Muzikinio ugdymo patirtys Plungės specialiojo ugdymo centre

Mu­zi­ka – ga­li­mybė ko­mu­ni­kuo­ti
Vai­kai, tu­rin­tys au­tiz­mo spekt­ro su­tri­kimą, kaip ir ki­ti vai­kai ga­li už­megz­ti kon­taktą, iš­mok­ti kalbė­ti ar­ba nau­do­tis al­ter­na­ty­vio­mis ko­mu­ni­ka­ci­jos for­mo­mis. Au­tiz­mo su­tri­kimą tu­rin­tys vai­kai ga­li būti sėkmin­gai ug­do­mi. Todėl ak­tua­lu ieš­ko­ti efek­ty­vių ug­dy­mo me­todų, ku­rie pa­dėtų to­kiems vai­kams gy­ven­ti kuo sa­va­ran­kiš­kesnį gy­ve­nimą.
Mu­zi­ka ga­li pa­dėti ša­lin­ti echo­la­li­jas, truk­dan­čias funk­ci­niam kal­bos nau­do­ji­mui, mo­ky­ti so­cia­li­nių įgūdžių. Mu­zi­kos pa­gal­ba ga­li­ma tar­si „išt­rauk­ti“ vaiką iš jo vi­di­nio pa­sau­lio, su­ma­žin­ti au­tiz­mo po­žy­mius ir ska­tin­ti ug­dymą­si.
Au­tiz­mo spekt­ro su­tri­kimą tu­rin­tys vai­kai la­bai daž­nai pri­si­rišę prie sa­vo ar­timųjų, todėl la­bai svar­bus nau­jas spe­cia­lis­to (mu­zi­kos kon­sul­tan­to) ir vai­ko ry­šys. Čia svar­bu ne mu­zi­ki­nis ug­dy­mas ir re­zul­ta­tas, o vai­ko emo­cinė iš­raiš­ka, tar­pu­sa­vio bend­ra­vi­mas. Kon­sul­ta­cijų me­tu ku­ria­mos si­tua­ci­jos, ku­rio­se vai­kas su ma­lo­nu­mu da­ly­vautų ir džiaugtų­si. Mu­zi­ka yra tar­pi­ninkė, ve­dan­ti į dia­logą, o kar­tais ir vi­so dar­bo pa­grin­das.
 

Švie­ti­mo pa­gal­ba Plungės spe­cia­lio­jo ug­dy­mo cent­re
Nuo 2014 metų Plungės spe­cia­lio­jo ug­dy­mo cent­re yra su­da­ry­tos ga­li­mybės ug­dy­tis vai­kams, tu­rin­tiems au­tiz­mo spekt­ro su­tri­kimą, o 2015 m. cent­ras įsteigė Švie­ti­mo pa­gal­bos ir kon­sul­ta­vi­mo sky­rių, ku­ria­me vai­kas, tu­rin­tis au­tiz­mo spekt­ro su­tri­kimą (ar kitų rai­dos su­tri­kimų), at­vykęs tu­ri ga­li­mybę gau­ti lo­ko­pe­do, spe­cia­lio­jo pe­da­go­go, ki­ne­zi­te­ra­peu­to, psi­cho­lo­go, hid­ro­te­ra­peu­to, mu­zi­kos mo­ky­to­jo-kon­sul­tan­to pa­galbą.
Plungės spe­cia­lio­jo ug­dy­mo cent­re mu­zi­kos kon­sul­ta­ci­nis ka­bi­ne­tas yra pri­tai­ky­tas dirb­ti su to­kiais vai­kais.  Struktū­ruo­tai išdė­lio­tos mu­zi­kos prie­monės, nau­do­ja­mos mu­zi­ki­nių veiklų, įver­ti­nimų len­telės. Ati­tin­ka­mai pa­žymė­ta vai­ko dar­bo vie­ta. Įreng­ta kėdė, ku­ri vib­ruo­ja pa­gal klau­so­mos mu­zi­kos gar­so daž­nius, tuo su­kel­da­ma tei­gia­mas emo­ci­jas klau­sy­to­jui, at­pa­lai­duo­da­ma.
Įreng­ta kom­piu­te­rinė tech­ni­ka, ku­ri leid­žia at­lik­ti mu­zi­ki­nes už­duo­tis pa­gal ati­tin­ka­mas ug­domą­sias pro­gramė­les. Spal­votų „bur­bulų“ švies­tu­vas su­tei­kia vai­kui ra­mybės po­jūtį. Veiklų me­tu vai­kas jau­čia­si sau­gus, ga­li „at­si­ver­ti“, elg­tis lais­vai. Pri­tai­ky­ta ap­lin­ka yra vie­na iš svar­biau­sių sąlygų dir­bant su au­tiz­mo spekt­ro su­tri­kimą tu­rin­čiais vai­kais.

Me­to­dai ir jų tai­ky­mas
Mu­zi­ki­nių kon­sul­ta­cijų me­tu nau­do­ja­mas „Teacch“ me­to­das, ku­ris tar­nau­ja kaip ko­mu­ni­ka­ci­jos prie­monė. Jo pa­grin­dinė idė­ja – vi­si nu­ro­dy­mai pa­teik­ti vi­zua­liai, ak­cen­tuo­ja­ma struktū­ra. Tai pa­de­da vai­kams tap­ti sa­va­ran­kiš­kes­niems, su­ma­ži­na įtampą. Už­siė­mimų me­tu nau­do­ja­ma mu­zi­ki­nio ug­dy­mo sis­te­ma „gar­sas – spal­va“.
Au­tiz­mo spekt­ro su­tri­kimą tu­rin­tiems vai­kams svar­bu už­duo­tis pa­teik­ti glaus­tai, su­pran­ta­mai ir vi­sa­da at­si­žvelg­ti į in­di­vi­dua­lius vai­ko po­rei­kius. Rei­kia ne­perk­rau­ti vaikų nau­ja in­for­ma­ci­ja, nes tai ga­li iš­šauk­ti ne­tin­kamą vai­ko el­gesį.
Už­siė­mimų me­tu nau­do­ja­ma el­ge­sio pa­stip­ri­ni­mo sis­te­ma. Ga­li būti įvairūs pa­stip­ri­ni­mo būdai, ku­riuos pa­si­ren­kant at­krei­pia­me dėmesį į vai­ko rai­dos su­tri­kimą, į vai­ko su­vo­ki­mo lygį. Ga­li būti žo­di­nis pa­stip­ri­ni­mas („šau­nuo­lis“ „pui­kiai at­li­kai už­duotį“ „per­duo­sim ma­mai, kaip tau pui­kiai sekė­si“), pa­si­rinktų pa­stip­ri­ni­mo sim­bo­lių rin­ki­mas už at­liktą už­duotį (gėlytės, va­ba­liu­kai, vei­du­kai, bur­bu­liu­kai, sal­dai­nu­kai) ar tie­siog mėgsta­ma veik­la po visų at­liktų už­duo­čių.
Daž­nai už­siė­mimų me­tu nau­do­ja­mi ir ke­li pa­stip­ri­ni­mo būdai. Jie di­di­na vai­ko sa­vi­vertę, ke­lia pa­si­tikė­jimą. Mu­zi­kos pe­da­go­gas ga­li džiaug­tis pa­sie­ki­mais ir tei­gia­ma vai­ko emo­ci­ne būse­na.
Mu­zi­ki­nių kon­sul­ta­cijų me­tu pa­si­tel­kia­mos įvai­rios me­to­di­kos bei vai­kui ar­ti­ma mu­zi­kinė raiš­ka. Kiek­vie­nas mu­zi­ki­nis už­siė­mi­mas – tai kūry­bi­nis pro­ce­sas, ku­rio sėkmė pri­klau­so nuo vai­ko emo­cinės būklės. Daug dėme­sio ski­ria­ma ju­de­siui, žod­žiui, imp­ro­vi­za­ci­jai.
Už­siė­mimų me­tu vyks­ta pa­si­kei­ti­mas in­to­na­ci­jo­mis, pa­pras­tais gar­sais, me­lo­di­niais mo­ty­vais, di­na­mi­ka, tem­pu. Mu­zi­kuo­ja­ma me­lo­di­niais, mu­ša­mai­siais, rit­mi­niais tra­di­ci­niais ir ne­tra­di­ci­niais inst­ru­men­tais. Jei­gu vai­kas ge­ba reikš­ti gar­sa­žod­žius, dėme­sys ski­ria­mas dai­na­vi­mui. Per dai­na­vimą sten­gia­ma­si at­skleis­ti, iš­lais­vin­ti as­me­nybės emo­ci­jas.
Vis dėlto did­žiau­sias dėme­sys ski­ria­mas bend­ra­vi­mui. Sie­kia­ma, kad vai­kas pa­justų mu­zi­kinės ko­mu­ni­ka­ci­jos funk­ciją ir būti­nybę.