Du lopšeliai-darželiai savaip leido iš tėvų surinktus pinigus

Akių dū­mi­mas?

Mi­nė­tuo­ju Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos spren­di­mu mo­kes­tis už vai­kų iš­lai­ky­mą lop­še­liuo­se-dar­že­liuo­se pa­di­din­tas maž­daug eu­ru. Iki tol mo­kant už kiek­vie­ną die­ną po 30 cen­tų, per mė­ne­sį su­si­da­ry­da­vo maž­daug 6,3 eu­ro, o da­bar rei­kės mo­kė­ti 7,5 eu­ro, ne­prik­lau­so­mai nuo to, kiek die­nų vai­kas lan­kys dar­že­lį.

Re­gis, kas tas eu­ras ar ki­tas. Tad bė­dos dėl to­kio spen­di­mo kaip ir ne­bū­tų, jei nors da­lis tų pa­pil­do­mų pi­ni­gė­lių, kaip rei­ka­lau­ja Sa­vi­val­dy­bės pa­tvir­tin­ta tvar­ka, iš­ties bū­tų skir­ta dar­že­li­nu­kų ug­dy­mo prie­mo­nėms įsi­gy­ti. Ir tė­vams ne­be­rei­kė­tų su­kti gal­vos, ar ge­ras žirk­lu­tes nu­pir­ko, ar tin­ka­mus pieš­tu­kus iš­rin­ko. Vi­so­mis vai­ku­čiams bū­ti­no­mis prie­mo­nė­mis pa­si­rū­pin­tų pa­tys dar­že­liai. Ta­čiau iki šiol to­kios pra­kti­kos ne­bu­vo.

Pir­mo­ji gar­siai apie tai per Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos Eko­no­mi­kos, fi­nan­sų ir biu­dže­to ko­mi­te­to po­sė­dį, Švie­ti­mo, kul­tū­ros ir spor­to sky­riaus ve­dė­jui Gin­tau­tui Ri­mei­kiui pri­sta­čius lop­še­lių-dar­že­lių pra­šy­mą tą mo­kes­tį pa­di­din­ti, pra­bi­lo Sa­vi­val­dy­bės kont­ro­lie­rė Da­nu­tė Ja­ra­šiū­nie­nė.

Ji už­kir­to ke­lią akių dū­mi­mui, kad da­lis su­rink­tų pa­pil­do­mų pa­ja­mų ski­ria­ma ug­dy­mo prie­mo­nėms nu­pirk­ti. Dar­že­li­nu­kų anū­kų tu­rin­ti kont­ro­lie­rė ti­ki­no, kad, ne­pai­sant mo­ka­mų pa­pil­do­mų pi­ni­gų, ku­rie pri­dė­ti prie bend­ro mo­kes­čio už vai­kų iš­lai­ky­mą dar­že­liuo­se, tė­vų vis tiek rei­ka­lau­ja­ma su­pirk­ti vi­sas ug­dy­mui rei­ka­lin­gas prie­mo­nes. Nie­kam ne pa­slap­tis ir tai, kad kai ku­rios įstai­gos įpa­rei­go­ja tė­vus at­neš­ti net tua­le­ti­nio po­pie­riaus, po­pie­ri­nių rankš­luos­čių bei ser­ve­tė­lių.

Sto­jo gin­ti dar­že­lių

Švie­ti­mo, kul­tū­ros ir spor­to sky­riaus ve­dė­jas nei­gė to­kias kal­bas, aiš­kin­da­mas, kad mi­nė­tie­ji iš tė­vų ren­ka­mi pi­ni­gai yra pa­skirs­to­mi pa­gal pa­skir­tį. Esą tė­vai tik­rai ne­per­ka nei žirk­lu­čių, nei pieš­tu­kų, nei, tuo la­biau, tua­le­ti­nio po­pie­riaus.

Gal­vą už dar­že­lius ve­dė­jas gul­dė ir po po­sė­džio bend­rau­da­mas su žur­na­lis­tais. Esą yra tvar­ka, ku­rios dar­že­liai pri­va­lo lai­ky­tis.

Pri­va­lo, bet aki­vaiz­du, kad ne­si­lai­ko. Bent jau ne vi­si. Apie tai drą­siai vie­šai kal­ba plun­giš­kės ma­mos. Po „Že­mai­čio“ feis­bu­ke pa­skelb­tu klau­si­mu, ką jos sa­vo ma­žy­liams per­ka į dar­že­lius, dau­gu­ma mo­te­rų be iš­ve­džio­ji­mų ra­šė: „Vis­ką“.

Dau­gu­ma ma­my­čių tei­gė, jog moks­lo me­tų pra­džio­je dar­že­liai pra­šo nu­pirk­ti ir pie­ši­mo po­pie­riaus, ir flo­mas­te­rių, ir pieš­tu­kų, ir gua­šo ir dar daug ki­tų prie­mo­nių, rei­ka­lin­gų vai­kams ug­dy­ti. Bu­vo ir to­kių dar­že­li­nu­kus au­gi­nan­čių plun­giš­kių, ku­rios ti­ki­no per­kan­čios ne tik vien­kar­ti­nes ser­ve­tė­les, bet ir tua­le­ti­nį po­pie­rių.

Vie­na ma­my­tė net ra­šė, kad kas­met tė­ve­liams yra įduo­da­mas il­giau­sias są­ra­šas, ku­ria­me juo­du ant bal­to su­ra­šy­ta, kiek ir ko rei­kia nu­pirk­ti.

Kad to­kie są­ra­šiu­kai vis dar eg­zis­tuo­ja, įsi­ti­ki­no­me sa­vo aki­mis. Vie­na ap­klau­so­je da­ly­va­vu­si ma­ma at­siun­tė jai auk­lė­to­jos įteik­tą są­ra­šą su rei­ka­lin­go­mis nu­pirk­ti prie­mo­nė­mis. Ja­me – ne tik flo­mas­te­riai, pieš­tu­kai, vaš­ki­nės ir me­di­nės spal­vu­tės, plas­ti­li­nas, pie­ši­mo po­pie­rius, kar­to­nas, spal­vo­tas po­pie­rius, po­pie­rius kū­ry­bi­nei veik­lai, mo­de­li­nas ir ki­tos vai­kų už­siė­mi­mams bū­ti­nos prie­mo­nės, bet ir jau mi­nė­tos vien­kar­ti­nės ser­ve­tė­lės bei tua­le­ti­nis po­pie­rius. Iš vi­so pra­šo­ma net 25-ių prie­mo­nių.

Po tuo pa­čiu są­ra­šu pui­kuo­ja­si ir įra­šas apie 30-ies cen­tų mo­kes­tį už kiek­vie­ną įstai­gos dar­bo die­ną. Va­di­na­si, už dar­že­li­nu­ko ug­dy­mo prie­mo­nes tė­vai su­mo­ka du kar­tus.

Me­luo­tu­me, jei teig­tu­me, kad vi­sos ap­klau­so­je da­ly­va­vu­sios ma­mos ra­šė per­kan­čios sa­vo vai­kams į dar­že­lius įvai­rias prie­mo­nes. Bu­vo ir tei­gu­sių, jog nie­ko ne­per­ka. Bet to­kių at­si­ra­do vos vie­na ki­ta. Bu­vo ir to­kių, ku­rios ra­šė nu­per­kan­čios tik ko­kią smulk­me­ną – spal­vi­ni­mo kny­gu­tę lais­va­lai­kiui ar flo­mas­te­rių. Vie­na ma­ma ti­ki­no, kad dar­že­lis ne tik prie­mo­nė­mis pa­si­rū­pi­na, bet ir pa­le­pi­na vai­ku­čius įvai­rio­sio­mis pa­žin­ti­nė­mis iš­vy­ko­mis.

Sa­vaip trak­tuo­ja tvar­ką

Feis­bu­ke esan­čio­je plun­giš­kių ma­my­čių gru­pė­je už­vi­ru­si dis­ku­si­ja ne­pras­ly­do ir pro G. Ri­mei­kio akis. Iki tol gy­nęs dar­že­lius, ga­liau­siai Švie­ti­mo, kul­tū­ros ir spor­to sky­riaus ve­dė­jas pri­pa­ži­no ne­bu­vęs vi­siš­kai tei­sus.

„Šiuo klau­si­mu kal­bė­jo­mės su dar­že­liais. Bend­ra­vo­me ir su kai ku­riais tė­ve­liais. Dėl dvie­jų mies­to dar­že­lių iš­ties kly­do­me. Ti­kė­jo­mės, jog po praė­ju­sių me­tų po­kal­bių to­kios pra­kti­kos ne­be­li­ko. Ke­tu­riuo­se dar­že­liuo­se vis­kuo – bū­ti­niau­sio­mis prie­mo­nė­mis, rei­ka­lin­go­mis ug­dy­mo pro­ce­sui, – pa­si­rū­pi­na pa­ti švie­ti­mo įstai­ga. Tė­vams siū­lo­ma at­si­neš­ti tik jų vai­kų po­rei­kiams skir­tas prie­mo­nes (spal­vi­ni­mo kny­gu­čių, vien­kar­ti­nių no­si­nai­čių, flo­mas­te­rių, skir­tų nau­do­ti tik po veik­lų). In­di­vi­dua­lios prie­mo­nės yra skir­tos tik tam vai­kui ir daž­niau­siai lai­ko­mos jo spin­te­lė­je ar stal­čiu­je“, – „Že­mai­čiui“ ra­šė G. Ri­mei­kis.

O mi­nė­tie­ji du dar­že­liai – „Nykš­tu­kas“ ir „Sau­lu­tė“ – ne­si­lai­kę Sa­vi­val­dy­bės nu­sta­ty­tos tvar­kos ir tei­kę tė­vams są­ra­šus, ko­kias prie­mo­nes nu­pirk­ti, G. Ri­mei­kio žo­džiais, ne­va aiš­ki­no, kad vis­kas de­rin­ta su mo­kyk­los ta­ry­ba, ku­rio­je yra tė­vų at­sto­vų. Esą su pa­sta­rai­siais kar­tu nu­spręs­ta ir tai, kad už pa­pil­do­mą mo­kes­tį su­rink­ti pi­ni­gai bus nau­do­ja­mi ne mo­ky­mo prie­mo­nėms nu­pirk­ti, bet bal­dams, įran­gai, žais­lams, lau­ko žai­di­mų aikš­te­lėms at­nau­jin­ti.

Pri­pa­ži­no kly­dę

Ve­dė­jas ti­ki­no, esą jo va­do­vau­ja­mas sky­rius steng­sis, kad vi­suo­se dar­že­liuo­se bū­tų lai­ko­ma­si vie­no­dos tvar­kos. Su vi­so­mis įstai­go­mis ne­va su­tar­ta dėl to. O tie dar­že­liai, ku­rie tai­kė ki­to­kią pra­kti­ką, pri­si­ža­dė­jo kal­bė­tis su tė­vais ir tar­tis, kaip nuo šiol elg­tis.

„Jei yra rei­ka­lau­jam, kad tė­vai kaž­ką pa­pil­do­mai at­neš­tų, rei­kė­tų kreip­tis į įstai­gos ad­mi­nist­ra­ci­ją, kad ši paaiš­kin­tų si­tua­ci­ją. Ki­tą­kart gal pa­kak­tų pa­si­kal­bė­ti su auk­lė­to­jo­mis“, – tei­gė ve­dė­jas.

„Dėl dvie­jų dar­že­lių – „Nykš­tu­ko“ ir „Sau­lu­tė“ – tik­rai su­kly­do­me, tai pri­pa­žįs­ta­me. Tie­siog ti­kė­jo­mės, kad to­kie da­ly­kai ne­be­vyks­ta, juo­lab kad prieš me­tus bu­vo­me su­ta­rę dėl bend­ros pra­kti­kos“, – baig­da­mas pri­dū­rė G. Ri­mei­kis.

Lie­ka ti­kė­tis, kad tė­vų pi­ni­gė­liai, su­rink­ti mo­ky­mo prie­mo­nėms, bus pa­nau­do­ja­mi tiks­lin­gai, pa­si­ta­rus su tė­vais, o ne įstai­gų va­do­vy­bės nuo­žiū­ra. Juk bū­tent tą ir pa­ža­dė­jo „sa­vaip nu­sta­ty­tą tvar­ką trak­ta­vę“ lop­še­liai-dar­že­liai.