Garbės piliečio vardas – už nuopelnus kultūrai ir sportui

Nuot­rau­ka iš as­me­ni­nio A. Pa­go­jaus ar­chy­vo
Garbės pi­lie­čio var­das A. Pa­go­jui su­teik­tas už il­ga­metę pe­da­go­ginę veiklą ug­dant jau­nuo­sius cho­ris­tus
Kaip jau rašėme, praėjusį ketvirtadienį po slapto Savivaldybės tarybos narių svarstymo Plungės garbės piliečių sąrašas praturėjo dviem mūsų kraštiečiais, kurie artimiausiu metu pasipuoš atitinkamomis regalijomis. Iškilmių datos meras Audrius Klišonis dar neišdavė, bet žinoma, jog garbės piliečio regalijos bus įteiktos plungiškiams pedagogams Viktorui Vaitkui bei Antanui Pagojui.
Gin­tarės KAR­MO­NIENĖS nuo­trau­ka
Ne­se­niai ra­jo­no vald­žia svei­ki­no V. Vaitkų sep­ty­nias­de­šimt­me­čio pro­ga, o šie­met vėl spaus ranką įteik­da­ma garbės pi­lie­čio re­ga­li­jas

Nesilaiko pačių susikurtos tvarkos

Oficialiai šias pavardes „Žemaitis“ išgirdo tik antradienį. Anksčiau, dangstantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, jos buvo slepiamos. Siūlymams dėl Plungės garbės piliečio vardo suteikimo nagrinėti komisijos pirmininkė, Tarybos narė bei istorikė Jolanta Skurdauskienė aiškino, jog paviešinti naujai išrinktus garbės piliečius privalo meras A. Klišonis. Šis pažadėjo tai padaryti pirmadienį. Bet nei tą dieną, nei kitą jokia informacija mūsų nepasiekė. Nepaskelbta ji ir Savivaldybės svetainėje.

Neaišku, kodėl ignoruojama visuomenės teisė žinoti. Gal nesidžiaugiama slapto svarstymo rezultatais? O gal tam yra kitokių priežasčių? Viena aišku – valdžia susikūrė tvarką, kurios pati nesugeba laikytis, mat Tarybos sprendimu patvirtinti Plungės garbės piliečio vardo suteikimo nuostatai byloja, kad visuomenė turi teisę žinoti ne tik apie jau tituluotus garbės piliečius, bet ir apie pateiktus siūlymus.

Nesulaukė palaikymo

Antradienį dar kartą mero paprašius žadėtos informacijos, pagaliau oficialiai išgirdome naujųjų garbės piliečių pavardes. Nors jos jau kelios dienos buvo aptarinėjamos visoje Plungėje. Vieni džiaugėsi naujausiais garbės piliečiais ir sveikino juos, bet atsirado ir tokių, kurie nepagailėjo karčių žodžių vienam iš tituluotųjų. „Žemaitis“ šią savaitę sulaukė ne vieno pasipiktinusių skaitytojų skambučio bei klausimų, ar nebėra Plungėje labiau tokio pagerbimo nusipelniusių asmenų.

Tiesa, Savivaldybės vadovas pokalbio su „Žemaičiu“ metu nebuvo linkęs komentuoti nei V. Vaitkaus, nei A. Pagojaus nuopelnų mūsų kraštui. Tarsi būtų ne itin patenkintas dėl išrinktųjų, Savivaldybės vadovas pareiškė, kad sprendimai dėl garbės piliečio vardo suteikimo priimti buldozerio principu. Esą nebuvo vieningo sutarimo kaip ankstesniais metais.

O vienas kandidatas apskritai, A. Klišonio teigimu, nesulaukė palaikymo. Galbūt dėl to jis ir nepatenkintas? Juk dar neseniai meras dėjo visas pastangas, kad būtų įgyvendinta choreografės Ilonos Baltikauskaitės sena svajonė miesto centre pastatyti bronzines klumpes, skirtas tautinio šokio puoselėtojams...

„Žemaičio“ žiniomis, tas trečiasis kandidatas, nesulaukęs Tarybos narių palaikymo, buvo būtent I. Baltikauskaitė – Plungės kultūros centro šokių ir dainų ansamblio „Suvartukas“ vadovė. Jos kandidatūrą pateikė LIONS klubas.

Įvertintas už nuopelnus kultūrai

O štai A. Pagojui pakako Tarybos narių balsų. Plungiškio kandidatūrą teikė Senamiesčio mokyklos mokytojų taryba. Šį siūlymą palaikė ir Lietuvos nacionalinis kultūros centras, pateikęs rekomendaciją.

Garbės piliečio vardas A. Pagojui suteiktas už ilgametę profesionalią pedagoginę veiklą ugdant jaunuosius chorinio dainavimo talentus ir puoselėtojus, už nuopelnus krašto kultūrai, suteikiant galimybę išlaisvinti jauno žmogaus kūrybines galias, ugdyti jo gėrio supratimą, darbštumą ir bendruomeniškumą.

1950-aisiais gimęs muzikos mokytojas bei chorvedys jau 45-erius metus yra ištikimas Senamiesčio mokyklai, kurioje jaunimą moko muzikos.

A. Pagojų plungiškiai pažįsta ne tik kaip muzikos ir dainavimo mokytoją, bet ir kaip vaikų bei vyresniųjų klasių moksleivių chorų, vokalinių ir instrumentinių ansamblių vadovą. Jis yra surengęs daugybę koncertų, dalyvavęs Plungės rajono dainų šventėse ir festivaliuose, respublikinėse ir Klaipėdos krašto dainų šventėse bei kituose kultūros renginiuose. A. Pagojaus veikla yra aprašyta Boleslovo Zubricko knygoje „Pasaulio lietuvių chorvedžiai“.

Garbės piliečio vardas – sporto entuziastui

V. Vaitkui garbės piliečio vardas suteiktas už ilgametę įvairiapusę sportinę ir pedagoginę veiklą ugdant jaunuosius rajono sportininkus, už šalies garsinimą parengus aukšto lygmens žaidėjus, už atsidavimą ir energiją telkiant rajono bendruomenę sporto populiarinimo ir sveikatinimo tikslams, už patriotiškumo supratimo diegimą jauniems žmonėms. V. Vaitkaus kandidatūrą pasiūlė „Ryto“ pagrindinės mokyklos mokytojų taryba.

Neseniai septyniasdešimtmetį atšventęs pedagogas plungiškiams – puikiai pažįstamas. Be jo skambių skanduočių ir palaikymo nepraiena nė vienas sporto renginys.

Kaip yra pasakęs meras A. Klišonis, sportas yra neatsiejama Plungės istorijos dalis, kurioje ryškų pėdsaką yra palikęs ir mokytojas bei treneris V. Vaitkus. Jis ir sportas – neatsiejami. Tai žmogus, kuris visada matomas – tai su vėliava rankose, tai mušantis būgną, tai garsiai skanduojantis.

Tai – mokytojas, kurį kiekvienas jo auklėtinis prisimins iki grabo lentos. Mat jis niekada neskaičiuoja laiko, praleisto su vaikais. Sunku išmatuoti, kiek V. Vaitkus davęs jaunajai kartai, kiek sportininkų išleidęs į gyvenimą. Neaprėpiamas ir trenerio gebėjimas jaunų žmonių širdyse uždegti norą sportuoti. V. Vaitkaus įkvėpti sportininkai aktyviai dalyvauja varžybose, o sirgaliai skanduoja palaikančius šūkius ir muša būgnu.