Naujausios
Kumelaitės vardynos
Atvykusieji į Mykolinių pradžią skelbiantį renginį Rietavo žirgyne dalyvavo ir vardynose. Žirgyno direktorius Ričardas Astrauskas atskleidė, kad Rietuvos vardas suteiktas per Jonines atsivestai rudai arabų veislės kumelaitei. Kadangi jis parinktas pagal Rietave veikiančios įmonės pavadinimą, ši ir tapo kumelaitės krikštamote bei globėja.
Su šia garbe „Rietuva“ prisiėmė ir įsipareigojimą – jauniklę lepinti skanėstais. „Tikimės kas mėnesį po kilogramą morkų ar duonos kepaliuką atnešit“, – įmonės atstovei įteikdamas krikštamotės statusą patvirtinantį dokumentą vylėsi žirgyno direktorius. Ir sulaukė pažado, kad kumelaitė įmonės bus mylima bei prižiūrima.
Būti sveikiems bei iš šios Mykolinių dienos pasisemti kuo daugiau įspūdžių, mat, kaip bebūtų gaila, dėl prastos pandeminės situacijos rytoj pagrindinio Mykolinių renginio nebus, visiems linkėjo savivaldybės meras Antanas Černeckis.
Ir moliūgėlius aprėdė džinsais
Tądien į šventę sugužėję rietaviškiai ir svečiai fotografavosi prie iš moliūgų sukomponuoto saulėto oranžinio traukinuko, kurį jau 6-us metus Mykolinių šventei sukūrė Rietavo socialinių paslaugų centras (SPC). Atliepdami į dienos temą, centro darbuotojai ir moliūgėlius pasistengė papuošti džinsiškai, o savo sukurtas kompozicijas pavadino džinsinių moliūgėlių klase.
Tad čia galėjai išvysti ir prie mokyklinio autobusiuko vairo įsitaisiusį jo vairuotoją, ir mokyklos virtuvėje pietus čirškinančią šeimininkutę, ir suoluose nuolankiai sėdinčius mokinukus bei ant suolelio poilsingai nusiteikusį mokyklą jau palikusi studentą.
5-ios priekabos – tiek moliūgų reikėjo šiai šventinei kompozicijai sukurti. Tad Danutė Stončiuvienė, Rietavo SPC direktorė, sakė esanti dėkinga jų atvežusiai Rietavo seniūnijai bei moliūgų parūpinusiems rietaviškiams bei, žinoma, kompozicijas kūrusiems centro darbuotojams.
Judesio pilnas kiekvienas kampas
Pirmoji Mykolinių diena Rietavo žirgyne kvepėjo nosį maloninančiais ir pasistiprinti viliojančiais šašlykais bei kitais apetitą keliančiais kvapais, skambėjo atvežtų parodyti naminių paukščių balsais. Draugiškai norinčiuosius jį paglostyti priėmė romus asilėlis, nosis iš savo gardų išdidžiai kėlė gražiosios alpakos, savo narvelyje ausis skliaudė prie didelio dėmesio, matyt, nepratę triušiai. Pasirodyti norėjo didžiaragiai ožiai, prie savo gardo sulaukę ir vaikų, ir saugusiųjų.
Vaikams džiaugsmas – paukščiai ir gyvūnai, o juos atlydėję tėvai, seneliai ar močiutės nepraleido progos ir šiltas kojines įsigyti, ir medumi žiemai pasirūpinti ar retesnę rūkytą žuvį namo parsinešti. Nepraeiti pro šalį kvietė ir alėjos pradžioje parodai išstatyti medžioklės trofėjai, o besidomintieji istorija apžiūrinėjo Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus nuotraukų ekspoziciją, skirtą dviejų tarptautinių daugiadienių kelionių žemaitukų veislės žirgais, surengtų 2010 ir 2014 m., akimirkoms priminti.
Užsukusieji į gyvosios istorijos klubo PILSOTS palapinę, iš jos išėjo daugiau sužinoję apie kuršių genties, sudariusios didelę dabartinės Žemaitijos dalį, istoriją, pasigėrėję to laikmečio papuošalais, apžiūrėję ginklus ir gyvai demonstruojamus kostiumus. Klubo nariai pasakojo, kad lietuvių kalboje išlikusios priesaga -ing, (Plungė, Gondinga, blezdinga) – kuršių kalbos palikimas. Žiūrovai galėjo pasigėrėti ir kuršių demonstracinėmis kovomis. Daug dėmesio sulaukė ir Lietuvos skalikų veislės šunys.
Rietavo mero taurė – juknaitiškei
Tačiau pagrindinis šeštadienio akcentas buvo žirgų konkūras. Iš Žemaitijos ir Aukštaitijos į Rietavo žirgyną suvažiavę raiteliai savo žirgus ragino šokti kuo aukščiau, bėgti kuo eikliau, pasirodymą atlikti be menkiausių klaidelių, kad griežtieji teisėjai puikiai įvertintų ir taurių skirtų. Ne visi žirgai pakluso kiekvienai raitelių komandai, tačiau susidorojusieji su užduotimi puikiai ir įvertinti buvo geriausiai.
Kunigaikščių Oginskių taurė šiemet atiteko Almai Račkauskaitei (SMU gyvulininkystės institutas), jojusiai žemaituku Kikiriu. O antroji vieta teko mūsiškei – Rietavo žirgyno raitelei Neringai Laurinaitytei, šią vietą pelniusiai su kumele Kana. Rietavo žirgyno konkūro taurę išsivežė Evelina Brazdeikytė, jojusi Bramsu (Rusnės žirgai), Rietavo kraštiečių klubo taurė atiteko Gaudenei Janavičiūtei su Žigoleta (Smalininkų žirgai).
Vyko konkūras ir Rietavo savivaldybės mero taurei laimėti. Jame nugalėtoja tapo Roberta Tarasevičiūtė-Birbalienė ir jos žirgas Žaklina (Juknaičių žirgynas).
Stipresni – žemaitukai
O pertraukėlėje tarp konkūrų visi puslankiu apsuko žemaitukų veislės žirgus ir sulaikę kvapą stebėjo į Rietavą kūrybinės grupės „Džinsai kvepiantys laisve“ atvežtą parodyti testą „Kas stipresni – džinsai ar žemaitukai“.
Testui diktavo ir rietaviškius palaikyti ištverme bei jėga garsėjančius žemaitukus, bandančius tempimu į priešingas puses suplėšyti garsiuosius amerikietiškus „Levi's“ 501 modelio džinsus, ragino Lietuvos televizijos laidos „Daiktų istorijos“ kūrėjas ir vedėjas Saulius Pilinkus. Kaip pats sakė, jis – kilimo žemaitis, šią kalbą pamiršęs, tačiau žinantis daug įvairių istorijų, susijusių su daiktais, taip pat ir su džinsais.
Tad iš jo lūpų rietaviškiai galbūt pirmą kartą išgirdo, jog, norite tikėkite, norite – ne, bet pirmasis džinsus sugalvojo žemaitis, litvakas Jakobas Davisas, kilęs iš Varnių apylinkių. Bet 1958 m. į JAV emigravęs litvakas gyveno per kukliai, kad galėtų užpatentuoti savo išradimą, tad savo idėja pasidalijo su dabar žinomiausiu pasaulyje džinsų kūrėju ir gamintoju Levi Straussu, kuriam ir teko visi pasaulyje populiarumo nuo 1873 m. neprarandančio drabužio laurai.
Ant Levi Strausso džinsų etiketės vaizduojami jų tvirtumą išbandantys ir kiekvienas į savo pusę džinsus tempiantys arkliai. Tokie šių kelnių tvirtumą įrodantys testai JAV miesteliuose XIX a. būdavo atliekami nuolat. Tačiau Rietave norėta įrodyti kitaip – kad jei kas nors ir įstengs suplėšyti tvirtuosius džinsus, tai tik žemaitukų veislės žirgai.
S. Pilinkus susirinkusiuosius kvietė žemaitukus palaikyti garsiai. Bet žemaičiai ir džiaugtis, ir liūdėti geriausiai moka tyliai, tad džinsai plyšo tyliame susikaupime. Tada atlaisvėjo ir žemaičių rankos – puikiai pavykęs testas palydėtas plojimais.
Meras A. Černeckis ačiū tarė džinsų sukūrimo sąsajas su Žemaitija išaiškinusiam keliautojui, rašytojui, knygų leidėjui Gintarui Kalteniui, į Rietavą atvykti nepasidžiuvusiam ekspedicijos žemaitukais į Juodąją jūrą vadovui Gintautui Babravičiui bei kraštotyrininkui, žurnalistu Eugenijui Bunkai ir visai kūrybinei komandai.
E. Bunka dar prieš eksperimentą sakė, jog nesvarbu – džinsai plyš, neplyš, svarbiausia, kad tai bus gera istorinė pamoka, kurią linkėjo išmokti.