Per maži, kad būtų susiskaldę

Rū­tos LAU­RI­NAI­TIE­NĖS nuo­trau­ka
B. Klei­naus­kas džiau­gia­si, kad pa­gal bend­ruo­me­nės pa­reng­tą pro­jek­tą Že­mai­čių Kal­va­ri­jo­je ne­se­niai ati­da­ry­ta tre­ni­ruok­lių ir vai­kų žai­di­mo aikš­te­lė. Šį ir ki­tus jo­je esan­čius įren­gi­nius mies­te­lė­nai jau spė­jo pa­mėg­ti
Ten, kur ti­kin­tie­ji va­sa­rą plūs­te plūs­ta į Di­džiuo­sius at­lai­dus, kur gy­va kal­nų gie­do­ji­mo tra­di­ci­ja bei rū­pes­tin­gai sau­go­mas sak­ra­li­nis pa­vel­das, gy­ve­na bend­ruo­me­niš­ki žmo­nės. Kas­kart už­su­kęs čia, į Že­mai­čių Kal­va­ri­ją, pa­jun­ti, jog se­niū­ni­jos, dva­si­nin­kų, kul­tū­ros dar­buo­to­jų, pe­da­go­gų, bend­ruo­me­nės na­rių ir pa­vie­nių žmo­nių sie­kis yra vie­nas – kad mies­te­ly­je bū­tų ge­ra gy­ven­ti kiek­vie­nam. Tą nuo­lat kar­to­ja ir Bro­nius Klei­naus­kas, il­ga­me­tis kal­va­riš­kių bend­ruo­me­nės „Gar­dai“ ved­lys. Su pir­mi­nin­ku vi­sa­da ma­lo­nu pa­si­kal­bė­ti apie dar­bus, nes veik­liai bend­ruo­me­nei nie­ka­da ne­trū­ko idė­jų, kaip­mat virs­tan­čių rea­liais dar­bais.
Rū­tos LAU­RI­NAI­TIE­NĖS nuo­trau­kos
Aikš­te­lė­je lau­kia­mi vi­si – nuo vai­kų iki se­no­lių

Su­si­vi­lio­ja ir se­no­liai

Prie se­ne­lių glo­bos na­mų švie­žiai ati­da­ry­ta tre­ni­ruok­lių ir vai­kų žai­di­mo aikš­te­lė. Že­mės plo­te­lį aikš­te­lei įreng­ti iš­nuo­mo­jo se­ne­lių glo­bos na­mai. Jų gy­ven­to­jai čia spor­tuo­jan­čius suau­gu­siuo­sius ar be­si­su­pan­čius, be­si­kars­tan­čius ir ki­taip links­mai lai­ką lei­džian­čius vai­kus ne tik ste­bi pro lan­gus. B. Klei­naus­kas sa­kė jo­je jau ma­tęs ir vie­ną ki­tą tre­ni­ruok­liais su­si­gun­džiu­sį se­ne­lį. Dar­že­li­nu­kai, mo­kyk­li­nu­kai, suau­gu­sie­ji ir se­no­liai – aikš­te­lė­je pui­kiai tel­pa ke­lios kar­tos. Ma­tyt, ją pla­nuo­jant, tai ir bu­vo svar­bu, nes įreng­ti 4 įren­gi­niai vai­kams bei 4 tre­ni­ruok­liai suau­gu­sie­siems.

Min­tis apie aikš­te­lę ki­lo bend­ruo­me­nei, ji pa­ren­gė pro­jek­tą. O įgy­ven­di­no Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos lė­šo­mis, skir­to­mis rem­ti bend­ruo­me­nes. Tie­sa, da­lį jų pri­dė­jo Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė. B. Klei­naus­kas už vi­so­ke­rio­pą pa­gal­bą įren­giant aikš­te­lę be ga­lo dė­kin­gas ka­nau­nin­kui Jo­nui Ačui.

„Gal veik­los čia dar ma­žo­ka, – kuk­li­no­si bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kas. – Bet tik tiek pa­vy­ko pa­da­ry­ti už tu­ri­mus 6 000 eu­rų.“

Da­bar bend­ruo­me­nės na­rių gal­vo­se su­ka­si min­tis apie pa­plū­di­mio tink­li­nio aikš­te­lę. Dau­ge­liui at­ro­do, kad va­sa­rą to­kia pra­mo­ga ant smė­lio bū­tų ir po­pu­lia­ri, ir rei­ka­lin­ga.

Iš­leis bro­šiū­rą

Kai kal­bė­jo­mės su pir­mi­nin­ku, bend­ruo­me­nė ruo­šė­si 1000-čio eg­zemp­lio­rių ti­ra­žu iš­leis­ti bro­šiū­rą, pa­sa­ko­jan­čią apie tai, kaip Že­mai­čių Kal­va­ri­ja at­ro­do šian­dien. Ją pa­var­tę žmo­nės su­ži­nos, ko­kios bend­ruo­me­nės se­niū­ni­jo­je vei­kia, kaip at­ro­do čia ren­gia­mos šven­tės, ką at­vy­ku­siam tu­ris­tui ver­tė­tų pa­ma­ty­ti, kur pa­val­gy­ti ir ap­si­sto­ti. Į jį su­guls ne tik kal­va­riš­kių šven­tės, Kry­žiaus ke­lio is­to­ri­jos, pa­čios Že­mai­čių Kal­va­ri­jos ir jos lan­ky­ti­nų ob­jek­tų pri­sta­ty­mas, bet ir vi­sa tai iliust­ruo­jan­čios nuo­trau­kos.

„Se­nų fo­tog­ra­fi­jų ne­dė­jo­me. No­ri­me pa­ro­dy­ti, kuo Že­mai­čių Kal­va­ri­ja gy­ve­na da­bar“, – pa­brė­žė B. Klei­naus­kas, iš­var­di­nęs ir vie­ti­nius bro­šiū­ros fo­tog­ra­fi­jų au­to­rius. Tai fo­tog­ra­fas Si­gi­tas Kaz­laus­kas, Jur­gis Man­kaus­kas bei įvai­rias aki­mir­kas įam­ži­nan­ti aso­cia­ci­jos „Plun­gės kraš­tas“ va­do­vė, Že­mai­čių Kal­va­ri­jos kul­tū­ros cent­ro di­rek­to­rė Ri­ma Jo­ku­baus­kie­nė.

Kad toks lei­di­nys Že­mai­čių Kal­va­ri­jai rei­ka­lin­gas, nu­tar­ta per se­niū­nai­čių po­sė­dį. Jis bus iš­leis­tas Vie­tos bend­ruo­me­nių ta­ry­bos lė­šo­mis. Šie pi­ni­gai su­ren­ka­mi iš nie­kam ne­pas­kir­to 2-jų pro­cen­tų gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio. Sa­vi­val­dy­bė Že­mai­čių Kal­va­ri­jos se­niū­ni­jai šį­syk at­rie­kė 1 400 eu­rų, ku­rie, se­niū­nai­čių spren­di­mu, ir bus pa­nau­do­ti 20-ies pus­la­pių bro­šiū­rai apie pa­tį mies­te­lį ir vi­są se­niū­ni­ją.

Die­nos švie­są ji tu­rė­jo iš­vys­ti iki gruo­džio 20 die­nos, tad šian­dien, kai skai­to­te „Že­mai­tį“, kal­va­riš­kiai jau tu­rė­tų var­ty­ti dar da­žais kve­pian­tį sa­vo lei­di­nį.

„Te­gul tik ku­ria­si“

Kaž­ka­da „Gar­dų“ bend­ruo­me­nė po sa­vo spar­nu glau­dė ir Šar­ne­lę bei Geg­rė­nus. Ta­čiau po kiek lai­ko šie kai­mai pa­no­ro bū­ti sa­va­ran­kiš­ki. Pir­mo­ji at­si­sky­rė Šar­ne­lė, 2006 me­tais įkū­ru­si sa­vo bend­ruo­me­nę, dar po me­tų jos pa­vyz­džiu pa­se­kė ir Geg­rė­nai.

Jau nuo 2007-ųjų Že­mai­čių Kal­va­ri­jos bend­ruo­me­nės vai­rą lai­kan­tis B. Klei­naus­kas sa­ko, kad dėl to rei­kia tik džiaug­tis.

„Te­gul tik ku­ria­si. Že­mai­čių Kal­va­ri­jos mies­te­ly­je yra žmo­nių. 2003 m. įre­gist­ruo­ti „Gar­dai“ tu­ri 120 na­rių. O kai ko­kia šven­tė ar bė­da, vis tiek vi­si kar­tu sto­jam“, – sa­kė pe­da­go­gas.

„Mū­sų nė­ra tiek daug, kad bū­tu­me su­si­skal­dę“, – ti­ki­na ir prie at­vy­ku­sių žur­na­lis­tų pri­sės­ti B. Klei­naus­ko pa­kvies­ta R. Jo­ku­baus­kie­nė. Pa­sak jos, pa­pras­tai kai­mai apie sa­vo bend­ruo­me­nes pra­de­da gal­vo­ti su­ren­gę sa­vo šven­tę, su­si­rin­ki­mą. O įsi­re­gist­ruo­ti ofi­cia­liai su­vi­lio­ja pro­jek­tai – juk juos pa­ren­gu­sios ir įgy­ven­di­nu­sios bend­ruo­me­nės ga­li dau­giau ge­ro pa­da­ry­ti, lė­šų gau­ti bū­tent sa­vo kai­mui.

No­rą bur­tis į bend­ruo­me­nę jau ro­do ir Ro­ti­nė­nų kai­mas. Čia įsi­kū­rė ne­ma­žai jau­nų šei­mų. Dėl jų kai­mas pa­gy­vė­jo.

Tie­sa, kar­tais be­si­ku­rian­čias bend­ruo­me­nes at­gra­so... po­pie­riz­mas. B. Klei­naus­kas sa­ko sa­vo kai­liu pa­ti­rian­tis, kad šian­dien bend­ruo­me­nė, kaip vi­suo­me­ni­nė or­ga­ni­za­ci­ja, šiek tiek iš­si­gims­ta, tam­pa pa­na­ši į vie­šą­ją įstai­gą.

Ant vi­suo­me­ni­niais pa­grin­dais dir­ban­čių bend­ruo­me­nių pe­čių gu­la ir vie­šie­ji pir­ki­mai, įvai­rūs fi­nan­si­niai ba­lan­sai, pri­va­lo­mas veik­los vie­ši­ni­mas, me­tų ata­skai­tos... Kad su­si­gau­dy­tum, pri­rei­kia ge­rai šiuos rei­ka­lus iš­ma­nan­čio spe­cia­lis­to. Pir­mi­nin­kas pa­si­džiau­gė, kad jiems tal­ki­na Va­le­ri­ja Len­kaus­kie­nė. O R. Jo­ku­baus­kie­nė iš­reiš­kė vil­tį, kad ra­jo­no bend­ruo­me­nes vie­ni­jan­ti aso­cia­ci­ja „Plun­gės kraš­tas“ vi­soms ra­jo­no bend­ruo­me­nėms ga­lės įdar­bin­ti bent vie­ną bu­hal­te­rį.

Bend­rys­tė ir šven­čiant, ir dir­bant

B. Klei­naus­kas sa­ko, kad bend­ruo­me­nės pa­gal­bos ga­li­ma ti­kė­tis vi­sa­da. An­tai „Gar­dai“ glau­džiai bend­ra­dar­biau­ja su kul­tū­ros cent­ru. Ta­čiau kar­tu yra įsi­ti­ki­nęs, kad kul­tū­ros cent­rui rei­kia pa­dė­ti, ta­čiau per daug į jo veik­lą ne­si­kiš­ti. Juk bend­ruo­me­nės kul­tū­ri­nį vaid­me­nį daž­niau­siai at­lie­ka ten, kur nė­ra kul­tū­ros ži­di­nių, o Že­mai­čių Kal­va­ri­jo­je jis „de­ga“.

Gra­žus „Gar­dų“ ir kul­tū­ros cent­ro pro­jek­tas – švie­sos ir mu­zi­kos fes­ti­va­lis „Švie­sos ieš­kok nak­ty­je“. Šie­met jis su­reng­tas jau ket­vir­tą rug­sė­jį. Šo­kan­tis ir gro­jan­tis fon­ta­nas, už­bu­rian­tys mu­zi­kos gar­sai, pu­tų šou, mies­te­lį ap­švie­tu­sios ryš­kiau­sios spal­vos, švie­čian­čios de­ko­ra­ci­jos su­ža­vi ne vie­ną. Kad šis ren­gi­nys bus or­ga­ni­zuo­ja­mas dar ir dar, B. Klei­naus­kas sa­ko ma­tęs nuo pir­mo kar­to. Žmo­nių su­si­ren­ka mi­nios, o jo or­ga­ni­za­to­riai ma­to jo pra­smę. To­dėl į jį pa­kvies ir 2020-ai­siais.

Už­mo­jis – pa­tek­ti į UNES­CO

„Gar­dai“ su mies­te­lio dva­si­nin­kais sieks, kad Di­die­ji Že­mai­čių Kal­va­ri­jos at­lai­dai iš pra­džių tap­tų Lie­tu­vos pa­vel­do da­li­mi, o pa­skui bū­tų įra­šy­ti į UNES­CO pa­sau­lio pa­vel­dą są­ra­šą. 380 me­tų sie­kian­ti Kry­žiaus ke­lio tra­di­ci­ja, anot bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­ko, nu­si­pel­no bū­ti pa­skelb­ta pa­vel­du, reikš­min­gu vi­sam pa­sau­liui.

Su­rė­mę pe­čius, kal­va­riš­kiai sie­kia įam­žin­ti ir gie­da­mus kal­nus. Daug kur kal­nų gie­do­ji­mo tra­di­ci­ja Lie­tu­vo­je yra iš­ny­ku­si, o Že­mai­čių Kal­va­ri­jo­je ji gy­va. Kal­nai, nė kiek ne­sut­rum­pin­ti, gie­da­mi pa­ly­dint ar­ti­mą­jį į Am­ži­ną­ją ke­lio­nę, per mi­ru­sių­jų mi­nė­ji­mus.

Iš Kul­tū­ros ta­ry­bos jau gau­ta 1 500 eu­rų, kad šis sak­ra­li­nis Že­mai­čių Kal­va­ri­jos pa­vel­das atei­ty­je ne­bū­tų už­mirš­tas – kal­nų gie­do­ji­mas jau nu­fil­muo­tas ir įra­šy­tas.

Ta­čiau se­nų­jų gie­do­to­jų vis ma­žė­ja, o jau­nie­ji kal­nų gies­mių daž­nai ne­be­mo­ka. To­dėl bend­ruo­me­nė no­rė­tų, kad mies­te­ly­je bū­tų įsteig­tas eta­tas, skir­tas kal­nų gie­do­ji­mo mo­ky­ti jau­nus žmo­nes. Su­sig­rieb­ti bū­ti­na da­bar, nes po kiek me­tų kal­nais gar­sė­jan­ti Že­mai­čių Kal­va­ri­ja ga­li ne­tek­ti da­lies sa­vo uni­ka­lu­mo.

O gy­vuo­ju pa­vel­du B. Klei­naus­kas va­di­na Va­le­ri­ją Bu­džie­nę ir Ka­zi­mie­rą Za­bu­rą. Abu jie kal­nus gie­da apie 70 me­tų! Ir, su­lau­kę gar­bin­go am­žiaus, vis dar yra ve­dan­tie­ji. Stip­rūs gie­do­to­jai yra ir Da­nu­tė Rim­kie­nė, An­ta­nas Rim­kus.

Pa­ra­mos naš­lai­čiams fon­das

Prieš 10 me­tų bend­ruo­me­nė, ieš­ko­ju­si pa­ra­mos vie­ti­nei mer­gi­nai, no­rė­ju­siai stu­di­juo­ti me­di­ci­ną, ne­ga­lė­jo nė su­sap­nuo­ti, kad nuo to lai­ko sa­vo gy­va­vi­mą pra­dės skai­čiuo­ti bend­ruo­me­nės įkur­tas Ame­li­jos Čės­na pa­ra­mos fon­das.

Ži­nia, jog kal­va­riš­kės sva­jo­nei rei­kia fi­nan­si­nės pa­ra­mos, tuo­met nu­skrie­jo net už At­lan­to. O pa­gal­bos su­lau­kė ne tik ši mer­gi­na, ku­ri šian­dien – jau me­di­kė, bet ir Že­mai­čių Kal­va­ri­jos naš­lai­čiai. Da­lį sa­vo pa­li­ki­mo „Gar­dams“ pa­sky­ru­si mo­te­ris iš Ame­ri­kos no­rė­jo, kad pa­ra­mos su­lauk­tų abie­jų tė­vų ne­tu­rin­tys vai­kai. Ta­čiau dau­giau­sia Že­mai­čių Kal­va­ri­jos se­niū­ni­jo­je bu­vo ne­te­ku­sių vie­no iš tė­vų, tad tuo­met 80 tūkst. li­tais sie­ku­si pa­ra­ma jiems ir da­li­ja­ma iki šiol.

Kol pi­ni­gė­lių bū­da­vo dau­giau, bend­ruo­me­nė naš­lai­čius rem­da­vo prieš moks­lo me­tus ir Ka­lė­das. Da­bar, lė­šoms sen­kant, pa­ra­mos vai­kai su­lau­kia kar­tą per me­tus – prieš rug­sė­jį. Nuo fon­do įkū­ri­mo pra­džios iki šiol re­mia­mi 15 naš­lai­čių.

Vie­šo­ji pir­tis – itin pa­vy­kęs pro­jek­tas

Jau 17 me­tų gy­vuo­jan­tys „Gar­dai“ į sa­vo nu­veik­tų dar­bų krai­tį ko­ne kas­met įsi­ra­šo bent po vie­ną di­des­nį ar ma­žes­nį nau­jai at­lik­tą dar­bą: tai ir re­no­vuo­tas mo­kyk­los sta­dio­nas, kar­tu su mo­kyk­la įreng­tas skve­ras vys­ku­pui Mo­tie­jui Va­lan­čiui bei jam pa­sta­ty­tas pa­mink­las, re­no­vuo­tas Vy­tau­to Ma­čer­nio mu­zie­jaus pa­sta­tas.

Net pa­sta­ty­ta vie­šo­ji bend­ruo­me­nės pir­tis... Ati­da­ry­ta 2015 me­tais, ji sėk­min­gai vei­kia iki šiol. Penk­ta­die­nis yra ta die­na, kai čia bū­re­liais pa­si­kai­tin­ti su­gu­ža vy­rai ir mo­te­rys. Dai­lio­sios ly­ties at­sto­vių bū­na gal 15, vy­riš­kių – ne­tgi dau­giau. Čia šven­čia­mos ir as­me­ni­nės šven­tės.

O tu­ris­tų dė­me­sio su­lau­kia prieš 36 m. įkur­tas V. Ma­čer­nio mu­zie­jus, ku­ria­me lan­ky­to­jai ga­li pa­ma­ty­ti poe­to bal­dų, vei­kia rank­raš­čių eks­po­zi­ci­ja. Eks­kur­san­tams apie poe­tą pa­sa­ko­ja pa­ts B. Klei­naus­kas. Be­je, mu­zie­jaus lan­ky­to­jai bū­na dos­nūs. Pir­mi­nin­kas pa­sa­ko­ja, kad į au­kos dė­žu­tę su­me­ta­mų pi­ni­gė­lių už­ten­ka su­si­mo­kė­ti už at­lie­kų iš­ve­ži­mą.

Ar­tė­jant šim­to­sioms V. Ma­čer­nio gi­mi­mo me­ti­nėms, tiek B. Klei­naus­kas, tiek R. Jo­ku­baus­kie­nė jau su­ka gal­vas, kaip jas gra­žiau įpras­min­ti. Sa­ko, kad ren­gi­nių cik­las, skir­tas šar­ne­liš­kiui poe­tui at­min­ti ir pa­gerb­ti, nu­si­drieks per vi­sus 2021 me­tus.

R. Jo­ku­baus­kie­nei ir B. Klei­naus­kui gra­ži­nant ir tur­ti­nant mies­te­lį daž­nai ten­ka dirb­ti kar­tu

Komentarai

Audrius     Šeš, 2020-01-04 / 12:20
Audrius Bls Perskaicius straipsni kilo keletas klausimu. Straipsnyje minima jog "Žemės plo­te­lį aikš­te­lei įreng­ti iš­nuo­mo­jo se­ne­lių glo­bos na­mai". Idomu, kuriam laikui sudaryta to zemes ploto nuomos sutartis ir kur bus padeta iranga tai sutarciai pasibaigus? Kelti klausima reiketu ir del siekio patekti i unesco sarasus. Klausimas skaitytojams - jusu manymu, ka labiau verta itraukti i unesco sarasus, 380 metu siekianti kryziaus kelio giesmiu maratona ar mennkai tyrinetus musu piliakalnius, kuriu virsunemis driekiasi tas "kryziaus kelias". Anot atliktu menku tyrinejimu nustatyta kad 13 amziuje ant kalno, siandiena vietiniams zinomo sv Jono kalno vardu, stovejo ginybiniai itvirtinimai, uz kuriu slepesi ir gynesi vietiniai gyventojai kai juos puldinejo "kryziaus kelio' tradicijas puoselejantys vokieciu ordinai. Vizualiai apzvelgus miesteli nuo Gardu piliakalnio (jono kalno) susidaro ispudis kad cia kadaise greiciausiai stuksojo ne viena ginybine pilis o visas ju kompleksas, miestelis buvo ganetinai didelis. Demesio reiketu daugiau skirti musu tikrajam paveldui - piliakalniams. Ir kas ten zino, gal po juos pasikapscius paaisketu, kad miestelio varda galbut reiketu pakeisti is Žemaiciu Kalvarija i Kuršių Kalvarija.
Narys    Šeš, 2020-01-04 / 15:56
Treniruokliai vaikiški, beverčiai, nieko verti. Statant reikėtų pasidomėti ką statai, o ne tik pasidėti paukščiuką, kad kažką padarei. Tuščiai leidžiami pinigai.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.