Naujausios
Įėjimas į kapines – nereprezentatyvus
T. Jocys priminė, kad kolumbariumo klausimas Savivaldybės administracijoje ne kartą svarstytas ir anksčiau, o kadangi nuomonės išsiskyrė, nutarta jį pristatyti šiame komitete.
Pasak jo, Jovaišiškės kaimo kapinės pasirinktos, nes yra didesnės nei Telšių gatvės , tad ir galimybių įrengti kolumbariumą galima rasti daugiau. Siūloma tūrinį statinį su nišomis palaikams formuoti kaip atitvarą šių kapinių prieigose, kurios dabar esą nėra reprezentatyvios.
„Yra tas apleistas pastatėlis, silikatinių plytų tvoros... Patys metaliniai vartai ne kaltinio darbo ir nesudaro įspūdžio kaip pagrindinio kapinių patekimo“, – liūdną vaizdą piešė A. Jocys.
Tačiau tokį vaizdą esą būtų galima iš esmės pakeisti. Nuo šiaurinio tako palei kapinių tvorą iki pačios tvoros yra nemenkas atstumas, tad prie tako priešais planuojamą dviejų metrų aukščio kolumbariumą būtų galima įrengti suoliukų.
Pagal tą pačią architektūrinę idėją ir stilistiką numatoma sutvarkyti ir kapinių vartus. Tiesa, ten pat augančių eglių eilę tektų pašalinti, tačiau vietoj jų būtų pasodinta kitų visžalių augalų. Patį taką numatoma išgrįsti, o kad būtų jaukiau ir gražiau – palikti vietos žaliesiems plotams.
Tilptų per 1 000 urnų
T. Jocio manymu, šitaip pagerėtų ne tik pats kapinių prieigų vaizdas ir būtų išspręstas nepuošiančios silikatinės tvoros klausimas, bet ir išeitų sutaupyti vietų laidojimui, mat 300 planuojamų įrengti kolumbariumo nišų atstotų 250 kapviečių – visą kapinių kvartalą.
Architektas siūlė projektą įgyvendinti dviem etapais. Pirmuoju etapu, kurio metu atlikti darbai atsieitų apie 100 tūkst. eurų, mat būtų tvarkomi ir vartai, numatoma įrengti keturis segmentus: 120 nišų 480-čiai urnų. O antruoju etapu – 6 segmentus: 180 nišų 720-čiai urnų. Antrojo etapo darbai atsieitų apie 126 tūkst. eurų. Vienos nišos įrengimas, priklausomai nuo pasirinktos medžiagos, kainuotų apie 500–1000 eurų.
„Mūsų atveju, kadangi būtų svarbus ir išorės vaizdas, tai būtų apie 700–750 eurų“, – aiškino architektas.
Suabejojo, ar vieta – tinkama
T. Jocys pasakojo, kad teikiant šį siūlymą buvo analizuojami kolumbariumų analogai visame pasaulyje ir pavyzdžių, kai jie formuojami kaip kapinių sienutė ar tvora, išties rasta nemažai. Vis dėlto Savivaldybės Turto skyriaus vedėja Živilė Bieliauskienė neslėpė, kad jai ši mintis nepatinka.
„Ar mes norime, kad amžinojo poilsio vieta būtų tvoros vietoje? Ar ji bus patraukli?“ – garsiai svarstė vedėja.
Panašios nuomonės buvo ir vicemerė Asta Beierle-Eigirdienė. Esą neaišku, kaip tokį kolumbariumą priimtų žemaičiai, kurių pažiūros – gana konservatyvios. „Gal niekas tvoroj nenorės būti, – svarstė ji. – Aš ir pati nenorėčiau. Man geriau kur žemelėj, pievelėj, kad ir mažoj vietelėj su lentele.“
Komiteto nario Česlovo Kerpausko nuomone, jei viskas bus sutvarkyta taip, kaip dabar rodoma nuotraukose, „ta tvora atrodys gražiai“. Be to, ji jau nebus tvora.
Išsiskyrus nuomonėms per posėdį svarstyta sudaryti darbo grupę, galbūt į jautraus klausimo svarstymą įtraukti ir visuomenę.
Tačiau komiteto narys Robertas Endrikas ir tądien pirmininkavęs Tomas Raudys siūlė nieko daug nebesvarstyti, bet galiausiai pasitikėti architektais, mat tie svarstymai – nesibaigiantys, o rezultato – jokio.
Gaišti nebegalima
Komiteto posėdžio metu buvo diskutuota ne tik apie pačios vietos parinkimą, bet ir apie tai, kaip kolumbariumo projektą įgyvendinti? Galbūt įregistruotą statinį – tvorą – nuomoti su galimybe rekonstruoti jį į kolumbariumą, o paskui, jį užpildžius, perduoti administruoti Savivaldybei? O gal pirkti rangos darbus? Tuomet techninį projektą galėtų parengti Savivaldybė ir ieškoti galimo investuotojo arba palikti galimybę projektuoti pačiam investuotojui, aišku, atsižvelgiant į Savivaldybės pageidavimus.
R. Endrikas pasisakė už išnuomojimą. „Aišku, padaryti projektą reikėtų, kad nebūtų rizikos, jog kažkokį metalinį monstrą įkiš tokioj matomoj vietoj. Savivaldybės prisidėjimas būtų pats projektas – keli tūkstančiai eurų, ir būtų investicija į mūsų pačių kapines“, – kalbėjo politikas.
Tačiau administracijos direktorius Mindaugas Kaunas suabejojo, ar verta kolumbariumą atiduoti į investuotojo rankas. Esą kas bus, jei šis po kiek metų dings, o visa priežiūra vis tiek bus perduota kapines prižiūrinčiai Plungės seniūnijai. „Ar yra nauda duoti kažkam pasipelnyti, o paskui vėl pasiimti sau remontuoti, prižiūrėti?“ – svarstė jis.
Galiausiai padiskutavę politikai sutarė, kad dviračio neišras, o trypčioti vietoje ilgiau nebegalima, mat, kaip pastebėjo T. Raudys, „mes ir taip nesugebėjom rasti dar vieno ploto kapinėms, kurio jau tuoj trūks“.
Tad posėdžiavusieji sutiko su tuo, jog metas pradėti projektavimo darbus T. Jocio pasiūlytoje vietoje. Tuo rūpinsis Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius. Projektavimo darbai Savivaldybei gali kainuoti 6–7 tūkst. eurų.
O vėliau, projektą parengus, vėl bus sugrįžta į komitetą tą projektą pristatyti ir galiausiai apsispręsti, kam ir kokiomis sąlygomis patikėti jo įgyvendinimą, paties kolumbariumo priežiūrą bei šios paslaugos administravimą.