Naujausios
Jei eis visi – rizika užsikrėsti patiems
UAB „Klinika pulsas“ direktorius Tomas Zamulskis teigia, kad išskėstomis rankomis priimti karščiuojančių pacientų jie ir negali.
„Pirmasis kontaktas – telefonu. Skiriamas gydymas. Jeigu ir paskui negerėja, siunčiame į mobilųjį punktą kovido testui. Jeigu testas būna neigiamas, bet žmogus karščiuoja toliau, tada gali ateiti. Yra atskiras kabinetas, o ir koridoriai beveik tušti. Bet jeigu visi karščiuojantys pradės vaikščioti, mes patys iškrisim“, – „Žemaičiui“ aiškino T. Zamulskis.
Anot gydytojo, apsilankyti klinikoje reikia tik išskirtiniu atveju – kai nuotolinė konsultacija neveiksminga. Tačiau daugeliu atvejų pacientui esą visiškai pakanka su gydytoju konsultuotis per nuotolį. Šitaip jam gali būti išrašomas ir receptas, ir siuntimas, ir paskirtas gydymas.
Telefonai netyla
Nors koridoriuje pacientų kalbos nutilo, telefonai rėkia ištisai – tik spėk į skambučius atsiliepinėti.
„Iš tiesų darbo yra N kartų daugiau. Telefonais nespėjam plakti. Vakar vien tik man 138 pacientai skambino, o kur dar kiti gydytojai... Bet žmonės vis tiek sako: „Ką jie ten veikia?“ Gerai, kad yra elektroninė sistema ir galim darbuotis per nuotolį. Bet būna, kad ir ji užstringa. Darbas sustoja. Jei su vienu pacientu pradedi kalbėtis, kiti neprisiskambina, pyksta“, – klinikos gydytojų kasdienį darbą apibūdino T. Zamulskis.
Kreipėsi koronavirusu sergantys ukrainiečiai
Be „Klinikoje Pulsas“ registruotų pacientų, pagalbos prašymų sulaukiama ir iš šalies.
Antai kreipėsi penki koronavirusu užsikrėtę UAB„ Technoexport Storage“ darbuotojai – ukrainiečiai.
„Jie be jokios padėties – nedrausti, Lietuvoje neregistruoti. O turim spręsti, ką daryti su jais. Reikia rašyti raštus į NVSC (į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą – aut.), siuntinėti duomenis, skirti gydymą, kažkokiu būdu parašyti receptą. Papildomas darbas. Niekas už jį nemoka. Bet niekam neįdomu... O juk žmonės serga, padėti reikia. Nesakysi – važiuok į Ukrainą“, – pasakojo T. Zamulskis.
Problemų nėra
Kad dėl karščiuojančių pacientų problemų nėra, „Žemaičiui“ sakė ir Plungės sveikatos centrui vadovaujanti Irena Nekrašienė. Čia taip pat stengiamasi su jais situaciją pirmiausia išsiaiškinti telefonu. Jeigu prireikia, pacientas siunčiamas tirtis dėl koronaviruso. Kaip elgtis toliau, sprendžiama gavus testo atsakymą.
„Kartais dar gali reikėti susitikti, o kartais ir nebereikia“, – tvirtino I. Nekrašienė.
Jeigu visgi be gyvos konsultacijos – niekaip, tam reikalui yra paskirtas atskiras kabinetas, kuriame gydytojas karščiuojantį pacientą ir apžiūri. O įprasti vizitai pas gydytojus yra planuojami pagal talonėlių sistemą.
Anot direktorės, dažnai testuojami ir Plungės sveikatos centro gydytojai. Ypač didelis dėmesys skiriamas odontologams, su pacientais turintiems itin artimą kontaktą.
Tiesa, direktorė pripažįsta, jog streso išvengti darbe nepavyksta.
„Pasakyti, kad viskas yra aišku, viskas žinoma, negalim. Visokių situacijų gali atsirasti. Nežinom, kaip bus rytoj ir su darbuotojais. Juk kontaktus su sergančiais galim turėti ne tik darbe. Gyvenam šia diena ir galvojam, ką daryti toliau“, – sakė I. Nekrašienė.
Turi atskirą įėjimą
Tokiu pat principu karščiuojančius pacientus aptarnauja ir A. Klišonio komercinė firma „Inesa“.
Šios klinikos slaugos administratorė Regina Zubrickienė „Žemaičiui“ teigė, jog kol kas nesusipratimų dėl to nebuvo. Esą gydytojų pagalbos sulaukia visi karščiuojantys pacientai, nors ji dažniausiai ir būna nuotolinė.
Žmonės su pakilusia temperatūra į kliniką patenka per atskirą galinį įėjimą, kad kuo mažiau vaikštinėtų po kliniką. Apžiūrimi specialiai tam pritaikytame kabinete.
Anot administratorės, būna, tenka priimti karščiuojančius kūdikius, vaikus. Kitų, nepatikrintų koronaviruso testais, klinika įsileisti nelabai gali. Žinoma, būtinoji pagalba teikiama bet kokiu atveju, o mažieji apžiūrimi naudojant specialią aprangą, laikantis visų saugumo reikalavimų.
Problemą įžvelgia ligoninė
Plungės pirminės sveikatos priežiūros centrams galvos dėl karščiuojančiųjų pavasarį nereikėjo sukti. Tam ligoninėje buvo įkurta karščiavimo klinika. Tačiau sergamumui sumažėjus jos atsisakyta. Tada pareiga rūpintis savo karščiuojančiais pacientais grąžinta poliklinikoms.
Anot Plungės rajono savivaldybės ekstremalių situacijų operacijų centro vadovo Manto Česnausko, karščiavimo klinikos ligoninėje atsisakyta, mat ji, bėgant laikui, tapo nebereikalinga.
„Tuomet žmonės nebekarščiavo, ateidavo po vieną ar du per savaitę“, – aiškino M. Česnauskas.
Tačiau rudenį epidemiologinė situacija vėl kardinaliai pasikeitė. Gal prieš mėnesį Sveikatos apsaugos ministerija išaiškino, jog, nepaisant pavaldumo (visi trys Plungėje veikiantys pirminės sveikatos priežiūros centrai yra privatūs), poliklinikos ekstremalios situcijos metu turi priimti karščiuojančius pacientus.
„Centrai tikina, kad jie tą paslaugą teikia, kaip suprantu, nukreipinėdami pasidaryti testą, o paskui pagal jo rezultatus spręsdami, kaip elgtis toliau. Jeigu nustatoma lengvesnė koronaviruso forma, žmogus konsultuojamas nuotoliniu būdu, jei sunkesnė – siunčiamas į respublikinę Šiaulių ligoninę“, – aiškino M. Česnauskas.
Jis sakė problemos dėl poliklinikų darbo neįžvelgiantis, tačiau Plungės ligoninės vadovybė bei medikai šią situaciją piešia visai kitomis spalvomis. Per vieną iš Ekstremalių situacijų komisijos posėdžių ligoninės direktoriaus pavaduotoja Danguolė Luotienė papasakojo apie pastarųjų dienų incidentą, kuomet poliklinika atsiuntė karščiuojantį pacientą rentgeno tyrimui, o jį atlikus kitą dieną paaiškėjo, kad šio asmens koronaviruso tyrimo rezultatas – teigiamas.
Apie šią situaciją kalbėta ir praėjusį penktadienį, vėl posėdžiaujant Ekstremalių situacijų komisijai. Jai vadovaujantis Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas pasidžiaugė, jog pavyko susitarti ir dvi poliklinikos šiuo metu jau priima karščiuojančius pacientus.
„Sutarėm, kad būtinybei esant ligoninė padarys ir rentgeno nuotrauką. O kitą savaitę Sveikatos apsaugos ministerija žada priimti sprendimą, įpareigosiantį pirminės sveikatos priežiūros centrus imti ir mėginius koronaviruso tyrimui“, – sakė M. Kaunas.
