Naujausios
Mintis apie keleivinius skrydžius vadino absurdiškomis
Penktadienį Šiaulių pramonininkų asociacija inicijavo diskusiją „Kokio Šiaulių oro uosto reikia Šiauliams?“ Susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas Šiaulių oro uostui patarė kartu su Klaipėdos jūrų uostu plėtoti sausojo uosto koncepciją, o siekį užsiimti keleivių pervežimu pavadino absurdišku.
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
Viceministras pateikė seną receptą
„Klaipėdos uostas nėra guminis, Šiauliams reikia vystyti sausojo uosto (angliškai "drive port") koncepciją“, – tokį receptą Šiauliams vakar pateikė susisiekimo viceministras A. Šliupas. Apie tai, kad Šiauliams reikėtų užsiimti geležinkelio kroviniais ir aptarnauti Klaipėdos jūrų uostą, logistikos ekspertai šiauliečiams yra patarinėję ne vieną kartą.
Šiaulių pramonininkų asociacijos (ŠPA) prezidentas Alvydas Stulpinas išreiškė susirūpinimą, kad Šiauliai – logistikos centras ir susisiekimo kryžkelėje esantis miestas – šią poziciją praranda. „Europinė vėžė pasuko pro Panevėžį, Šiaulių logistikos centro ateitis pakibo ore, o be Šiaulių oro uosto ateities vizijos verslui sunku dėlioti savo ateitį“, – pabrėžė ŠPA prezidentas.
Susisiekimo viceministro nuomone, europinės vėžės posūkis pro Panevėžį Šiauliams tik į naudą. „Tai – nėra problema ar galimybių ribojimas, o tik mažesnis triukšmas“, – aiškino A. Šliupas.
Jis pabrėžė, kad Susisiekimo ministerija oro uostą pirmiausia mato kaip karinį oro uostą. Esą karinė pramonė visame pasaulyje sukuria daug darbo vietų ir skatina užimtumą. O kalbant apie kitą paskirtį – civilinį oro uostą – A. Šliupas siūlė vadovautis paprasta komercine logika, ir nieko nedaryti dirbtinai, jei nėra verslo interesų.
„Miestas turėtų labai atsargiai žiūrėti į investicijas, nes jos yra labai rizikingos. Šiauliai tikrai nėra niekuo ypatingesni, nei, tarkim, Rygos oro uostas, esantis vos už 100 kilometrų“, – sakė viceministras. Svečias patikino, kad Šiaulių oro uostas jau yra įtrauktas į strateginę reikšmę turinčių įmonių sąrašą.
Svajones apie keleivių pervežimą pavadino absurdiškomis
„Vertinant keturis oro uostus, mes turime geriausias sąlygas, nes karinis oro uostas yra remiamas NATO pinigais, jam bus nukreipta dar daugiau lėšų“, – komentavo padėtį Šiaulių meras Justinas Sartauskas. Jis pritarė viceministrui, kad kalbant apie krovininį oro uostą reikia remtis ekonomine logika, o keleivių pervežimo esą iš viso nebuvo Savivaldybės planuose.
Romas Mikšys, Šiaulių oro uosto direktorius, esamą uosto būseną įvardijo kaip neveiksnią. Anot jo, oro uostai gyvena iš trijų veiklų: keleivių, krovinių pervežimų bei techninio aptarnavimo. Šiaulių oro uosto galimybės kol kas neišnaudotos.
R. Mikšys mano, kad pagerėjus ekonominei situacijai, uostas galėtų pretenduoti į kone 2 milijonus skraidančių keleivių, vykdyti techninį lėktuvų aptarnavimą, tapti Rytų – Vakarų krovinių pervežimo tramplinu.
Susisiekimo viceministras svajones apie keleivių pervežimą pavadino absurdiškomis ir patarė neeikvoti energijos šiam reikalui. „Žinoma, jei norite leisti mokesčių mokėtojų pinigus, prašom, bet tai pražūtinga“, – perspėjo jis.
A. Šliupas siūlė Šiaulių oro uostui su kitais uostais geriau ne konkuruoti, o jungtis į bendrą viešąją įstaigą „Lietuvos oro uostai“ ir bendradarbiauti.
Sieks pritraukti verslą
Meras Justinas Sartauskas nuogąstavo, kad būdamas tik Savivaldybės įmone Šiaulių oro uostas gali būti sužlugdytas. Todėl pirmame etape siekiama pasirašyti bendradarbiavimo sutartį tarp Šiaulių oro uosto ir valstybės įmonės „Lietuvos oro uostai“, į kurią yra susijungę Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos oro uostai.
Mero nuomone, jungtis į vieną valstybės įmonę Šiaulių oro uostui dar per anksti, nes nėra aišku, ar Susisiekimo ministerija į šią įmonę žiūri kaip „į podukrą ar kaip į dukrą“.
„Didžiausias siekis, kad Šiaulių oro uoste būtų daugiau verslo, o kas jį valdys – ne taip svarbu“, – sakė J. Sartauskas. Esą svarbiausia išeiti į tarptautinę rinką ir pritraukti verslą į Šiaulius.
Meras pripažino, kad kol kas oro uostas varginamas problemų – neturi pakankamai teritorijos, kurioje galėtų toliau plėtoti savo veiklą, iki šiol neperimtas turtas, nėra gerų komunikacijų.
„Šiaulių oro uosto tema yra prioritetinė. Visuose žemėlapiuose Šiauliai ir Klaipėda visada turėjo deramą vietą. Inicijuosime Šiaulių ir Klaipėdos verslo ir uostų bendradarbiavimą. Juk galiausiai laimi ne dideli, bet greiti“, – diskusiją apibendrino A. Stulpinas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PASKIRTIS: „Šiaulių oro uostas pirmiausia yra karinis, o civilinė jo dalis turėtų remtis ekonomine logika“, – pabrėžė susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas.
TRŪKUMAS: Šiaulių oro uosto direktorius Romas Mikšys neslėpė, kad oro uostas neturi tiek teritorijos, kurioje galėtų plėtoti savo veiklą, o ir jo finansavimas nėra toks, kaip ir kitų oro uostų.