Neramina herbicidais „nuplikytos“ pakelės

Rūtos LAU­RI­NAI­TIENĖS nuo­trau­ka
Ap­link sto­telę žolę her­bi­ci­dais purškę ke­li­nin­kai ne­pa­gailė­jo ir da­lies ša­lia au­gan­čių kvie­čių
Pavasariui besibaigiant ir gamtai sužaliavus, kelininkai sujudo kovoti su nepageidaujama žole aplink kelio ženklus, atitvarus bei autobusų stoteles. Tik šįkart nutarta žolę Plungės rajono pakelėse ne pjauti, bet nupurkšti herbicidais. Tokie nupurkšti ir nuo chemijos nurudavę plotai pakelėse ne vienam dabar akis bado. Be to, kas paneigs, kad herbicidai teršia aplinką. Tuo jau susirūpino Žemaitijos nacionalinio parko direkcija. Skundų dėl neatsakingai purškiamų pakelių sulaukiama ir iš gyventojų.
Rūtos LAU­RI­NAI­TIENĖS nuo­trau­ka
Vi­sos ra­jo­no pa­kelės da­bar – lyg iš­de­gin­tos

Kviečia pasirašyti peticiją

Žemaitijos nacionaliniam parkui vadovaujantis Ramūnas Lydis ragina pasirašyti peticiją, kuria siekiama uždrausti pesticidų ir herbicidų naudojimą pakelių žolei naikinti (visų pirma – saugomose teritorijose).

Peticijoje R. Lydis rašo: „<...> Herbicidai sunaikina ne tik augalus, kurie nupurkšti, bet ir užteršia dirvožemį skilimo produktais. O jei jie naudojami šalia vandens telkinių, patekę į juos gali sunaikinti visą ekosistemą. Tokia kelių priežiūra yra netoleruotina saugomose teritorijose. Todėl siūlome uždrausti naudoti herbicidus ir kitus pesticidus, ypač saugomose teritorijose, mažinti pesticidų naudojimą žemės ūkyje.“

Šią peticiją gali pasirašyti kiekvienas, mat kreipiamasi į visus gamtos išsaugojimui neabejingus žmones. Ją galima rasti R. Lydžio feisbuko paskyroje.

Kliuvo ir pasėliams

O į „Žemaičio“ redakciją dėl panašios problemos kreipėsi Žlibinų seniūnijos Kapsūdžių kaimo gyventoja. Moteris guodėsi, kad kelininkams purškiant aplink kaimo autobusų stotelę esančią žolę nemaža porcija herbicidų teko ir šalia stotelės augantiems jos kviečiams. Tad ir šie pasėliai, praėjus dviem savaitėms po purškimo, nurudavo. Nuimti jų derliaus jau neteks.

Važiuojant į Kapsūdžius apžiūrėti moters nurodytos vietos, už akių kliuvo ir vaizdas kitose autobusų stotelėse. Įspūdis toks, lyg aplink būtų išdegę – šitaip viskas nuplikinta. Nors tiesos tame gal ir yra – juk herbicidai viską, ant ko pakliūva, graužte nugraužia.

Netrukus išvydome ir pačią Kapsūdžių stotelę, ir plotelį nuniokotų kviečių. Atvažiavusi pasėlių savininkė aiškino, kad tikėjosi bent jau kelininkų atsiprašymo. Ar kalbos apie padarytą žalą ir pažado, kad kažkuo atlygins. Tačiau esą bergždžiai. Su vienu iš atsakingų AB „Kelių priežiūra“ darbuotojų moteris kalbėjusi. Šis lyg žadėjęs situaciją pasiaiškinti, tačiau vėliau net ragelio nebekėlęs.

„Gal nuostolis ir ne kaži koks, bet ar galima šitaip elgtis?“ – kelininkų požiūriu stebėjosi kapsūdiškė.

Pjauti žolę nebėra kam

Kai „Žemaitis“ susisiekė su „Kelių priežiūros“ Plungės kelių tarnybos vadovu Rimu Žiūraičiu, šis apie Kapsūdžiuose kartu su žole nupurkštus kviečius jau buvo girdėjęs.

„Ten yra kelio riba. Mes senuose dokumentuose pažiūrėjom. Ir minėtoji moteris savo žemės ribas turėtų žinoti. Bet ar žino? Ir kodėl privatininkas ant valstybinės žemės gali „lipti“?“ – stebėjosi jau R. Žiūraitis.

Valstybinė žemė ar ne, bet purkšti herbicidus ant žmogaus pasėtų kviečių taip pat neatrodo teisinga. Kur juos dėti paskui? Net ir šalia nupurkštųjų augančius pasėlius vėliau nebūtų drąsu nei parduoti, nei pašarui naudoti...

Kaip buvo galima suprasti iš viršininko kalbos, greičiausiai kelininkai ten herbicidų užpurškė netyčia. Ir tik jau vėliau, pasėlių savininkei ėmus aiškintis, žemės ribas sužiūrėjo.

R. Žiūraitis kalbėjo, kad, esant reikalui, gali tekti kelio juostos kadastrinius matavimus ir vietoje atlikti, ir kuolelius susmaigstyti. Tuo atveju, jei kapsūdiškei vis dar kiltų klausimų. Nors esą jai viskas jau buvo paaiškinta.

O kodėl pakelių priežiūrai šiemet pasirinkta naudoti herbicidus? Plungės kelių tarnybos vadovas aiškino, kad nebeturima tiek darbuotojų, kiek jų būdavo anksčiau. Žolei pjauti esą reikia kur kas daugiau darbo rankų, o herbicidais vieną sykį nupurškei – ir būk ramus bent iki rudens.

Pasak R. Žiūraičio, ir ankstesniais metais su nepageidaujama žole kovota herbicidais, gal tik ne taip masiškai kaip šįmet. Kad jie kenkia dirvožemiui ir vandeniui, viršininkas nesiginčijo. Pridūrė tik, kad jeigu jie pardavinėjami, yra tam pritaikyti, vadinasi, naudoti galima.

Skundas dėl kelininkų naudojamų herbicidų pakelėms prižiūrėti yra pasiekę ir Plungės rajono savivaldybės administraciją. Ši dar aiškinasi, ar šie chemikalai daro žalos gamtai.

 

Komentarai

Algis    Šeš, 2020-05-30 / 21:17
Tegu darbuojas kelininkai.o ne durnių volioja,stumia laiką ,o ne dirba
Palanga    Pir, 2020-06-01 / 11:21
Prie Palangos pakelės irgi rudos. Matyt išradimas toli paėjęs :) arba ta pati kontora.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.