Naujausios
Partijoms iššūkį meta garažų ir piliečių komitetai
Artėjančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvauti ketina per pusšimtis visuomeninių rinkimų komitetų. Tarp jų – ir „garažų“, ir „kitaip“, ir „už meilę“, ir „plius N. Puteikis“. Šiauliečiai ir kauniečiai yra rekordininkai pagal visuomenininkų sambūrius.
Rūta JANKUVIENĖ
Komitetai – kas antroje savivaldybėje
2015 metų kovo 1 dieną vyks savivaldybių tarybų rinkimai. Pirmą kartą kandidatus kelia ne tik partijos, bet ir visuomeniniai rinkimų komitetai.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, norą dalyvauti pareiškė 24 partijos ir 58 įsiregistravę visuomeniniai rinkimų komitetai. Jie jau gali pradėti registruoti kandidatų sąrašus.
„Nepasakyčiau, kad rinkimų komitetų yra labai daug, – teigė „Šiaulių kraštui“ VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas. – Jie įsisteigė tik 30 savivaldybių iš 60. Vilniuje, pavyzdžiui, nėra nė vieno rinkimų komiteto.“
Šiauliuose ir Kaune įsisteigė daugiausia visuomeninių rinkimų komitetų – po penkis. Klaipėdoje – du, Panevėžyje – trys komitetai.
Šiaulių apskrityje rinkimų komitetai susibūrė dar Joniškio, Radviliškio ir Pakruojo rajonuose – po vieną.
Nė vieno nėra Akmenės, Kelmės ir Šiaulių rajonų rinkimų apygardose.
Vėliavose – lyderiai ir šūkiai
Šiauliuose trys komitetai įsivardijo lyderių pavardėmis: „Artūro Visocko nepartinis sąrašas“, „Valerijaus Simulik judėjimas „Už Šiaulius“, „Mindaugo Gervaldo susivienijimas „Prieš korupciją“.
M. Gervaldas – tai pavardę pasikeitęs ir kurį laiką iš politikos akiračio išnykęs nacionalistas Mindaugas Murza.
„Šiaulių kraštui“ jis sakė, jog į miesto merus nepretenduos.
Du komitetai įsivardijo be lyderių pavardžių.
Vienas iš jų – „Laisvųjų piliečių“ komitetas, kuris kels ir mero kandidatūrą. Jį įsteigė tokio pat pavadinimo judėjimo bendraminčiai – verslo, kultūros, švietimo, meno žmonės.
Kitas pasivadino komitetu „Šiauliai mūsų namai“. Po šia vėliava susibūrė nevyriausybininkų organizacijos. Tarp jų – pensininkų, Sąjūdžio pirmaeivių, daugiabučių bendrijų, mikrorajonų bendruomenių. Kandidato į merus dar neturi, bet svarsto iškelti.
Radviliškio rajono rinkimų apygardoje visuomeninis komitetas garsinasi ir lyderių pavardėmis, ir šūkiu: „Laimutės Šlamienės ir Algirdo Fergelio komitetas Radviliškyje „Už Meilę Žmogui“.
Joniškio rinkimų apygardoje savo kandidatus kelia komitetas „Žagarės kraštas“, Pakruojo – komitetas „Kartu Pakruojo labui“.
N. Puteikis – rekordininkas
Šalyje rinkimų komitetai yra pasivadinę ir „Šilutės garažai“, ir „Švari savivalda“, ir „Už ateitį ir teisingumą“, ir tiesiog „Kitaip“ ar „Naglio Puteikio komanda“.
Parlamentaro N. Puteikio pavardė figūruoja net šešių komitetų, įsteigtų skirtingose savivaldybėse, pavadinimuose: tai „plius N. Puteikis“, tai „remiamas N. Puteikio“.
Z. Vaigauskas sakė, jog su N. Puteikiu dėl to turėjo diskusijų: „Jis pats dalyvaus tik rinkimuose Klaipėdoje, bet leidome įregistruoti komitetus su jo pavarde ir kitose apygardose, įrodė, kad gali juos remti.“
VRK pirmininko teigimu, dėl „garažų“ komiteto diskusijų nekilo – „čia viskas aišku“. Bet kai kuriuos kitus prašyta tikslinti.
„Žiūrėjome, kad pavadinimuose nebūtų neapykantos kurstymo ir kad atitiktų lietuvių kalbos taisykles“, – sakė Z. Vaigauskas.
Politologo komentaras
Pilietinė sąmonė auga
Politologas Lauras Bielinis pabrėžia, jog visuomenininkų dalyvavimas rinkimuose yra labai svarbus:
– Kandidatų sąrašų gausa gali daug ką gąsdinti, bet iš tiesų ji yra naudinga.
Viena vertus, rinkėjui bus sunku susigaudyti – pavardėse, pavadinimuose, ideologinėse pozicijose. Tai sukels tam tikro chaoso. Bet yra ir kitas lazdos galas – daug pozityvesnis.
Rinkimų komitetai rodo, kad vis daugiau piliečių siekia įsiterpti į politinius procesus – regiono, miesto ar miestelio. Tai reiškia pilietinės sąmonės augimą.
Ir svarbu ne tai, kaip greitai kas bus išrinktas. Svarbu, kad kuo daugiau piliečių, sąmoningai pasirinkdami vienokią ar kitokią poziciją, siekia dalyvauti savivaldoje, būti savivaldybių valdžioje.
Kaip bus po rinkimų? Sunku pasakyti. Daug sąrašinių žmonių nedemonstruoja savo aiškios programos.
Tačiau savivalda yra labai konkretus dalykas. Savivalda susieta ne su globalia politika, o su miesto, rajono ūkio valdymu.
Todėl vieną ar kitą sąrašą rinkdamiesi rinkėjai turi ieškoti asmenų grupių ir asmenų, kurie jau yra pademonstravę, kad moka spręsti savivaldos klausimus.
Į profesionalumą reikia žiūrėti. Bet daug žmonių dar renkasi pagal emocinį kriterijų. Jis lemia ir N. Puteikio fenomeną.
Kiti žinomi politikai elgiasi panašiai. Nemanau, kad visi jie suks į savivaldybių tarybas, jeigu nelaimės stiprių pozicijų. Nebus išrinkti merais – pasitrauks į šalį.
Partijos gauna labai stiprų konkurentą. Ne atskiros visuomenininkų grupės, o būtent jų masė sudaro stiprią konkurenciją.
Po rinkimų savivaldybėse tai gali sukelti ilgesnių diskusijų efektą.
Šalies savivaldybių istorijoje toks laikmetis jau yra buvęs. Prieš dvidešimt metų nebuvo partinių sąrašų, žmonės atstovavo tik sau, nes buvo išrinkti, kaip asmenybės. Tada išgyvenome aistringų diskusijų metą.
Dabar gali panašiai būti, nes iš sąrašo į savivaldybių tarybas greičiausiai pateks po vieną ar po du.
Visuomenininkų – didelės naujos žmonių grupės – įsijungimas labai svarbus Lietuvai. Tai masiškesnio ir atsakingo dalyvavimo rinkimuose reiškinys.
Valdo Kopūsto (ELTA) nuotr.
KONKURENCIJA: Politologas Lauras Bielinis pabrėžia, jog partijos būsimuose rinkimuose įgyja stiprų konkurentą.