No­rin­tiems draus­ti pa­sėlius ar au­ga­lus – pa­ra­ma

Kom­pen­suo­ja­ma iki 70 pro­c. drau­di­mo įmo­kos
Pa­raiš­kas pa­gal veik­los sritį „Pasė­lių ir au­galų drau­di­mo įmo­kos“, su­si­ju­sią su pa­sėlių ir au­galų drau­di­mo įmokų kom­pen­sa­vi­mu, ūki­nin­kai pa­pras­tai kvie­čia­mi teik­ti du kar­tus per me­tus. Šie­met pir­ma­sis pa­raiškų pri­ėmi­mo eta­pas pra­si­de­da ko­vo 1-ąją ir tęsis iki bir­že­lio 30 die­nos. Į pa­ramą pa­sėlių ir au­galų drau­di­mo įmo­koms kom­pen­suo­ti ga­li pre­ten­duo­ti ir pa­raiš­kas teik­ti vi­si žemės ūkio veik­los su­bjek­tai, ap­draudę pa­sėlius ir (ar­ba) au­ga­lus pa­si­rink­to­je drau­di­mo kom­pa­ni­jo­je. Pa­ra­ma ski­ria­ma re­mian­tis „Pasė­lių ir au­galų drau­di­mo įmo­kos“ tai­syklė­mis. Ne­pai­sant to, ar įvy­ko draud­žia­ma­sis įvy­kis, ar ne, pa­reiškė­jui kom­pen­suo­ja­ma iki 70 pro­c. drau­di­mo įmo­kos su­mos.
Džiu­gu, kad ūkiai vis ak­ty­viau nau­do­ja­si šia pa­ra­ma. Pa­raiš­kas pa­ra­mai „Pasė­lių ir au­galų drau­di­mo įmo­kos“, su­si­ju­siai su pa­sėlių ir au­galų drau­di­mo įmokų kom­pen­sa­vi­mu, jau pa­teikė net 1 tūkst. 28 pa­reiškė­jai per 3 mln. Eur su­mai, 2020 m. ru­denį ap­draudę 2021 m. der­lių. 2020 m. der­lių draudė 763 pa­reiškė­jai, jų sąskai­tas pa­siekė net 2 mln. 402 tūkst. Eur. 2019 m. der­lių draudė 602 ūkiai, jiems skir­ta 2,4 mln. Eur pa­ra­mos.
Įmo­kos da­lies kom­pen­sa­vi­mas – vie­nas iš mo­tyvų draus­tis
Ma­ri­jam­polės sa­vi­val­dybės ūki­nin­kas An­ta­nas Ben­da­ra­vi­čius pa­sėlius draud­žia jau ke­le­rius me­tus. Ru­denį – nuo iš­ša­li­mo, pa­va­sarį – nuo saus­ros. Ūki­nin­kas sa­ko, jog la­biau­siai nau­do­tis drau­di­mo bend­ro­vių pa­slau­go­mis jį ska­ti­na ga­li­mybė val­dy­ti ri­zi­kas. Tie­sa, 
A. Ben­da­ra­vi­čius pri­pa­ži­no, kad pa­sėlių ir au­galų drau­di­mo įmo­kos kom­pen­sa­vi­mo ga­li­mybė at­li­ko svarbų vaid­menį prii­mant spren­dimą draus­ti pa­sėlius.
– Drau­di­mo nau­da nie­ka­da ne­dve­jo­jau. Juk ži­no­ji­mas, kad pa­ty­rus žalą ją kom­pen­suos, leid­žia ra­miau gy­ven­ti. Ta­čiau, tu­riu pri­pa­žin­ti, ilgą laiką pa­sėlių drau­di­mo pa­slau­go­mis ne­si­nau­do­jau. Tik prie­š ke­letą metų ko­le­gos ūki­nin­ko pa­ra­gin­tas ap­si­draus­ti pa­sėlius ir iš­siaiš­kinęs vi­sas ap­lin­ky­bes bei su­ži­nojęs, kad eg­zis­tuo­ja to­kia (KPP) prie­monės „Ri­zi­kos val­dy­mas“ veik­los sri­tis „Pasė­lių ir au­galų drau­di­mo įmo­kos“, pa­gal ku­rią ga­li­ma at­gau­ti dalį drau­di­mo įmo­kos, ry­žau­si ap­si­draus­ti. Pradėjęs drau­gystę su pa­sėlių drau­di­mu, ją tęsiu ir to­liau. Te­ko pa­tir­ti ke­lis drau­di­mi­nius įvy­kius ir gau­ti drau­di­mo iš­moką, ta­čiau svar­biau­sia, kad ga­liu ra­miau mie­go­ti ir nuo­lat ne­si­dai­ry­ti į dangų bei orų pro­gnozę ir ne­si­jau­din­ti, ar tik­rai ma­no au­ga­lai pa­kels siun­čia­mus gam­tos iš­ban­dy­mus, – min­ti­mis da­li­jo­si ūki­nin­kas.
Draud­žia, nes jau­čia at­sa­ko­mybę
Pa­raiš­kas pa­ra­mai gau­ti pa­gal veik­los sritį „Pasė­lių ir au­galų drau­di­mo įmo­kos“ jau ne­ma­žai metų pil­do ir Ma­ri­jam­polės ūki­ninkų sąjun­gos pir­mi­nin­kas, ūki­nin­kas Si­gu­tis Jun­du­las. Jis draud­žia vi­sus au­ga­lus, ku­riuos au­gi­na. Žem­dir­bių ved­lys sa­ko tie­siog taip su­pran­tan­tis ūkio plėtrą ir rūpi­nimą­si juo.
– Kai in­ves­tuo­ji ir at­sa­kin­gai dir­bi, ne­si­no­ri, kad vis­kas nueitų per­niek. Ri­zi­kos val­dymą prii­mu kaip at­sa­ko­mybę – tik taip ga­liu būti tik­ras, kad ma­no dar­bai ir triū­sas ne­nueis vel­tui. Ga­li­ma tikė­tis, kad, nu­ti­kus ne­lai­mei, pa­si­gailės vald­žia, ta­čiau taip ne­būti­nai nu­tiks, pro­ce­sas užt­ruks, o pi­nigų juk reikės čia ir da­bar. Ki­ta ver­tus, ga­li­mybė su­si­grąžin­ti drau­di­mo įmo­kos dalį ir yra vals­tybės pa­gal­ba, tik ne vi­si ryž­ta­si ja pa­si­nau­do­ti, – nuo­mo­ne da­li­jo­si pa­šne­ko­vas.

                                                                                                                                                                                                                                                 Užs. Nr. 110 r