Naujausios
Ragino peržiūrėti tvarką
Diskusiją apie tai užvedė komiteto narys Audrius Misiūnas. Jis neišskyrė konkrečių asmenybių, kaip nevertų minėto įvertinimo, tačiau kvietė atkreipti dėmesį į pačią garbės vardo skyrimo tvarką. Politikas leido suprasti, kad, jo nuomone, garbingas titulas mėtomas į visas puses, o Plungė su savo garbės piliečių gausa lenkia net didžiąsias šalies savivaldybes.
„Pateiksiu jums keletą skaičių, kad suprastumėte, apie ką kalbu. Telšiai turi 19 garbės piliečių, Mažeikiai – vos 12, Rietavas – 13, Klaipėda – 18. Tiek pat garbės piliečio regalijomis pasipuošusiųjų yra ir Vilniaus savivaldybėje. O štai Plungė artėja prie trisdešimties. Mūsų garbės piliečių sąraše – net 27 asmenybės“, – kalbėjo A. Misiūnas ir pridūrė, kad jo nuomone tai nėra normalu. Esą garbės piliečių daugėja per sparčiai.
Pasak politiko, pirmiausia, ką galima padaryti, tai peržiūrėti šio įvertinimo skyrimo tvarką, nors, kaip pats sakė, tai ne taip seniai daryta. Tačiau akivaizdu, kad su ja nėra viskas gerai. Galbūt reikėtų praplėsti ir gautus siūlymus su konkrečiomis kandidatūromis nagrinėjančios komisijos įgaliojimus, kad ši galėtų atmesti tam tikrus teikimus ar tiesiog turėtų didesnių galių priimant sprendimus.
„Garbės piliečių gausėjimas atsisuks prieš mus pačius – bus labai daug garbės piliečių ir dar norinčių jais tapti ar galinčių jais būti. Tiesiog mes nuvertiname patį garbės piliečio statusą, taip sparčiai didindami jų kiekį. Aš manau, kad pribrendo laikas diskusijai šiuo klausimu. Tebūnie tai uždaras pasikalbėjimas. Tiesiog būtina rasti protingą sprendimą, nes skaičiai rodo, kad bendrame Lietuvos kontekste su tokiu sąrašu keistokai atrodome“, – aiškino A. Misiūnas.
Svarstymas – tik viešas
Jo nuomonę pirmoji suskubo palaikyti komiteto pirmininkė Vida Bondauskienė, pasiūliusi pirmiausia apgalvoti, kokiu formatu turėtų vykti diskusija šia tema. Kitas komiteto narys Jonas Mockūnas kvietė tai daryti nuotoliniu būdu. Esą taip paprasčiau bendrauti, prisijungia daugiau suinteresuotų žmonių. Tik, jaunojo politiko nuomone, apie tai būtina kalbėti ne po mėnesio ar dvejų, o kuo greičiau, kol problema šviežia. „Galbūt reikėtų Savivaldybės tarybos narių diskusijos“, – siūlė jis.
Kad būtina apie tai kalbėtis, sutiko ir Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis. Tik, anot jo, tai neturi būti tik Tarybos narių pasikalbėjimas, nes renkamas ne Tarybos, o savivaldybės garbės pilietis.
Mero teigimu, šio reikalo reikia imtis ne tik dėl sparčiai augančio garbės piliečių skaičiaus. Esą yra daug kitų dalykų, nedarančių Plungei garbės. Puikiausias to pavyzdys – pastarasis kandidatūrų svarstymas.
Pasak savivaldybės vadovo, iki šiol visuomenė tik buvo kviečiama teikti pasiūlymus. Tuo žmonių vaidmuo baigdavosi. Todėl, svarstant kažkokius pakeitimus garbės piliečio vardo skyrimo tvarkoje, į pirmą vietą būtina iškelti viešumą. Mero įsitikinimu, potencialių garbės piliečių svarstymas neginčytinai privalo būti viešas, su galimybe prie jo prisijungti iniciatyviems žmonėms.
Viskas vyko slaptai
Kad su garbės piliečio rinkimais nėra viskas gerai, buvo galima pajusti pavasarį, renkant šiųmetinius garbės piliečius. Pirmiausia visus nustebino tai, jog buvo apribota visuomenės teisė žinoti, kas po Tarybos narių slapto svarstymo papildys Plungės garbės piliečių sąrašą. Nors viešojoje erdvėje jau buvo pradėta sveikinti naujuosius garbės piliečius, žiniasklaidai jokia oficiali informacija nebuvo pasiekiama.
Patvirtinti feisbuke paviešintą žinią apie išrinktuosius „Žemaitis“ tada pirmiausia prašė Siūlymams dėl Plungės garbės piliečio vardo suteikimo nagrinėti komisijos pirmininkės, Tarybos narės Jolantos Skurdauskienės. Ir sulaukė atsakymo, neva komisija nebegali be leidimo teikti tokios informacijos.
Kaip tai nebegali? Juk net Savivaldybės tarybos patvirtintuose Plungės garbės piliečio vardo suteikimo nuostatuose aiškiai parašyta, kad žiniasklaida visuomenę informuoja net ir apie pateiktas kandidatūras. Nors, tiesą pasakius, ir jos šįkart buvo nuslėptos.
To paties prašyta ir mero, bet jis šiuo klausimu buvo nekalbus. Tepasakė, kad pageidaujama informacija bus paskelbta Savivaldybės interneto svetainėje. Tačiau tai nebuvo padaryta.
Plungiškiai pasijuto it skuduru gavę per veidą. Juk būtent jų prašyta siūlyti kandidatus. O kai šie turėjo paaiškėti, Savivaldybė atsitvėrė tylos siena, taip atimdama iš žmonių teisę žinoti, kiek pasiūlymų sulaukta, ar visi kandidatai atitinka reikalavimus. Ne ką mažiau visus domino ir atrinktųjų nuopelnai.
Išrinktieji sulaukė ne tik palaikymo
Iki šiol neaišku, kodėl buvo ignoruojama visuomenės teisė žinoti. Gal nesidžiaugta slapto svarstymo rezultatais? O gal tam buvo kitokių priežasčių?
Viena aišku – žmones tai ne juokais papiktino. Savo nepasitenkinimą daug kas liejo „Žemaičio“ žurnalistams. Vieni tokį slaptumą aiškino tuo, kad šiais metais tituluoti garbės piliečio vardo nenusipelnę kraštiečiai, kiti spėliojo, neva taip įsislaptinus buvo užkirstas kelias įsikišti visuomenei, kuri būtų turėjusi ką pasakyti apie šiųmetinius kandidatus.
Buvo tokių, kurie dėstė, kad Anapilin jau iškeliavę ankstesnieji garbės piliečiai, sužinoję, kas šiemet papildys jų gretas, karste apsiverstų. „Ar nebesuvokiama nuopelnų reikšmė, ar siekiama sumenkinti garbės piliečio statusą?“ – tuo metu svarstė į redakciją skambinę žmonės. Ne vieno įsitikinimu, už pasiekimus kažkokioje srityje yra skiriami apdovanojimai, o ne garbės piliečio statusas.
Apie tai, kad nusipelniusius kraštiečius galima ir kitaip pagerbti, per Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdį užsiminė ir A. Misiūnas. Jis siūlė už vienokius ar kitokius nuopelnus Plungės kraštui įsteigti kažkokį apdovanojimą, medalį ar žvaigždę. Lieka tikėtis, kad per posėdį užvirusi diskusija bus plėtojama toliau ir kitą pavasarį minėtos kuriozinės situacijos nebepasikartos.