Kodėl svarbu paženklinti ir užregistruoti gyvūną augintinį?

At­sa­kin­go šei­mi­nin­ko pa­rei­ga

Iki ge­gužės 1 d. iš vi­so Lie­tu­vo­je pa­ženk­lin­ti 287 762 gyvū­nai: dau­giau nei 94 tūkst. ka­čių, be­veik 200 tūkst. šunų ir dau­giau nei 400 šeškų. Re­gist­ruo­ta ir per 300 iš Uk­rai­nos įvežtų gyvūnų.

Skai­čiuo­jant pro­cen­tais, dau­giau­sia gyvūnų au­gin­ti­nių pa­ženk­li­no ir už­re­gist­ra­vo Ute­nos ra­jo­no (42,64 pro­c.), Kal­va­ri­jos (37,84 pro­c.), Kelmės ra­jo­no (36,67 pro­c.) ir Kau­no ra­jo­no sa­vi­val­dy­bių (36,64 pro­c.) gy­ven­to­jai.

„Ženk­li­ni­mas ir re­gist­ra­vi­mas Lie­tu­vo­je įsibėgė­jo. Ti­ki­me gy­ven­tojų sąmo­nin­gu­mu. Nors tam nu­ma­ty­tas lai­kas jau pra­ėjo, kvie­čia­me pa­skubė­ti at­lik­ti at­sa­kin­go šei­mi­nin­ko pa­reigą. Ženk­li­ni­mas ir re­gist­ra­vi­mas – tai pir­miau­sia at­sa­ko­mybė ir rūpes­tis sa­vo au­gin­ti­niu“, – sa­ko žemės ūkio mi­nist­ras Kęstu­tis Na­vic­kas.


Tiks­las – ne baus­ti, o ap­sau­go­ti gyvūną

Re­mian­tis Žemės ūkio in­for­ma­ci­jos ir kai­mo vers­lo cent­ro duo­me­ni­mis bei ki­ta au­gin­ti­nių sta­tis­ti­ka, Lie­tu­vo­je iš vi­so galėtų būti apie 550 tūkst. šunų ir apie 600 tūkst. ka­čių.

Ženk­lin­ti ir re­gist­ruo­ti sa­vo au­gin­ti­nius gy­ven­to­jai vi­sus me­tus bu­vo ra­gi­na­mi įvai­riau­sio­mis prie­monė­mis, ta­čiau daž­nas jų su­sku­bo tai pa­da­ry­ti tik pa­sku­tinė­mis ba­land­žio die­no­mis.

Nors įsta­ty­me už šios prie­volės ne­vyk­dymą yra nu­ma­ty­tos bau­dos, tiks­lo or­ga­ni­zuo­ti baud­žiamųjų ak­cijų nėra. Svar­bu, kad gyvūnų sa­vi­nin­kai au­gin­ti­nių ženk­li­ni­mu pa­si­rūpintų aiš­kiai su­pras­da­mi, kad tai ne tik būti­na, bet ir svar­bu ap­sau­gant gyvūną ir ap­lin­ki­nius.


Kodėl rei­kia ženk­lin­ti ir re­gist­ruo­ti?

Au­gin­ti­niai mik­ros­che­mo­mis ženk­li­na­mi ir re­gist­ruo­ja­mi be­veik vi­so­je Eu­ro­pos Sąjun­go­je dėl dau­ge­lio prie­žas­čių:
• Vie­na svar­biau­sių – gyvū­no at­se­ka­mu­mas, ku­ris svar­bus dėl užk­re­čiamųjų ligų stebė­se­nos, kont­rolės ir lik­vi­da­vi­mo. Vie­na iš gyvū­nams ir žmonėms pa­vo­jin­giau­sių užk­re­čiamųjų ligų – pa­siut­ligė, tad šios li­gos stebė­se­nai ski­ria­mas ypa­tin­gas dėme­sys. Ka­dan­gi li­ga pa­vo­jin­ga gyvū­nams ir nuo jų ga­li už­sikrės­ti žmonės, yra prie­volė, kad gyvū­nas būtų nuo­lat vak­ci­nuo­ja­mas nuo šios li­gos, o gyvū­no vak­ci­na­vi­mo duo­me­nys re­gist­ruo­ti Gyvūnų au­gin­ti­nių re­gist­re (GAR). To­kiu būdu su­da­ry­ta ga­li­mybė GAR nu­sta­ty­ti au­gin­ti­nių lai­ky­mo vietą, iden­ti­fi­kuo­ti jų sa­vi­nin­kus ir, esant būti­ny­bei, im­tis prie­mo­nių, leid­žian­čių už­kirs­ti ke­lią užk­re­čiamųjų ligų pli­ti­mui.
• Gyvū­nui pa­si­kly­dus jį sku­biai su­grąžin­ti sa­vi­nin­kui. Pa­sik­ly­dusį gyvūną su­gavęs žmo­gus ga­li kreip­tis į pri­va­čius ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jus, taip pat Vals­ty­binę mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­nybą, gyvūnų globė­jus, gyvūnų au­gin­ti­nių ženk­li­ni­mo pa­slau­gas tei­kian­čius as­me­nis, Sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nist­ra­ci­jas dėl su­gau­to gyvū­no mik­ros­che­mos nu­skai­ty­mo ir, jei­gu gyvū­nas re­gist­ruo­tas, pa­gal GAR duo­me­nis ga­li­ma ope­ra­ty­viai su­ži­no­ti gyvū­no sa­vi­ninką ir jo kon­tak­tus. Be to, jei­gu ir už­sie­ny­je (pvz., ke­lionės, ato­stogų me­tu) pa­si­mestų Lie­tu­vo­je GAR re­gist­ruo­tas gyvū­nas, jo sa­vi­ninką su­ras­ti ne­būtų su­dėtin­ga, nes GAR kei­čia­si duo­me­ni­mis su Eu­ro­pos ša­lių gyvūnų au­gin­ti­nių re­gistrų duo­menų tink­lu (Eu­ro­Pet­Net).
• Gyvū­nai au­gin­ti­niai ženk­li­na­mi ir re­gist­ruo­ja­mi dėl efek­ty­vesnės vie­šo­sios tvar­kos kont­rolės, sie­kiant pa­ska­tin­ti gyvūnų lai­ky­to­jus at­sa­kin­giau rūpin­tis gyvū­nais, ne­pa­lik­ti li­ki­mo va­liai – kad jie ne­su­keltų ža­los ki­tiems as­me­nims, tin­ka­mai jais rūpintų­si.
• Au­gin­ti­nių ženk­li­ni­mas ir re­gist­ra­vi­mas la­bai svar­bus dėl ga­li­mybės ke­liau­ti su gyvū­nu po ki­tas ša­lis. Pa­ženk­lin­tas gyvū­nas tu­ri in­di­vi­dualų nu­merį, todėl jam iš­duo­da­mi ke­lionės do­ku­men­tai ir jis ga­li lais­vai ke­liau­ti su sa­vo šei­mi­nin­ku.
• Gyvūnų au­gin­ti­nių ženk­li­ni­mo in­for­ma­ci­ja pri­va­lo­ma veisė­jams. Tal­pi­nant skel­bi­mus dėl au­gin­ti­nių par­da­vi­mo ar do­va­no­ji­mo rei­kia nu­ro­dy­ti au­gin­ti­nio mik­ros­che­mos nu­merį, jo kilmės šalį.
• Svar­bu ir dėl gyvūnų au­gin­ti­nių ap­skai­tos ir sta­tis­ti­kos – tik už­re­gist­ra­vus vi­sus gyvū­nus au­gin­ti­nius su­ži­no­si­me, kiek jų yra Lie­tu­vo­je.

Dau­giau in­for­ma­ci­jos ir ar­ti­miau­sių ženk­li­ni­mo pa­slau­gas tei­kian­čių spe­cia­listų kon­tak­tus ra­si­te in­ter­ne­to sve­tainė­je www.pa­zenk­link­ma­ne.lt.
 

Kas yra au­gin­ti­nio ženk­li­ni­mas ir re­gist­ra­vi­mas?

Ženk­li­ni­mas – tai pa­pras­ta ir grei­ta pro­cedū­ra, kai gyvū­nui po oda ties ke­te­ra įve­da­ma uni­kalų nu­merį tu­rin­ti ry­žio grūdo dyd­žio mik­ros­che­ma. Ją ga­li­ma nu­skai­ty­ti skait­me­ni­niu skai­ty­tu­vu, kurį tu­ri dau­gu­ma ve­te­ri­na­ri­jos kli­nikų ir gyvūnų prie­glaudų.
Re­gist­ra­vi­mas – tai gyvū­no nu­me­rio ir jo sa­vi­nin­ko kon­tak­ti­nių duo­menų įra­šy­mas į vals­ty­binį Gyvūnų au­gin­ti­nių re­gistrą.
Abi pa­slau­gos at­lie­ka­mos vie­nu me­tu.

^{Užs. Nr. 282 r}