Naujausios
Darbui pasiruošta
„Turėjome nuotolinį posėdį su įstaigų vadovais ir esame surinkę duomenis apie kiekvieno pedagogo pasiruošimą. Iš jų matyti, jog mokyklos pasiruošė darbui nuotoliniu būdu“, – praėjusios savaitės pabaigoje pasidžiaugė vedėjas, bet neneigė, kad visa tai tapo nemenku iššūkiu. Priežastis – per trumpas pasirengimui skirtas laikas. Mokyklos tam turėjo vos dvi savaites.
Nepaisant to, pedagogai su šia užduotimi susitvarkė. „Mūsų mokytojai – šaunuoliai. Socialiniai tinklai mirgėjo nuo jų siūlytų platformų. Noriai dalintasi ir gerąja patirtimi, kuria remdamiesi kai kurie pedagogai ugdymą nuotoliniu būdu išbandė dar praėjusią savaitę. Aišku, yra tam tikrų nesklandumų: kai kuriems vaikams nepavyksta prisijungti prie vienos ar kitos sistemos, bet problemos sprendžiamos“, – tikino G. Rimeikis.
Jis vardino, kad rajono mokytojai pasirinko su mokiniais dirbti per „Zoom“, „Loom“, „Eduka“, „Ema“, „G-suite“, „Moodle“ platformas. Bendravimui ketinama pasitelkti elektroninį dienyną, „Messenger“, „Skype“, „WhatsApp“ programėles.
Nei vedėjas, nei mokyklų bendruomenės nesitiki, kad virtualus mokymas startuos sklandžiai. Anot G. Rimeikio, proceso eigoje gali kilti įvairiausių problemų – gali ir technika pavesti, ir interneto trikdžių būti. Bet svarbiausia yra supratimas ir tarpusavio pagalba. Vedėjas tikino, kad mokyklos labai stengiasi, jog viskas vyktų kuo sklandžiau, todėl vietoj kritikos kažkam nepasisekus jos norėtų sulaukti patarimų ir pasiūlymų.
Trūksta būtinų priemonių
Kalbėdamas apie sunkumus, su kuriais teko susidurti ruošiantis nuotoliniam mokymui, G. Rimeikis užsiminė apie kitą iššūkį – kaip kompiuterių ar telefonų neturinčius ir negalinčius įsigyti vaikus aprūpinti šiomis priemonėmis.
Pasak vedėjo, užpraėjusio pirmadienio duomenimis, rajone buvo net 57 mokiniai, neturėję visiškai jokios informacinės komunikacinės technikos. Panašiai tiek esą neturėjo galimybės naudotis ir internetu. Šiai dienai jie viskuo jau aprūpinti. Vienais vaikais pasirūpino patys tėvai, kitiems pagalbos ranką ištiesė mokyklos.
„Jei nutiktų kažkas netikėto, esame pasiruošę perduoti techniką iš kitų mokyklų. Sutiko ir biblioteka paskolintini, jei prireiktų. Savivaldybės administracija vaikams, neturintiems galimybės naudotis internetu, užsakė interneto modemus.“
Pasak G. Rimeikio, pagrindinis iššūkis yra tos šeimos, kuriose – keli mokyklinio amžiaus vaikai ir yra tik vienas kompiuteris, arba visai jo nėra. „Bet reikia prisiminti, kad nuotoliniam darbui puikiai tarnauja ir išmanieji telefonai. Kartais jie – net geresni nei kompiuteriai“, – sakė G. Rimeikis.
Kaip ir pedagogai bei mokiniai, jis tikisi sulaukti gerų žinių iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, žadėjusios nupirkti ir artimiausiu metu mokykloms išdalyti 15 tūkst. planšetinių ir 20 tūkst. nešiojamųjų kompiuterių.
Stengsis neatitrūkti nuo tvarkaraščio
O kaip dėl pamokų ir pertraukų laiko? Ar dirbant nuotoliniu būdu bus paisoma įprasto tvarkaraščio? G. Rimeikis paaiškino, jog nors mūsų mokyklos įvairiai pasirinko organizuoti ugdymo procesą, visgi bus stengiamasi mokytis pagal tvarkaraštį. Tik kai kurios mokyklos žada tai daryti liberaliau (nebūtina prie vienos ar kitos sistemos prisijungti nurodytu laiku, išimtis tik tuo atveju, jei pamoka transliuojama tiesiogiai).
Vedėjo teigimu, svarbiausia, kad moksleiviai atliktų jiems skirtas užduotis ir susipažintų su pateikta medžiaga. Esą bus ir tokių pamokų, kai mokytojai iš anksto nufilmuos pamoką ir atsiųs nuorodą, kur mokinys galės ją peržiūrėti jam tinkamu laiku.
„Bet, žinoma, tvarkaraštis yra tas pagrindas, pagal kurį bus organizuojamas ugdymo procesas. Kadangi mokiniams nuotolinės pamokos vyks ne tik bendrojo ugdymo mokyklų, bet ir neformaliojo ugdymo. Todėl labai svarbu, kad šie procesai nebūtų dubliuojami. Neformaliojo ugdymo įstaigos Plungės rajone – meno mokyklos bei Sporto ir rekreacijos centras – apie tai taip pat informuoti ir, rengdamosios nuotoliniam ugdymui darbą sustygavo taip, kad jų mokymas nesikirstų su bendrojo lavinimo mokyklų.“