Kuriame skyriuje priimami sprendimai dėl „kiaulių takų“?!

Laiško autorės nuotrauka
Gyventojų „paremontuotas“ takas tarp A. Jucio gatvės ir I. Končiaus skersgatvio
Viename iš „Žemaičio“ numerių buvo išspausdintas straipsnis apie „Kiaulių taką“ Plungės parke. Jau tada norėjau reaguoti į jį, bet vis neprisiruošiau parašyti. Dabar jau matau, kad gal ir gerai, nes Savivaldybė ar miesto seniūnija vienu ypu galės užsisakyti daugiau tų lentelių. Jeigu valdžia nesugeba išspręsti paprastos problemos, jai į pagalbą ateina bauginančios lentelės su užrašais, neva kiaulės – tai mes, gyventojai, o va mūsų išrinktieji – tikri šventieji, jie juk dėl mūsų stengiasi.

Dar vienos lentelės su užrašu „Kiaulių takas“ reikėtų ir šalia gražių naujai įrengtų laiptų, besileidžiančių nuo Akademiko A. Jucio progimnazijos Plungės jūros link. Apie juos jau rašiau – straipsnis buvo išspausdintas jūsų laikraštyje. Tada laiptai dar nebuvo baigti, minėjau, kad neišspręstas nusileidimas važiuojantiems dviračiais, mamoms su vaikais vežimėliuose, sėdintiesiems neįgaliojo vežimėliuose.

Po straipsnio ant laiptų buvo pritvirtintos metalinės juostos, suprask, dviratininkai ir visi kiti, kam reikia, nusileis, o jei nepatinka taip, važiuokit didžiuliu lanku. Deja, šalia laiptų jau ryškus besileidžiančių šalia laiptų „kiaulių su dviračiais“ takas, nes prieš tai buvusio nuožulnaus nusileidimo po rekonstrukcijos neliko.

Daugiau nei 50 metų miesto gyventojai turėjo nusileidimą-pakilimą šalia laiptų, prie progimnazijos, daugiau nei 50 metų žmonės ėjo tiesiausiu taku link parko vartų, tai kodėl ta galimybė iš gyventojų turėjo būti atimta? Jų pačių rinktos valdžios rankomis, kuri privalo dirbti žmonių labui, jų patogumui.

Vokietijoje pastačius namą ar parduotuvę buvo neskubama kloti takų, laukiama, kol gyventojai juos pramins ir išryškės patogiausios judėjimo kryptys. Pas mus viskas atvirkščiai: valdžia nusprendžia, kur mums eiti ar neiti, jei nepaklūstam, pasitarnauja tvoros, atitvarai ar tokie ženklai su užrašu „Kiaulių takas“.

Nesuprantu, kodėl parke tarp naujai pasodintų vaismedžių negalėjo būti paliktas tas seniai plungiškių pramintas takas? Kodėl po visokių rekonstrukcijų pasidaro ne patogiau, bet atvirkščiai? Šiais laikais, kai visi važiuoja net ir kelis šimtus metrų iki parduotuvės, negadinkim pramintų trumpiausių takų, neužtverkim, nes dar daugiau bus važiuojančių, o ne vaikštančių. Savaitgalį – taip, išeinam pasivaikščioti, sukam ratus po parką. Nieko tokio, galim eiti ir aplink, ne tiesiai, bet jeigu tu skubi į autobusą ar traukinį, o gal į darbą ar po jo į vaikų darželį, eiti ar važiuoti dviračiu „kampais“ nesinori.

Dar vienas pastebėjimas dėl takų gyventojams. A. Jucio gatvės (39, 41, 45, 47, 49, 30, 32, 34, 36 ir kitų namų) bei A. Jucio skersgatvio gyventojai miesto centro link eina tiesiausiu taku pro didžiąją pievą ir pro miesto pirtį. Bėda tik, kad jau kurį laiką tuo taku tiesiog nebeįmanoma išbristi. Va čia toji lentelė tikrai tiktų – tikrų tikriausias kiaulių takas.

Prisinešėm patys plytų ir plytelių, bandom žongliruoti. Vieniems pasiseka, kitiems – ne visada. Ankstesnis seniūnas retsykiais atveždavo asfalto trupinių ir buvo geriau, o dabar šis takas jau seniai valdžios pamirštas, nors gyventojai juo eina. Nes reikia į darbą, į mokyklą, į būrelį, į renginį miesto centre ar į bažnyčią, į autobuso stotelę ar Gojaus turgelį.

Smagu, kad gražūs takai padaryti prie Plungės jūros, bet jais mes vaikštom laisvalaikiu, ne kasdien, o ir juos norint pasiekti reiktų bristi tuo pačiu purvinu taku. Nors vadinamės miesto gyventojais, švariais batais miesto centrą pasiekti įmanoma nebent labai šaltą žiemos arba labai sausą vasaros dieną.

Tiesa, ne visi taip vargsta. Visai netoli už Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos yra Saulėtekio gatvė, turinti šaligatvius abejose pusėse. Dažnai ten pasuku išėjusi pasivaikščioti, bet praeinančio žmogaus sutikti neteko – vien automobiliai.

Viskas gerai ir gražu toje Saulėtekio gatvėje, bet ten yra tik 30 namų, kuriuose gyvena gal 120–150 gyventojų. Ir šaligatviai net abejose gatvės pusėse. O štai aukščiau išvardintuose 14 daugiabučių yra apie 630 butų ir gyvena apie du tūkst. gyventojų, kurie, žinoma, ne visi, bet tikrai labai daug jų kasdien eina minėtu purvinu taku link miesto centro. Tarp jų labai daug moksleivių ir senyvo amžiaus žmonių. Liūdna. Matyt tie, kas dirba Savivaldybėje ar miesto seniūnijoje, čia negyvena arba pėsčiomis nevaikšto.

Ir dar pamąstymui... Savivaldos dieną feisbuke teko pamatyti Plungės savivaldybės specialistų nuotrauką, – o jų neįtikėtinai daug! Ar mums tikrai reikia tiek valdininkų? Gal kiekviename „Žemaičio“ numeryje gyventojai galėtų sulaukti kiekvieno iš jų prisistatymo (bent skyrių), ką veikia darbe, kokių paslaugų mes galim gauti? Kaip dėliojami prioritetai tvarkant šaligatvius, asfaltuojant gatves? Gal tada pavyktų sužinoti, kuriame skyriuje priimami sprendimai ir dėl „kiaulių takų“?!