Naujausios
Lietuva tarp „žvaigždžių“
Per metus nuo 2019 m. spalio kiaulienos supirkimo kainos (skerdyklose) Europoje sumažėjo vidutiniškai 23 proc., nuo 183 iki 140 Eur už 100 kilogramų. Lietuvos žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, Lietuva supirkimo kainų mažėjimu per metus (–28,3 proc.) nusileidžia tik Belgijai (–31,7 proc.), Vokietijai (–30,7 proc.), Vengrijai (–29,6 proc.) ir Latvijai (–28,8 proc.), tačiau mažiausiai už kiaulieną šių metų spalio pabaigoje, kaip ir prieš metus, Europoje moka Belgijos (105,6 Eur/100 kg) ir Lietuvos skerdyklos bei perdirbėjai. Vien per spalį Lietuvoje kiaulienos supirkimo kainos sumažėjo 2,3 procento.
ŽŪIKVC komentuoja, kad Europoje kiauliena sparčiai ir, matyt, ilgam atpigo, kai Vokietijoje, pagrindinėje Europos kiaulienos rinkoje, ėmė plisti afrikinis kiaulių maras ir sienas šios valstybės kiaulienai užvėrė Tolimųjų Rytų valstybės. Vokietija, netekusi didžiausių kiaulienos eksporto rinkų, iš esmės sustabdė ir importą iš kitų tiekėjų. Vokiečiai dabar kiaulių prisiveisia ir užsiaugina patys. Nelikus įprastų eksporto rinkų, čia per mėnesį susidaro vidutiniškai 80 tūkst. t skerdenų perteklius – mėsos, kurios niekam šalyje nereikia.
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktoriaus Algio Baravyko teigimu, Vokietija yra pagrindinė Europos kiaulienos rinka. Jai mažėjant, smarkiai krinta ir kainos visoje Europoje.
Europa dar toli
„Esame priklausomi nuo Europos, nes 50 proc. kiaulienos atsivežame. Tad, jei Europoje kažkas keičiasi, turi keistis ir pas mus. Tarpininkai, kurie atveža kiaulieną į Lietuvą, kainos labai nekelia“, – teigia Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto vyriausiasis analitikas Albertas Gapšys. Žinoma, reikia užsidirbti ir tarpininkams, tačiau tuo piktnaudžiauti trukdo konkurencija: būsi brangininkas – niekas nepirks.
Kai perdirbėjai gali nusipirkti pigesnės kiaulienos iš Europos, mažina kainas ir vietos kiaulių augintojams. Taigi, žaliava perdirbėjams atpigo, kartu sumažėjo ir gatavo produkto savikaina.
Europos kiaulienos rinka vasaros pradžioje buvo besistabilizuojanti, tačiau ėmė sparčiai mažėti nuo liepos.
Kiaulienos tiekimo grandinė nuo kaulių augintojo iki pirkėjo parduotuvėje labai šakota. Čia dalyvauja ir importuotojai, ir tarpininkai, ir perdirbėjai, ir didmenininkai, ir gatavos produkcijos supirkėjai. Kiekvienas pasiima savo uždarbio dalį, tačiau su rinka nepažaisi – jeigu pinga Europoje, turi pigti ir Lietuvoje.
Bet galutinis vartotojas parduotuvių lentynose ir turgavietėse to kažkodėl nemato. Pasak A. Gapšio, kiek kiauliena kainavo prekybos tinkluose prieš metus ar šių metų pradžioje ar viduryje, tiek ir kainuoja, o kai kurie produktai dar brangesni. Pavyzdžiui, ŽŪIKVC duomenimis, prekybos centruose kiaulienos kumpis ir mentė spalio pabaigoje kainavo 19 proc. brangiau nei prieš metus. Mažai pakito skerdenų, išskyrus kumpį ir mentę, kainos, tačiau perdirbta kiauliena (sūdyta, rūkyta, dešros ir kiti gaminiai) toliau brangsta. Trumpam atsikvėpti leidžia tik vadinamosios akcijos.
„Lietuvoje turime 5 stambius prekybos tinklus, bet visuose kainos panašios. Savaime kyla klausimas – kodėl? Kažkodėl tuo nepasidomi Konkurencijos taryba, nors aiškiai galima įtarti kartelinius susitarimus, už juos nustatytos didžiulės baudos“, – svarstė A. Gapšys. Jis neabejoja, kad būtent prekybos tinkluose slypi didžiosios „komercinės paslaptys“.
Konkurencijos taryba dar 2019 m. spalį viešai įspėjo, kad kartelių dalyviams gali būti skiriamos piniginės baudos, siekiančios iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų. Konkurenciją ribojančių susitarimų sudariusių įmonių vadovams gresia draudimas nuo 3 iki 5 metų eiti vadovaujamas pareigas ir bauda iki beveik 14,5 tūkst. eurų.
Konkurencijos taryba pripažįsta, kad nustatyti kartelinį susitarimą labai sudėtinga. Matyt, todėl nedrįsta to imtis. Juk kaltinimai krenta ant galingų organizacijų, kurių apyvarta Lietuvoje septynženklė, o kai kuriais atvejais – ir aštuonženklė, taigi milijardinė.
Balsas tyruose
LKAA direktorius A. Baravykas irgi pirštu beda į prekybos tinklus: „Ne kartą ir mes kreipėmės į Žemės ūkio ministeriją, Konkurencijos tarybą, bet vieni mums atsakė, kad į komerciją nesikiša, kiti – jog, užsakant tokį tyrimą, reikia pateikti analizę, turimus dokumentus. Ir tie, ir anie iš esmės tik rengia rinkos apžvalgas. Kam mums tokie statistai? Rinką mes ir patys stebime.“
Jis teigė ir pats gavęs išsamesnės informacijos apie kainų pokyčius per savaitę iš ŽŪIKVC, analizavo tendencijas ir nustatė, kad kiaulių ir paršelių supirkimo kainos nuo šių metų pradžios Lietuvoje krito per 40 procentų.
„Žmonės parduotuvėse ir turgavietėse to nemato, nes mažai kas domisi rinkos pokyčiais Europoje ir Lietuvoje“, – svarstė A. Baravykas.
Jis neabejoja, kad tuo sumaniai naudojasi prekybos tinklai, o iš jų pavyzdį ima ir turgaus prekeiviai, kurie kainas turgavietėse nustato pagal kainas parduotuvėse. Skirtumas tas, kad turguje prekiaujama daugiausia importine, neretai ir nelegaliai atsivežta iš Lenkijos kiauliena, bet už ją PVM, kuris parduotuvėje sudaro 21 proc. kainos, neišskiriamas. Šie prekeiviai baigia visiškai išstumti ūkininkus iš jų turgelių.
ŽŪIKVC duomenimis, dar labiau kiauliena brangsta mobiliosiose turgavietėse, bet jose prekiautojai privalo įskaičiuoti PVM. „Prieš dešimtmetį tikėtasi, kad rinka praskaidrės, privalomai įvedus kasos aparatus. Vieną kitą nesąžiningą prekiautoją ar nelegalų vežėją iš Lenkijos pagauna, bet tai daugiau negu juokinga“, – ironizavo KAA direktorius.
A. Baravykas pasišaipė ir iš per karantiną garsintos prekybos tinklų reklaminės akcijos, kuria buvo raginama „suremti pečius“ ir padėti vietos gamintojams bei ūkininkams.
Anot jo, pavasarį, prasidėjus karantinui, žmonės puolė į paniką, apgulė prekybos centrus. Tada porą savaičių kiaulienos kaina buvo pakilusi, sutriko tarptautinė prekyba. „Dabar jau matyti, kuo ta „pagalba“ virto. Augintojams tenkanti kainos dalis visiškai sumažėjo, perdirbėjo nepakito, o mažmeninės prekybos dalis padidėjo. Prekybininkai, raginę padėti ūkininkams, iš tikrųjų padėjo sau“, – konstatavo.
Jo teigimu, lietuviškos kiaulienos dalis rinkoje visiškai susitraukė, juolab ir kiaulių mažėja. Pagalius į jų ratus kiša ir didžiausias Europoje 21 proc. PVM, kuris įskaičiuojamas į visų prekių mažmeninę kainą. Lenkijoje PVM tarifas yra 5 proc., todėl kiauliena ten savaime yra 16 proc. pigesnė nei Lietuvoje.
A. Baravyko įsitikinimu, prekybininkai jau ne pusę, o gerokai daugiau kiaulienos atsiveža iš Vokietijos, Belgijos, Lenkijos, o lietuviškos kiaulienos jiems nereikia.
„Vokietijoje dabar susidaro apie 80 tūkst. t laisvos kiaulienos, o Lietuva per metus atsiveža apie 60 tūkst. tonų. Taigi, mūsiškiai prekybininkai ir perdirbėjai gali visą kiaulieną pirkti Vokietijoje dempingo kainomis, visi Europoje dėl to tik džiaugsis. Mūsų augintojai bus išnaikinti, prekybininkai galės džiaugtis, kad dar yra likučių dėl Lietuvos augintojų“, – ironizavo A. Baravykas.
Prekybininkai ginasi
Paprašyti paaiškinti padėtį, prekybos tinklų atstovai gynėsi, kad kainų svyravimai rinkoje prekybos centruose nuolat švelninami taikant akcijas. „Ūkininko patarėjo“ duomenimis, iš Lietuvos ūkininkų kiaulieną dažniausiai perka prekybos tinklas „Norfa“. „Šiemet kiaulienos supirkimo kainos labai svyravo: pavasario pradžioje jos labai kilo, vėliau mažėjo. „Norfos“ parduotuvėse kainos taip pat svyruoja, ypač turint galvoje nuolat skelbiamas akcijas, kurios siekia iki 30 proc. ir šviežiai mėsai, ir kiaulienos produktams“, – aiškino šio prekybos tinklo atstovas Darius Ryliškis.
Kitų prekybos tinklų atstovai siūlė kreiptis į Lietuvos prekybininkų asociaciją. Šios vadovė Rūta Vainienė atsakė, jog supranta kiaulių augintojų nerimą dėl krintančios žaliavinės mėsos kainos, bet tam didžiausios įtakos esą turi antroji COVID-19 pandemijos banga.
„Gerokai susitraukusios didmeninės prekybos apimtys, nes dėl karantino užsidarė maitinimo įstaigos. Šiuo metu kiaulienos pardavimas Lietuvos mažmeniniuose prekybos tinkluose yra likęs bene vienintelis produkcijos realizavimo kanalas mėsos perdirbėjams. Po pavasario karantino šią vasarą kai kurie didieji prekybos tinklai, palaikydami savo šalies gamintojus, mažino populiarių kiaulienos ir kitų mėsos gaminių kainas, siūlė įvairias akcijas. Tai didino kiaulienos paklausą. Deja, ir augantis kiaulienos poreikis mažmeninėje prekybos rinkoje nekompensuoja sumažėjusio kiaulienos pardavimo didmeninėje prekyboje. Kol kas mėsos perdirbėjai, kurie produkcija aprūpina Lietuvos prekybos tinklus, yra išlaikę stabilias tiekimo kainas, todėl ir pirkėjai dar nepajuto didesnių kainos pokyčių, nors vidutinė kiaulienos kaina mažmeninėje rinkoje krinta“, – tikino R. Vainienė.
Tačiau tokie prekybininkų komentarai mažai paaiškina kainų stabilumą prekybos tinkluose, juolab kad jie, ko gero, ne visada pasako visą tiesą. Antai, ŽŪIKVC paskelbtais duomenimis, kuriuos gauna ir iš prekybos tinklų, 99,7 proc. prekybos tinkluose parduodamų kiaulių skerdenų kilmės šalis yra Lietuva, nors patys augintojai tikina, kad patiekia vos pusę rinkai reikalingos kiaulienos.
