Be galimybių paso – nė krust

Rūtos LAURINAITIENĖS nuotr.
Du plungiškiai piktinosi „Maximos“ apsaugos darbuotojo šiurkščiu elgesiu
Aistras kaitinantis galimybių pasas, liudijantis, kad esame pasiskiepiję vakcina nuo COVID-19 arba šia liga jau persirgę, šiuo metu yra bene svarbesnis už bet kokį kitą dokumentą, tad be jo – nė krust. Nors ir apsipirkti, ir būtinąsias paslaugas gauti dar galime, bet atsiradus netikėtoms ir Vyriausybės neapibrėžtoms situacijoms ne vienas lieka it musę kandęs.
Tokią istoriją „Žemaičiui“ papasakojo ir praėjusį antradienį, kitą dieną po to, kai galimybių paso imta daug kur prašyti, į redakciją atėjęs plungiškis. Vyras guodėsi, kad vagys iš jo nugvelbė mobilųjį telefoną, todėl skubėjo į „Tele2“ saloną, kad užblokuotų numerį. Bet kelią pastojo „Maximos“ apsaugos darbuotojas, kuriam vyriškio, dar neturinčio galimybių paso, bėdos pasirodė per menkos.
Rūtos LAURINAITIENĖS nuotr.
Be galimybių paso negalima patekti ne tik į J.Tumo­Vaižganto gatvėje esančią „Maxima“, bet ir į jos patalpose įsikūrusias kitas parduotuves

Neįleido vidun

„Nesakau, kad jie visai neteisūs. Žinau naująją tvarką, bet supraskit – kito „Tele2“ salono nėra nei Plungėje, nei Rietave, tad kaip man tą numerį užsiblokuoti? Ir kas tokią paslaugą telefonu teiks, juk turi įsitikinti, kad nemeluoju. Tai man dabar belieka į Klaipėdą važiuoti... Turiu išsiprašyti iš darbo, pasiimti laisvą dieną, o čia gal tik minutę būčiau trukęs. Ir ne dėl kokios užgaidos. Tiesiog norėjau užsiblokuoti seną numerį ir išsiimti naują. Man tai svarbu dėl darbo. Negi nė mažiausios išimties negalima padaryti, negi jau visai nebėra žmogiškumo?“ – susijaudinęs kalbėjo iš J. Tumo-Vaižganto gatvėje, Plungėje, esančios „Maximos“ ką tik išprašytas plungiškis.

Vyras pasakojo esąs pasiskiepijęs, tačiau terminas gauti galimybių pasą dar nesuėjęs, tad ir bandęs svarbų reikalą susitvarkyti jo neturėdamas, juo labiau kad vagystės nenumatysi, nepasiruoši tokiam atvejui iš anksto. Jo pasakojimu, „Tele2“ salonas problemą būtų išsprendęs, bet kad iki jo nueiti mūru prieš nosį stojus „Maximos“ apsaugos darbuotojui negalėjo.

Be to, jį išprašęs apsaugininkas esą šiurkščiai elgėsi. „Čiut užpakalio neišspardė, – bėdojosi mūsų skaitytojas. – Nežinau, gal veidas nepatiko. 60 metų gyvenu, o tokio dalyko dar nesu patyręs.“

Vyras tikino savo akimis regėjęs, kaip tas pats apsaugos darbuotojas pavarė ir 70-metę močiutę, norėjusią įeiti į draudimo bendrovę. „Prašė galimybių paso, ir viskas. O ta sako, kad man tuoj ne galimybių paso, o mirties liudijimo reikės“, – matytą situaciją nupasakojo vyras.

Supratęs, kad nieko nepeš ir į Plungėje esantį „Tele2“ saloną nepateks, plungiškis žurnalistams sakė dabar eisiąs į lombardą – ten įsigis kokį „klamą“ ir tas dvi savaites, kol gaus ypatingąjį dokumentą, kaip nors išsivers. Bet apsaugos darbuotojo elgesio sako vis tiek negalįs suprasti ir pateisinti.

„Už šių ribojimų pažeidimus atsakome mes“

Dėl nepavydėtinos situacijos, į kurią pateko mūsų skaitytojas, „Žemaitis“ susisiekė su „Maximos“ atstove ryšiams su visuomene Rima Aukštuolytė. Ji sakė, jog „Maxima“ savo klientų atsiprašo už nepatogumus, kurie kyla nuo rugsėjo 13-osios, kuomet kai kuriose šio prekybos tinklo parduotuvėse imta prašyti galimybių paso.

„Laikydamiesi naujos tvarkos mes negalime įleisti žmonių, kurie neturi galimybių pasako ar kitų jam prilygintų dokumentų. Už šių ribojimų pažeidimus atsakome mes“, – aiškino R. Aukštuolytė.

Tačiau ji plungiškio mums papasakotą situaciją apibūdino šiek tiek kitaip. Esą vienas „Maximos“ darbuotojų nuėjo į mobiliojo ryšio saloną pasiteirauti, ar jie priimtų žmogų, kuriam buvo pavogtas telefonas. Tačiau išgirdo, kad salone taikomas toks pats ribojimas, kaip ir „Maximoje“, tad, matyt, net ir nuėjęs iki salono durų, plungiškis būtų buvęs apgręžtas.

Užsiblokuoti galima ir skambučiu

Bet negi tokioje sudėtingoje situacijoje atsidūręs žmogus taip ir lieka be jokios pagalbos? Negi žinodami, kad po rugsėjo 13 d. teks susidurti su gyventojais, neturinčiais minėtų pasų, parduotuvės, salonai ir prekybos centrai nėra sugalvoję kitų išeičių?

„Tele2“ atstovė ryšiams su visuomene Asta Buitkutė „Žemaičiui“ sakė, kad žmonės vieni su savo problemomis nėra paliekami. Esą nors į jų saloną neturint galimybių paso negalima patekti net ir tada, kai reikalingos būtinosios paslaugos, klientai aptarnaujami ir nuotoliniu būdu, tai yra paskambinus telefonu ar prisijungus internete prie savitarnos, kitais būdais.

Ir plungiškio atveju, netekus telefono, jį užsiblokuoti galima paskambinus. Tiesiog skambučiu galima užsisakyti ir naują SIM kortelę bei naują įrenginį, kurie būtų pristatyti tiesiai į namus.

Be to, kaip sakė A. Buitkutė, visoje Lietuvoje yra dar 29 „Tele2“ salonai, kuriuose paslaugas gali gauti visi klientai be išimties. Ir nereikia važiuoti į Klaipėdą, kaip nuogąstavo plungiškis, tik iki Telšių.

Kol ginčijosi, bankomatas „prarijo“ kortelę

Tą pačią rugsėjo 14-osios dieną į redakciją įsikarščiavusi atskubėjo dar viena plungiškė. Ji taip pat pyko dėl nuo rugsėjo 13-osios įsigaliojusių ribojimų, dėl kurių jai užsidarė nemažai durų – kaip ir ankstesnis vyriškis, galimybių paso moteris taip pat dar neturi.

Garbaus amžiaus – 85-erių metų – plungiškė gyvena A. Jucio gatvėje, tad „Maxima XX“ esantis bankomatas, kur gali išsiimti pinigų, jai arčiausiai. Tądien ir ketinusi tą padaryti – išsiimti pervestą pensiją. Tačiau esą susidūrė su šiurkščiu „Maximos“ apsaugos darbuotoju. Pasak moters, sužinojęs, kad ji neturi galimybių paso, prie bankomato prieiti neleidęs.

„Jis mane nustūmė! – širdo senolė. – Neleido išsiimti pinigų. Bet aš vis tiek 20 eurų išsiėmiau. Tik, kol ginčijomės, bankomatas prarijo banko kortelę. Kol gausiu naują, teks gyventi su keliais eurais.“

Moteris sakė nesuprantanti, kodėl su ja buvo taip šiurkščiai elgiamasi. Juk ne į parduotuvę veržėsi, tik prie bankomato ėjo. „Noriu, kad tą apsauginį nubaustų“, – pyko plungiškė.

Tačiau šią situaciją „Žemaičiui“ pakomentavusi „Maxima“ atstovė R. Aukštuolytė teigė, kad vaizdo kamerų įrašuose tariamo konflikto – nematyti, žinoma, jeigu įraše užfiksuota ta pati vėliau į redakciją atėjusi moteris.

„Apsaugos darbuotojas leido garbaus amžiaus moteriai prieiti prie bankomato, o kai bankomatas prarijo jos kortelę, kita mūsų parduotuvės darbuotoja skambino į banką ir padėjo jai išspręsti šį klausimą“, – tikino prekybos tinklo atstovė.

Turbūt kažkiek tiesos yra tiek vienoje, tiek kitoje pusėje. Bet dažniausiai žmonės „Žemaičio“ duris praveria pasijutę silpni, bejėgiai. Šie du atvejai – ne išskirtiniai.

Abu minėti mūsų skaitytojai labiausiai pyko ne dėl Vyriausybės priimtos tvarkos, bet dėl šiurkštaus elgesio su jais, nors „Maximos“ atstovė to ir neįžvelgė. Kaip buvo iš tiesų, geriausiai žino pats apsaugos darbuotojas. Ir jam, ir mums visiems reikėtų prisiminti, kad pandemijai galo nematyti, dar laukia daug iššūkių, dėl kurių atsidursime skirtingose barikadų pusėse. Ir tomis sunkiomis akimirkomis svarbiausia neprarasti žmoniškumo – dideliuose ir mažuose dalykuose.