai T. Jo­cys su­ti­ko at­sa­ky­ti į žur­na­listų už­duo­tus klau­si­mus, tik jau raš­tu.
„Mies­to gy­ven­to­jai, pėstie­ji ir dvi­ra­ti­nin­kai nau­do­jo­si ta­kais, ku­rie nea­ti­ti­ko jo­kių tech­ni­nių rei­ka­la­vimų, kel­da­mi grėsmę sa­vo ir ap­lin­ki­nių svei­ka­tai, – at­si­ųsta­me raš­te rašė sky­riaus vedė­jas. – Pro­jek­te su­pla­nuo­ta 11 pa­te­kimų į te­ri­to­riją, iš ku­rių 7 pri­tai­ky­ti žmonėms su ne­ga­lia, 8 pri­tai­ky­ti dvi­ra­ti­nin­kams ir ma­moms su ve­žimė­liais. Te­ri­to­ri­jo­je takų sis­te­ma su­pla­nuo­ta taip, kad būtų kuo pla­čiau pri­tai­ky­ta mies­to gy­ven­to­jams ir sve­čiams, pėsčiųjų, pėsčiųjų ir dvi­ra­ti­ninkų ta­kai, laiptų pa­ko­pos su­pro­jek­tuo­tos va­do­vau­jan­tis tech­ni­niais reg­la­men­tais, su­pla­nuo­ta 50 ato­kvėpio aikš­te­lių. Did­žiau­sio srau­to su­lau­kian­ti te­ri­to­ri­ja nuo V. Ma­čer­nio gatvės dau­gia­bu­čių kvar­ta­lo iki „Saulės“ gim­na­zi­jos su­pla­nuo­ta taip, kad leistų skland­žiai ją pa­siek­ti vi­soms gy­ven­tojų grupėms.“
T. Jo­cys pa­kar­to­jo, ką jau bu­vo sakęs te­le­fo­nu, – kad anks­ti ver­tin­ti dar­bus, kai jie dar nėra už­baig­ti. Edą dar nėra su­ves­ti ta­kai, jų aukš­čiai, ne­įreng­ti turėk­lai prie laiptų ir kai ku­rių takų, dvi­ra­čių ir vaikų ve­žimė­lių nu­ve­di­mo įren­gi­niai.
O ka­dan­gi pro­jek­tas dar nėra už­baig­tas, ar­chi­tek­tas pa­kvietė vi­suo­menę Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei dėl jo teik­ti sa­vo pa­stebė­ji­mus.


Nuo­ly­dis bu­vo ne­sau­gus

A. Jo­cys at­ski­rai pa­ko­men­ta­vo ir konk­re­čius mūsų skai­ty­tojų nu­si­skun­di­mus. Anot jo, anks­čiau gy­ven­tojų taip mėgta nuo­va­ža ša­lia laiptų prie A. Ju­cio pro­gim­na­zi­jos ne­bu­vo sau­gi va­žiuo­ti dvi­ra­čiais dėl per di­de­lio aukš­čių skir­tu­mo.
„Išil­gi­nis ta­ko nuo­ly­dis bu­vo per di­de­lis, kad juo va­žiuo­ti ar ei­ti žie­mos me­tu“.
Esą todėl, va­do­vau­jan­tis tech­ni­niais reg­la­men­tais, to­kia ne­sau­gi nuo­žul­ni įkalnė nau­jai ne­bu­vo su­pro­jek­tuo­ta. Bet va­žiuo­jan­tiems dvi­ra­čiais ir ma­moms su ve­žimė­liais pa­tek­ti į te­ri­to­riją nu­ma­ty­tos „al­ter­na­ty­vios jung­tys“.
Kaip ir sakė darbų va­do­vas, prie laiptų turėk­lai bus. O ra­tuo­tiems nuo „Gon­dingėlės“ pusės va­žiuo­jan­tiems žmonėms esą nu­ma­ty­tas sklan­dus ta­kas į mies­to pusę ap­va­žiuo­jant laip­tus ir iš­ven­giant sta­čių įkal­nių. Iš to pa­ties taš­ko ju­dan­tie­ji link „Saulės“ gim­na­zi­jos taip pat galės ap­va­žiuo­ti laip­tus ta­kais, iš­ven­giant sta­čių įkal­nių.