Naujausios
M. Pronckus ugniagesiu pradėjo dirbti 1999-aisiais metais. Pirmoji jo darbovietė buvo – dispečerinė, kurioje atsiliepdavo į skambučius. Po pusės metų, atsiradus laisvai vietai, jaunas vyras panoro užimti ugniagesio pareigas, tad išvyko į Vilniuje vykusius ugniagesių kvalifikacijos kursus. Sėkmingai juos baigęs, 2000-ųjų metų sausį Plungėje pradėjo dirbti ugniagesiu gelbėtoju.
Gabus plungiškis palaipsniui kilo karjeros laiptais. Iš pradžių teko dirbti vairuotoju, po to – vyresniuoju inspektoriumi, Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovo pavaduoju ir galiausiai – viršininku, šias pareigas sėkmingai eina iki šiol.
Vaikystėje turbūt dauguma berniukų pasvajoja, kad vieną dieną taps jeigu ne policininkais, tada gaisrininkais. Matyt, ši vaikiška svajonė ir pastūmėjo M. Pronckų kryptingai siekti savosios svajonės. Vyras sako niekada nesigailėjęs tokiu profesijos pasirinkimu, o dabar tėčio pėdomis eina ir viena iš jo dukrų – dirba Palangos ugniagesių gelbėtojų tarnyboje.
M. Pronckus pasidžiaugė, kad jo šeimos nariai – labai supratingi ir kantrūs, tad vyras namuose visada sulaukia palaikymo.
„Jie žino, kokį svarbų ir atsakingą darbą man tenka atlikti, jeigu kyla neramumų, visada paskambina, pasikalbam, nes, savaime suprantama, – jaudinasi. Todėl kaskart išėjęs į darbą stengiesi kiek įmanoma saugoti save, nesusižaloti“, – kalbėjo viršininkas.
Užvėręs darbo kabineto duris, norėdamas atitrūkti nuo darbų ir pailsėti, M. Pronckus kartu su šeima dažniausiai skuba į užmiestyje esančią protėvių sodybą. Anot jo, ten prabėga patys geriausi savaitgaliai, sukinėjantis po šiltnamį ir daržą, pjaunant žolę, prižiūrint bites.
Kartais šeima ir į kokią tolimesnę kelionę išsiruošia, tik, pasak pašnekovo, galvoje ūžia tiek daug darbinių minčių, kad tik artinantis atostogų pabaigai pavyksta atsipalaiduoti ir kokybiškai pailsėti.
Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas prisiminė tą laikmetį, kada pradėjo dirbti, ir pasidžiaugė, jog nuo tada ženkliai sumažėjo gaisrų bei nelaimių. Anuomet Plungės rajone gaisrų per metus būdavo net 300–400, o dabar vos per 100. Net žolė liepsnoja rečiau, sulaukiama gyventojų klausimų, ar galima kurti laužą, kokiu atstumu ir panašiai. Liūdina tik tai, kad per tą laikotarpį padaugėjo gelbėjimo darbų, o ir jų spektras labai įvairus.
„Mano manymu, gyvenimas palaipsniui eina į gerąją pusę, tad ir žmonės tampa labiau sąmoningesni bei rūpestingesni. Stengiasi apsirūpinti įvairiomis apsaugos priemonėmis, signalizacijomis, dūmų detektoriais. Lyginant su kitais rajonais, Plungėje – ramu, žinoma, visokių įvykių pasitaiko“, – kalbėjo M. Pronckus.
Na, o profesinės šventės proga priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas visiems ugniagesiams linkėjo stiprybės, sveikatos dirbant tokį nelengvą darbą ir kad suteikiama pagalba būtų kuo profesionalesnė.
Ugniagesių šeimoms M. Pronckus palinkėjo supratingumo ir ištvermės, o visiems gyventojams – nesustoti sąmoningumo kelyje ir eiti tik į priekį, kad matytų ir suprastų, kokią nepataisomą žalą padaro vienas ar kitas neatsakingas poelgis.