
Naujausios
Kaip sakė Plungės miesto seniūnijos specialistė Sonata Serapinienė, neprižiūrėtų kapviečių visose trejose seniūnijos prižiūrimose kapinėse – Birutės, Telšių gatvių bei Jovaišiškės kaimo – kasmet tik daugėja. Jos pradėtos fiksuoti 2018 metų vasarą. Seniūnijos specialistai važiuoja apžiūrėti, fotografuoja, traukia į neprižiūrimų kapviečių sąrašą, o po kurio laiko vėl tikrina, ar nuo paskutinio apsilankymo situacija nors kiek pasikeitusi.
Velionio artimiesiems, įsipareigojusiems laidojant artimąjį tą kapvietę prižiūrėti, siunčiamas laiškas su priminimu tvarkytis bei informacija apie galimas nesitvarkymo pasekmės. Tačiau, anot specialistės, laiškai adresatą ne visada pasiekia. Atsiliepia tik nedidelė dalis. Galbūt dėl to, kad seniūnijos turimi velionių artimųjų kontaktai – pasenę. Tad už kapvietes atsakingi asmenys, artimuosius palaidoje Birutės ar Telšių gatvių kapinėse iki 2000 metų, turėtų kreiptis į specialistę ir patikslinti arba pateikti naujus kontaktinius duomenis, jei šie keitėsi.
Tie, kas atsiliepia, neretai perrašo kapvietės priežiūrą kitam asmeniui, nes, matyt, neturi galimybių tą daryti. Į laišką nesureagavusiems asmenims jis siunčiamas pakartotinai.
Pasak S. Serapininės, pagal galiojantį įstatymą, kapinių tvarkymo taisyklių pažeidimas gresia įspėjimu arba bauda nuo 14 iki 60-ies eurų. Jeigu nusižengiama pakartotinai, bauda padvigubėja – prasižengėliui tenka mokėti nuo 60 iki 140 eurų.
Vis dėlto bausti neskubama. Pasirodo, kapavietę pripažinti neprižiūrima gali tik Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta speciali komisija. Kaip sakė Plungės miesto seniūno pavaduotojas, laikinai einantis seniūno pareigas, Gintaras Domarkas, kol kas tokios komisijos nėra.
Jo nuomone, šias funkcijas galėtų atlikti panašaus pobūdžio Plungės rajono savivaldybės kapų identifikavimo ir apmatavimo komisija. Dabar į ją kreipiamasi norint tvarkyti Birutės gatvės kapinėse esančias kapvietes – pastatyti paminklą ar jį pakeisti kitu, planuojant iškloti trinkeles ir panašiai.
„Ateityje tokia komisija tikrai bus. Gal sudarys naują, o gal bus praplėstos jau esamos funkcijos. Per porą metų viskas turėtų pajudėti. Dabar po žmogui nusiųsto įspėjimo dėl kapvietės netvarkymo turėtume laukti metus. Jeigu niekas neatsilieptų, neprižiūrima kapvietė pereitų seniūnijos žinion“, – kalbėjo G. Domarkas.
Iš tiesų, jei žmonės vietoj to, kad savo artimąjį laidotų į naują kapvietę, gautų jau esamą, nusavintą iš jos neprižiūrėjusio asmens, problemų sumažėtų – lėčiau plėstųsi naujųjų kapinių plotai, o ir senosiose kapinėse būtų daugiau tvarkos. Jei kada ir atsirastų buvęs kitam asmeniui perleistos kapvietės šeimininkas, pretenzijų reikšti nebegalėtų.
O kada kapvietė sulaukia seniūnijos specialistės dėmesio ir patenką į tą juodąjį neprižiūrėtų kapviečių sąrašą? „Nustatytų kriterijų nėra. Tačiau tokias pastebiu iškart. Jeigu atvažiavę artimieji kapvietę aptvarko tik prieš lapkričio 1-ąją, uždega ant jos žvakelių ir jau mano, kad ją prižiūri, – apsirinka. Arba jeigu paminklas ant kapo toks pakrypęs, kad, atrodo, tuoj nugrius ant šono... Jau vien šiemet Telšių gatvės kapinėse užfiksavau 132 apleistas kapvietes, Birutės g. – apie 200, Jovaišiškės kaimo kapinėse tokių užregistravau net 221-ą, iš jų 174-ias atsisakė tvarkyti giminaičiai. Yra tokių, kuriose palaidoti artimųjų neturėję asmenys. Jų amžinojo poilsio vietas prižiūri kapinių prižiūrėtoja“, – pasakojo S. Serapinienė.
Specialistė sakė, kad kapinėse pastebi ir atvirkščią variantą: darbščios moterėlės, neapsikentusios prie jų tvarkomos kapvietės esančios netvarkos, nuravi bei prižiūri ir šalia esančią. Tačiau to daryti nereikėtų. Tokios kapvietės į neprižiūrimų sąrašą neįtrauksi. Vadinasi, nors ji prižiūrėtojo oficialiai ir neturi, ten laidoti mirusiojo nebūtų galima.
