Naujausios
Kaip atrodo Plungės rajonas tarp savo kaimynų?
Praėjusią savaitę vykusio Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu situaciją darbo rinkoje Plungės rajone apžvelgė Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė.
Pasak jos, šalyje vidutinis nedarbo lygis yra šiek tiek didesnis nei 8 procentai, o Plungės rajone – 7 procentai. Bet tai esą nestebina – visame Vakarų regione bedarbių yra mažiau.
Kiek kitokia situacija buvo susiklosčiusi pandemijos laikotarpiu. Užimtumo tarnyba tuo metu buvo įregistravusi kur kas daugiau žmonių, tačiau skaičiai esą neatspindėjo realios nedarbo situacijos – norėdami gauti subsidijas registravosi ir savarankiškai dirbantys asmenys, ir bedarbiai.
Po pandemijos šie rodikliai nuosekliai ėmė mažėti ir dabar nedarbas yra gana mažas, nepaisant to, kad įsibėgėjo šaltasis sezonas. J. Petraitienė priminė, kad darbo rinka turi tam tikrą sezoniškumą. Metų pradžioje, žiemą nedarbo lygis didėja, o atėjus pavasariui prasideda įvairūs sezoniniai ar ūkio darbai ir daugiau žmonių įsidarbina.
Didėjo moterų nedarbas
Šiuo metu Užimtumo tarnyboje yra registruoti 1 453 Plungės rajono gyventojai, ieškantys darbo, ir tai yra 30 proc. mažiau negu praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Ženkliausiai mažėjo ilgalaikių bedarbių.
Kuo išsskirtinė Plungės rajono situacija ir kas labiausiai kelia nerimą? Pasak pranešėjos, tai – pastebimai išaugęs moterų nedarbo lygis. Iki pandemijos bedarbių vyrų būdavo šiek tiek daugiau, o moterų mažiau, ir tai esą natūralu, mat vyrai yra linkę labiau savimi pasitikėti, dažniau pasiryžta keisti darbą. Vis tik po pandemijos situacija pasikeitė – moterys sunkiau grįžta į darbą, sudėtingiau būna ir įsidarbinti.
Beveik 44 proc. Užimtumo tarnybos Plungės skyriaus klientų gyvena kaimiškose vietovėse. Pasak J. Petraitienės, tai rodo, kad atokiau gyvenantieji susiduria su atvykimo į darbą problemomis. 10 proc. ieškančių darbo – asmenys su negalia.
Sunkumų patiria ir įmonės, ir ieškantys darbo
„Jeigu žiūrėtume pagal statistiką, sunkiausia įsidarbinti yra specialistams, įstaigų tarnautojams, vadovams. Jų įsidarbinimo procesai yra ilgesni. Nekvalifikuotų darbininkų poreikis mažėja, nors 45 procentai mūsų klientų tik tokį darbą ir tegali dirbti. Ir su didžiausiomis problemomis susiduria kvalifikuotų darbuotojų ieškančios įmonės, nes Plungės rajone vienas darbo ieškantis kvalifikuotas žmogus renkasi iš pusantros darbo vietos. Kaimyninėse savivaldybėse, Klaipėdos rajone situacija dar sudėtingesnė, ten vienas kvalifikuotas darbininkas renkasi iš dviejų darbo vietų“, – kalbėjo J. Petraitienė
Pernai įsidarbino 2 632 Užimtumo tarnybos Plungės skyriaus klientai, iš jų pagal neterminuotas darbo sutartis – 1 900. Kiti įsitraukė į laikino ar remiamo pobūdžio veiklas, tokias kaip verslo liūdijimai, sezoniniai darbai, dalyvavo mokymuose ar buvo įdarbinti subsidijuojant.
Pasak pranešėjos, šiemet naujai įsidarbinančių asmenų mažėjo, tad daugiau teikta pagalbos nerandantiems darbo. Populiariausia – paramos judumo priemonė. „Tai tokia priemonė, kuomet tris mėnesius žmonėms kompensuojame kelionės į darbą išlaidas ir tai yra labai populiaru. Beveik 200 Plungės rajono gyventojų gavo tokias subsidijas ir įsidarbino“, – kalbėjo J. Petraitienė.
Net tris kartus išaugo ir paramos mokymuisi gavėjų skaičius. Populiari išliko ir remiamo įdarbinimo priemonė, kuomet įdarbinus asmenį Užimtumo tarnyba iki 6-ių mėnesių kompensuoja pusę jo darbo užmokeščio. Vis tik šitų priemonių efektyvumas yra vienas iš mažiausių, kadangi žmonės, kurį laiką padirbę subsidijuojamose darbo vietose, po kurio laiko grįžta į Užimtumo tarnybą.
Individuali pagalba
Nuo liepos 1 dienos Užimtumo tarnyba kartu su Savivaldybe taiko naują įdarbinimo modelį socialinę paramą gaunančių asmenų integracijai į darbo rinką.
„Iki liepos pirmos dienos į Užimtumo tarnybą kreipęsi visi asmenys gaudavo vienodą paslaugų paketą, nepriklausomai nuo to, koks žmogus pas mus atėjo – ar buvęs įmonės vadovas, ar keletą metų niekur nedirbęs. O dabar mes mokomės identifikuoti individualias žmonių problemas ir pagal tai suformuoti paslaugų paketą, kuris grąžintų asmenį į pilnavertį gyvenimą“, – kalbėjo pranešėja.
Suskaičiuota, kad Užimtumo tarnybos Plungės klientų aptarnavimo skyriuje registruoti 334 asmenys, kuriems reikia pagalbos pasirengti darbo rinkai. Iš jų 161 stokoja socialinių įgūdžių ar motyvacijos dirbti, 59 neturi galimybės nuvykti į darbą, 47 slaugo šeimos narį ar augina vaikus, 34-iems yra apribotas disponavimas piniginėmis lėšomis, 33 turi priklausomybių.
Nustačius konkrečias problemas, kodėl dalis žmonių neįsilieja į darbo rinką, jiems teikiama individuali pagalba.
Pagalba ukrainiečiams
Posėdžio matu Tarybos narė Vida Bondauskienė teiravosi, kiek tarp darbo ieškančiųjų yra į Plungės rajoną atvykusių ukrainiečių karo pabėgėlių ir ar randama jiems darbo?
„Didelį dėmesį skiriame ukrainiečių įdarbinimui. Nuo karo pradžios Plungės rajone įdarbinta yra jau 120 ukrainiečių, dalis jų – į nuolatines darbo vietas, kai kurie buvo įdarbinti pagal terminuotas darbo sutartis“, – kalbėjo Užimtumo tarnybos Plungės klientų aptarnavimo skyriaus vedėjai Daiva Šakinienė.
Su parama darbdaviams įdarbinti 24 ukrainiečiai, o mokytis išsiūsta 10 (Plungės technologijų ir verslo mokykloje mokėsi 4 siuvėjos, likusieji išsiųsti lankyti lietuvių kalbos kursus Klaipėdoje). Dabar bedarbiais rajone yra registravęsi 65 ukrainiečiai ir, pasak D. Šakinienės, per dieną atvyksta po 2–3 naujus.