„Kur einu, ten katinas...“

Unsplash nuotrauka
Budrikiuose gyvenančios moters rūpestis – net 13 katinų
Taip vaizdžiai situaciją savo namuose nupasakojo budrikiškė Daiva. Moteris gyvūnus myli, jais rūpinasi, bet sako jau nebegalinti tiek daug – net trylikos – išlaikyti, juo labiau kad daugelis murklių esą net ne jos, o suėję iš kaimyninių kiemų, kuriuose dabar niekas negyvena. Kišti į kojinę ir ežeran – nesvarstanti, širdis neleistų. Skambinusi į gyvūnų prieglaudas Telšiuose ir Plungėje, bet niekas padėti negalėjo. „Todėl skambinu jums. Gal jūs kažką patarsite, nukreipsite, kur dar galėčiau ieškoti pagalbos?“ – žurnalistų prašė moteris, neslėpdama susijaudinimo ir netvardydama ašarų.

Plungėje neseniai įsteigta viešoji įstaiga „Plungės priglaustukai“, nors ir yra oficialiai registruota, bet, pasirodo, dar nedirba. Kaip „Žemaičiui“ sakė jos vadovė Jurgita Juknevičiūtė-Domarkienė, kol kas prieglaudai tik ruošiamos patalpos. Dėl to ir negali gyvūnų priimti.

„Turiu aš ir šunų, ir katinų, bet tik tiek, kiek savo kieme galiu laikyti. O kai atsidarysime, tuos klausimus spręsim. Bet kol kas viskas taip greit nevyksta, – sakė įstaigos vadovė. – Neturėdami įrengtų patalpų negalime daugiau gyvūnų priimti. Juk juos reikia ir karantinuoti, nes negali naujai atvežtą gyvūną iškart leisti prie kitų – gali kuo nors užkrėsti. Užtat pirmiausia reikia apžiūrėti“.

Budrikiškės problemą J. Juknevičiūtė-Domarkienė žino. Esą buvo moters brolis atvažiavęs, bet ir jam tekę pasakyti, kad šiuo metu naujų gyvūnų ji neturi kur laikyti. Tačiau į bėdą ranka nenumojo – pažadėjo, jog prieglaudai atsidarius pirmiausia priims kačiukus, o suaugusius katinus ir kates ji pasiūlė kastruoti ar sterilizuoti. Bet ir čia teks palaukti – tą dieną, kai J. Juknevičiūtę-Domarkienę kalbinom, šiai paslaugai gauti buvo susidariusi net dviejų savaičių eilė.

Apskritai, pasak įstaigos vadovės, situacija dėl katinų Plungėje labai sudėtinga. Esą atsiliepti į prašančiųjų priimti šiuos gyvūnus skambučius jai tenka kasdien – ir po kelis kartus. „Jei visus galėčiau priglausti, nežinau, kiek šimtų dabar čia jau būtų“.

Be to, „Plungės priglaustukai“ pirmenybę teikia užmirštiems ir apleistiems gyvūnams, tokiems, kurie šlaistosi gatvėse ar aplink daugiabučių balkonus ir nei namų, nei globėjų turi. O budrikiškės Daivos globojami katinai yra atėję iš namų, jie nealksta, todėl pagalba jiems nesanti tokia skubi.

Norėdami į mus besikreipusiai moteriai padėti, surinkome ir Rietavo savivaldybės mero Antano Černeckio numerį.

Išgirdęs apie problemą meras pabrėžė, jog tai, kad moteris globoja tokią galybę katinų, visų pirma ir yra jos atsakomybė.

„Jei žmogus priglaudžia katiną, jis turi suvokti, ką daro. Turi juo rūpintis. Jei tuos katinus imasi veisti, privalo už juos atsakyti. O kai juos laikai ir nesterilizuoji, natūralu, kad katinai ima daugintis – toks gamtos dėsnis. Čia jau žmogus turi elgtis protingai, ne katinas“, – kalbėjo meras.

Nors Daiva „Žemaičiui“ tikino, kad ji tų katinų nei laiko, nei veisia, o tik pamaitina atėjusius, merui tokia versija nepasirodė įtikinama.

„Kažkaip nesitiki, jog toks didžiulis būrys iš kažkur susirinko. Koks ten traukos centras? – stebėjosi A. Černeckis. – Matyt, jie veisiasi, gyvena pas ją. Taip nebuvo, kad visi ėmė ir subėgo.“

Rietave gyvūnų prieglaudos nėra, Savivaldybė nėra nupirkusi ir paslaugos benamiams gyvūnams gaudyti ir priglausti, tad meras žadėjo pasikalbėti su Savivaldybės ekologe ir pavesti jai šią problemą spręsti.

„Gal ji ras kokį sprendimą. Gal reikės skirti pinigų sterilizacijai ar dar kam. Bet dabar tiesiog neturiu atsakymo“, – sakė jis.