Rū­tos LAU­RI­NAI­TIE­NĖS nuo­trau­kos
Vai­kai įsiam­ži­no su sa­vo mokytojomis ir ge­ra­da­riais
Šven­ti­nis ren­gi­nys Plun­gės glo­bos agen­tū­ro­je „Cy­ru­lis“ vy­ko prieš pat Kū­čias, die­ną, kuo­met prie sta­lo su­si­rin­ku­sios šei­mos dė­ko­ja už praė­ju­sius me­tus, pri­si­me­na, kas ge­ro ar reikš­min­go įvy­ko. Sim­bo­liš­ka, kad bū­tent prieš jas į sa­vo di­de­lę šei­mą ge­ra­da­rius ir pa­kvie­tė „Cy­ru­lio“ agen­tū­ra. Rė­mė­jai vai­ku­čiams ir jų šei­moms bu­vo pa­ruo­šę do­va­nų, o pa­sta­rie­ji su­si­rin­ku­sie­siems sky­rė mu­zi­ki­nes do­va­nas, šo­kius ir ei­les bei pa­čių kep­tus ka­lė­di­nius sau­sai­nius.

Vai­kai dek­la­ma­vo ei­lė­raš­čius apie žie­mą, šo­ko skam­bant is­pa­niš­kiems rit­mams, ne­tgi bu­vo pa­ren­gę ma­žą spek­tak­lį apie iš miš­ko par­si­neš­tą ir puo­šia­mą eg­lu­tę. Tiek pa­čią ža­lias­ka­rę, tiek jos puo­šė­ją įkū­ni­jo „Cy­ru­lio“ ma­žie­ji ar­tis­tai, sa­vo iš­mo­nin­gu pa­si­ro­dy­mu pra­links­mi­nę dau­ge­lį.

Iš pra­džių išė­ję pa­si­ro­dy­ti vai­kai bu­vo kiek ne­drą­sūs, ta­čiau, šven­tei bai­gian­tis, jau įsi­drą­si­nę pa­sku­ti­nę dai­ną trau­kė vi­su gar­su.

Vai­kų jau­du­lys – su­pran­ta­mas, juk pa­si­ro­dė ne tik sa­vo tė­ve­liams, bet ir sve­čiams. Agen­tū­ros di­rek­to­rė Van­da Ben­do­rie­nė dė­ko­jo ne­pa­si­di­džia­vu­siems ir at­vy­ku­siems Sei­mo na­riui And­rie­jui Stan­či­kui, jo pa­dė­jė­jai Rai­mon­dai Bie­liaus­kie­nei ir Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rei Dai­nai Mar­ti­šie­nei.

Pa­si­džiaug­ta, kad A. Stan­či­kas „Cy­ru­lio“ vai­kams vi­sa­da ran­da sa­vo bran­gaus lai­ko bei vi­sus me­tus ski­ria iš­skir­ti­nį dė­me­sį, D. Mar­ti­šie­nei dė­ko­ta už dvi iš­pil­dy­tas vai­kų sva­jo­nes ir už tai, kad die­nos cent­rą lan­kan­čius vai­kus le­pi­na pa­čios ūky­je užau­gin­to­mis dar­žo­vė­mis, o R. Bie­liaus­kie­nei – kad sten­gia­si at­ves­ti vai­kus į kny­gų pa­sau­lį. Mo­te­ris vai­ku­čius vi­sa­da ap­da­li­ja kny­go­mis, nors juo­kau­ta, kad šie ne vi­sa­da at­ran­da skai­ty­mo ma­lo­nu­mą.

Ge­ru­mo, pa­ra­mos bei dė­me­sio agen­tū­ra su­lau­kia ir iš UAB „Nor­ve­tu­va“ va­do­vo Jan Pet­ter Ras­mus­sen, Šiau­lių ban­ko, Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės, smul­kio­jo vers­lo at­sto­vų. Ne­se­niai bū­tent pa­sta­rų­jų dė­ka vai­kai ste­bė­jo ka­lė­di­nę pa­sa­ką „Snie­go ka­ra­lie­nė“, jiems la­bai įsi­mi­nu­sią ir pa­ti­ku­sią.

O di­džiau­si agen­tū­ros rė­mė­jai ir il­ga­me­čiai drau­gai – šve­dų or­ga­ni­za­ci­ja „Van­ner emel­lan“ („Drau­gas drau­gui“). Ir šie­met ji vai­kams pa­ruo­šė „pil­nas ter­bas do­va­nų“. „Kai jas pa­kuo­sit, pa­gal­vo­kit apie tuos ge­ra­da­rius“, – ra­gi­no di­rek­to­rė.

„Cy­ru­liui“ nea­be­jin­ga ir Nor­ve­gų or­ga­ni­za­ci­ja „Plun­gės drau­gai“. Jos dė­ka kiek­vie­no „Cy­ru­lį“ lan­kan­čio­jo šei­mos ka­lė­di­nis sta­las bu­vo gau­ses­nis.

Ačiū tar­ta ir pa­čioms „Cy­ru­lio“ mo­ky­to­joms, sa­va­no­rei Dia­nai, va­do­vėms – mo­te­rims, ku­rios su šiais vai­kais bū­na kas­dien, do­va­no­ja jiems sa­vo kant­ry­bę, ap­gau­bia mei­le ir rū­pes­čiu. Ypač di­de­lis ačiū skir­tas die­nos cent­ro va­do­vei Aud­ro­nei Ki­se­lio­vai. Tai jai tar­pi­nin­kau­jant bu­vo iš­pil­dy­ta daug vai­kų sva­jo­nių, jie džiau­gė­si nau­jo­mis striu­kė­mis, šil­tais ba­tais, nes bū­tent to­kios, ma­žos, bet svar­bios, ir bu­vo jų sva­jo­nės.

Ren­gi­nio sve­čiai vi­sai „Cy­ru­lio“ bend­ruo­me­nei lin­kė­jo snie­go, kuo dau­giau ma­lo­nių rū­pes­čių bei ras­ti vil­tį. O tai ne­sun­ku, kai ta­ve ap­glė­bia sau­gan­tis an­ge­lo spar­nas.

„Jei­gu ne jū­sų di­rek­to­rė, kas dau­giau jus pri­glaus­tų po tuo spar­nu“, – kal­bė­jo A. Stan­či­kas, pri­dū­ręs, kad to­kia­me gra­žia­me ren­gi­ny­je, kaip šis, se­niai bu­vęs.

Daug jau­du­lio ir įspū­džių vai­kams, ge­rų emo­ci­jų žiū­ro­vams do­va­no­ju­si šven­tė bai­gė­si sal­džiai – sa­va­no­rė Dia­na vi­sus pa­vai­ši­no jos ir vai­kų kep­tais sau­sai­niu­kais, tin­ka­mais ir val­gy­ti, ir ant eg­lės ka­bin­ti.

Mer­gi­nos šo­ko skam­bant is­pa­niš­kiems rit­mams