Naujausios
Džiaugėsi, kad buvo išgirsti
Vizitą Plungėje Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas pradėjo nuo apsilankymo Savivaldybėje, kur jį pasitiko meras Audrius Klišonis ir Seimo narys Jonas Varkalys, taip pat rajone veikiančių pagrindinių gydymo įstaigų vadovai.
Meras prasitarė, kad kartu su J. Varkaliu jiedu yra numynę ministro kabineto slenkstį, bet kartu pasidžiaugė, jog šie vizitai davė gerą rezultatą – į plungiškių prašymus buvo atsižvelgta ir juodas debesis nuo ligoninės pasitraukė.
Daugiau apie tai, kuo šiandien gyvena Plungės ligoninė ir kokių planų turi ateičiai, ministrui ir jo komandai papasakojo ligoninės direktorius Remigijus Mažeika. Pasak jo, ligoninė aptarnauja apie 40 tūkst. žmonių – tiek gyventojų bendrai turi Plungės rajonas ir Rietavo savivaldybė, be to, dalis pacientų specialistų konsultacijoms bei tyrimams į Plungę atvyksta iš kitų rajonų.
Direktorius pasidžiaugė, jog ligoninei šie metai prasidėjo sėkmingai – pavyko pritraukti ne vieną trūkstamą jauną specialistą, tad šiuo metu pacientai vizito daugiau nei 30 dienų laukia tik pas dviejų sričių gydytojus – pas oftalmologą ir kolonoskopijos specialistą.
Durys atsivers ir mažiesiems pacientams
Šiuo metu ligoninės didžiausias rūpestis – Priėmimo ir skubios pagalbos skyrius, kurį planuojama pertvarkyti ir praplėsti. Metų viduryje tikimasi gauti užbaigtą techninį projektą ir tada bus galima imtis darbų.
Pokalbio metu išaiškėjo, kad, praplėtus Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, ligoninė galėtų vėl priimti ir mažuosius ligoniukus. Po rekonstrukcijos įrengtose stebėjimo palatose juos galėtų priimti ir apžiūrėti skubios pagalbos medikai, kurie, atlikę reikalingus tyrimus, nuspręstų, paleisti gydytis į namus ar siųsti specialisto konsultacijai į uostamiestį.
„Pernai stipriai vystėme dienos chirurgiją, šių paslaugų suteikta net 63-mis procentais daugiau. Augo ir dienos stacionaro paslaugų populiarumas. Be to, pernai pradėjome teikti lėtinio skausmo gydymą. Poreikis – didžiulis, gydytojai per dieną priima 15–18 pacientų iš viso regiono. Visai neblogai startavome ir su ambulatorinėmis paslaugomis namuose, suformuotos komandos šiuo metu lanko net 113 pacientų“, – pasiekimais džiaugėsi R. Mažeika.
Direktorius dėkojo ministrui, kad Plungės ligoninei leista toliau teikti kompiuterinės tomografijos paslaugas. Esą šių tyrimų per dieną padaroma apie 18, registruojasi pacientai net iš Klaipėdos, nes ten eilės – labai ilgos, o Plungėje tenka laukti daugiausia iki 7-ių dienų.
Artimiausiuose ligoninės planuose – įsigyti ir mamografą, kuris leistų čia pat diagnozuoti krūties vėžį, nelaukiant, kol moterys prisiruoš nuvažiuoti išsitirti į kokį kitą miestą, turintį šią įrangą.
Didžiausias galvos skausmas – E-sveikata
Susitikime su ministru dalyvavę gydymo įstaigų vadovai ne tik džiaugsmais dalinosi, bet ir problemomis, su kuriomis susiduria kasdieniame savo darbe.
R. Mažeika kalbėjo, kad Plungės ligoninei niekaip nesiseka rasti bendros kalbos su uostamiesčio gydymo įstaigomis – šios neretai atsisako priimti sunkius pacientus. Ypač daug iššūkių kyla dėl insultą patyrusių pacientų. Pagal galiojančią tvarką Plungės ligoninės medikai tokių negali gydyti, jie turi būti vežami į Klaipėdą, tačiau ten apgręžiami net 7 iš 10-ies pacientų.
A. Dulkys pripažino Klaipėdos universitetinėje ligoninėje esant nemažai bėdų ir išreiškė viltį, kad, išrinkus naują vadovą, jos išsispręs. Be to, po reorganizacijos Plungės ligoninė bus priskirta uostamiesčio globai, tikimasi, kad ir tai padės sumažinti trintį.
Pirminės sveikatos priežiūros centrų vadovai ministrui pasakojo daugiausiai iššūkių patiriantys dėl stringančios E-sveikatos sistemos, kurioje, kaip vaizdžiai išsireiškė klinikos „Pulsas“ vadovas Tomas Zamulskis, „viskas kaba ant snarglių“.
„Praėjusią savaitę keturis kartus buvo užstrigusi, ilgiausiai neveikė net 3,5 valandos. Ateini į darbą, už kabineto durų – ilgiausia eilė, o tu nieko negali padaryti. Pacientai kalba: „Vėl to daktaro kompas neveikia...“ Tai demotyvuoja, prieš pacientus nepatogu ir tiesiog absurdiška 21-ame amžiuje“, – žodžių į vatą nevyniojo T. Zamulskis, bet kartu sutiko, jog šie priekaištai turėtų būti adresuoti ne Sveikatos apsaugos ministerijai, o Registrų centrui.
Greitoji pagalba – ant permainų slenksčio
Nors Savivaldybėje su ministru planuota bendrauti valandą, susitikimas užtruko net dvi, tad svečias ir jo komanda liko be pietų. Palydėdamas A. Dulkį į jo laukiančias gydymo įstaigas, Seimo narys J. Varkalys dėkojo jam, kad tęsi pažadą „įlipti į pacientų klumpes ir apeiti visą Lietuvą.“ Taip pat prašė nepamiršti Plungės ligoninės prašymo kuo greičiau padėti įsigyti taip reikalingą mamografą.
Iš Savivaldybės ministras išskubėjo į Plungės greitąją pagalbą, kuri gyvena pokyčių nuotaikomis, mat nuo liepos 1-osios visos šalies greitosios bus apjungtos į vieną bendrą Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybą.
A. Dulkį pasitikusi Plungės GMP vadovė Rasa Mončienė ir kiti įstaigos darbuotojai neslėpė, kad permainos baugina: neaišku, ar bus ir kada priimtas sprendimas spręsti patalpų klausimą, mat dabar įstaiga veikia tikrąja to žodžio prasme garaže. Be to, reikia atnaujinti transportą, įsigyti naujų defibriliatorių, šiuolaikinę ryšio įrangą.
Ministras sakė suprantantis, kad vykstantys pokyčiai kelia nerimą, bet esantis tikras, jog sustiprėjusi viena didelė organizacija geriau gins darbuotojų interesus nei dabar tą daro 48-ios pavienės nedidelės įstaigos.
„Jei nebūtume pradėję šio proceso, daugelis greitosios darbuotojų net nebūtų supratę, ar dirba adekvačiomis sąlygomis, – kalbėjo A. Dulkys. – Nesijauskite vieniši, esame nuoširdžiai užsivedę jums padėti. Suplanuoti 50 mln. eurų investiciją į greitąją pagalbą buvo nelengva, bet tos lėšos nukreiptos jums. Nuo liepos būsite vienos didelės organizacijos nariai. Mano vizijoje greitoji pagalba ateityje bus vienas patraukliausių darbdavių.“
Galvoja, kaip taupyti šeimos gydytojų laiką
Po vidurdienio ministro dar laukė vizitai dviejuose pirminės sveikatos priežiūros centruose – Plungės sveikatos centre ir klinikoje „Inesa“. Bendraudamas su jų medikais A. Dulkys sakė išsikėlęs sau uždavinį šiemet skirti daugiau dėmesio kovai su popierizmu, kuris ryja brangų medikų laiką.
Galvodama, kaip mažinti šeimos gydytojų darbo krūvį, ministerija ruošiasi leisti slaugytojams tam tikrais atvejais išrašyti receptus ir siuntimus, išduoti laikino nedarbingumo pažymėjimus. „Ką dar galime nuveikti, kad šeimos gydytojai daugiau žiūrėtų į pacientą, o ne į kompiuterio ekraną?“ – teiravosi svečias ir išgirdo nemažai siūlymų. Be to, ministras stebėjosi, kad net ir po pietų poliklinikose netrūksta pacientų, o šeimos gydytojai dirba net iki 19-os valandos.
Na, o paskutine stotele mūsų mieste ministrui tapo Plungės ligoninė. Apžiūrėjęs ją ir susipažinęs su čia teikiamomis paslaugomis, A. Dulkys pasidžiaugė, kad ligoninė per pastaruosius metus gerokai pasitempė ir pasiekė iki pandemijos buvusius rodiklius, be to, pradėjo teikti nemažai naujų paslaugų.
Ministras teigiamai įvertino ir ligoninės planus praplėsti bei modernizuoti Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių. „Visoje Lietuvoje skubioji pagalba – mūsų silpnoji vieta. Džiugu, kad Plungė turi planų stiprinti šią grandį. Plungės ligoninė tikrai ateity bus daugiaprofilinė, vadinasi, atitinkamai turime sustyguoti ir jos techninę bazę“, – apibendrindamas vizitą Plungėje kalbėjo A. Dulkys.
Užs. Nr. 155
