Kelininką nubaudė, žalą atlygino

Rūtos LAURINAITIENĖS nuotrauka
Jau ne sykį rašėme, jog Plungės rajone, Kapsūdžiuose, kelininkams herbicidais purškiant žolę aplink autobusų stotelę, nukentėjo ir šalia pasėti šio kaimo gyventojos kviečiai. Po to, kai „Žemaityje“ buvo išspausdintas pirmasis straipsnis, kėlęs problemą, ar apskritai galima herbicidus naudoti pakelių priežiūrai, sujudo ne viena atsakinga tarnyba. Ir tas sujudimas jaučiamas iki šiol. Naujausia žinia: už tai, kad herbicidai purkšti už pakelės ribų, administracinė nuobauda skirta atsakingam AB „Kelių priežiūra“ darbuotojui.

Šią savaitę Valstybinė augalininkystės tarnyba pranešė, jog šios tarnybos Telšių regiono skyriaus specialistai atliko AB „Kelių priežiūra“ Plungės padalinio augalų apsaugos produktų (AAP) naudojimo veiklos patikrinimą.

Jie nustatė, jog „įmonė pakelių priežiūrai naudojo registruotą naudoti pakelėse glifosato veikliosios medžiagos turintį herbicidą, tačiau teritorijoje ties Kapsūdžių kaimu neišvengė AAP tirpalo dulksnos patekimo už apdorojamos pakelės ribų. Už nustatytus AAP naudojimo reikalavimų pažeidimus atsakingam įmonės asmeniui paskirta administracinė nuobauda“.

Taigi pažeidimas išties padarytas, tačiau į jį atsigręžta tik tuomet, kai kapsūdiškė kreipėsi į žurnalistus. Iki tol į jos problemą žiūrėta pro pirštus, ką jau kalbėti apie menkiausią atsiprašymą.

„Gal nuostolis ir ne kaži koks, bet ar galima šitaip elgtis?“ – aplaidžiu kelininkų požiūriu tuomet stebėjosi moteris.

Tačiau pirmadienį, kai vėl susisiekėme su kapsūdiške, ant kelininkų ji jau nebepyko.

„Jie su manimi atsiskaitė. Jokių pretenzijų nebeturiu. Ačiū jiems už geranoriškumą, o jūsų laikraščiui – už problemos paviešinimą“, – kalbėjo moteris.

Tiesa, situacija dėl herbicidų naudojimo prižiūrint pakeles lieka dviprasmiška. Valstybinė augalininkystės tarnyba iki šiol teigia, kad „registruoti herbicidai gali būti naudojami nepageidaujamos augalijos (piktžolių) naikinimui ne žemės ūkio paskirties plotuose (t. y. elektros perdavimo, naftotiekių, dujotiekių linijų juostose, pakelėse, geležinkelių trasose)“.

Esą tik būtina juos naudoti griežtai laikantis teisės aktų ir AAP etiketės reikalavimų. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad jei kelio apsaugos zona yra saugomoje teritorijoje, purškiant reikia vadovautis Specialių žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytais reikalavimais.

Jokios painiavos čia nebūtų, jei ne po „Žemaičio“ straipsnio „Tai galima purkšti pakeles herbicidais ar ne?“ savo akimis pamatytas „Kelių priežiūrai“ Lietuvos automobilių kelių direkcijos siųstas raštas. Jame direkcija pabrėžia, jog „Automobilių kelių nuolatinės priežiūros normatyvai nenumato galimybės naudoti herbicidus žolei šalinti, išskyrus invazinių augalų šalinimą tam skirtomis cheminėmis medžiagomis ir priemonėmis“.

Ir esą tik ateityje, atsižvelgiant į susidariusią situaciją (turbūt galvoje turimas pakelėms šienauti reikalingų darbininkų trūkumas – aut.), planuojama atlikti analizę dėl galimybės naudoti herbicidus prižiūrint kelius.

Atrodo, jog „Kelių priežiūra“ iki tol apie tokius draudimus nebuvo girdėjusi – juk pakelių žolė tikrai nepriskiriama prie invazinių augalų, tokių kaip, pavyzdžiui, Sosnovskio barščiai.

Tenka pripažinti, kad susigaudyti tarp institucijų raštų, kurie prieštarauja vienas kitam, labai sunku. Galbūt po šio, jau trečiojo šia tema, „Žemaičio“ straipsnio jos pagaliau prieis prie bendros nuomonės?