Par­ke pa­so­din­tiems ąžuo­liu­kams su­teik­ti var­dai

Plungės garbės pi­lie­čių sąra­še iš vi­so pui­kuo­ja­si 27 pa­vardės, ta­čiau par­ke pa­so­din­ti tik pen­ki me­de­liai, ša­lia ku­rių nuo ket­vir­ta­die­nio – tiek pat ir at­mi­ni­mo ženk­lais ta­pu­sių ak­menų. Taip nu­spręsta neat­si­tik­ti­nai – as­me­nybės, ku­rių at­mi­ni­mas įam­žin­tas, vie­naip ar ki­taip su­si­ju­sios su „Ogins­kių dva­ro bi­čiu­lių“ klu­bu.
„Ga­li­me pa­si­džiaug­ti, kad per­nai pa­so­din­ti ąžuo­liu­kai pri­gi­jo ir su­lig kiek­vie­nais me­tais išaugs į vis di­des­nius ga­liū­nus, ku­rių prie­globs­ty­je bus ga­li­ma pa­si­sem­ti stip­rybės. Stip­rybės, ku­rios turė­jo šie garbūs žmonės. Šian­dien šiems me­de­liams su­teik­si­me var­dus žmo­nių, ku­rie sa­vo dar­bais pri­si­dėjo prie Plungės puo­selė­ji­mo ir įam­ži­ni­mo“, – kalbė­jo klu­bui va­do­vau­jan­ti Ro­ma Ži­lins­kienė.
Ji pa­kvietė ati­deng­ti pirmąjį at­mi­ni­mo ženklą – ak­menį, skirtą dai­li­nin­kui išei­viui Juo­zui Bag­do­nui (1911–2005), ku­riam Plungės garbės pi­lie­čio var­das su­teik­tas 2001 me­tais.
Apie iš­ties neei­linę as­me­nybę, pri­si­dėju­sią prie Že­mai­čių dailės mu­zie­jaus įkūri­mo, su­si­rin­ku­sie­siems pa­pa­sa­ko­jo vy­riau­sio­ji Plungės vie­šo­sios bib­lio­te­kos bib­liog­rafė Oti­li­ja Juo­za­pai­tienė.
Vėliau ati­deng­ti ir li­ku­siems ke­tu­riems garbės pi­lie­čiams skir­ti at­mi­ni­mo ženk­lai: kraš­to­ty­ri­nin­kei, knygų apie Plungės kraštą au­to­rei bei pe­da­go­gei Eleo­no­rai Ra­vic­kie­nei (1916–2004), ku­riai garbės pi­lie­čio ti­tu­las su­teik­tas tais pa­čiais me­tais kaip ir J. Bag­do­nui; „Ogins­kių dva­ro bi­čiu­lių“ garbės pre­zi­den­tei, Aust­ra­li­jos lie­tu­vių fon­do pa­ra­mos Pa­sau­lio že­mai­čių pa­ro­doms or­ga­ni­za­to­rei Da­nu­tei Mo­ni­kai Bal­tu­tie­nei (g. 1937 m.), garbės pi­lie­čio re­ga­li­jo­mis pa­si­puo­šu­siai 2013-ai­siais; Plungės žydų bend­ruo­menės at­mi­ni­mo puo­selė­to­jui bei tau­to­dai­li­nin­kui Ja­ko­vui Bun­kai (1923–2014), garbės pi­lie­čiu ta­pu­siam 2012 me­tais, bei or­ga­ni­za­ci­jos „Pa­gal­ba Plun­gei“ va­do­vei, kultū­ri­nių mainų ir lab­da­ros siuntų vežė­jai Ulai Ams­ler (g. 1943 m.), ku­ri į Plungės garbės pi­lie­čių gre­tas įsi­lie­jo 2003 me­tais.
Kaip sakė pa­sta­ro­sios dar­bus pri­sta­čiu­si Plungės vie­šo­sios bib­lio­te­kos In­for­ma­ci­jos, ino­va­cijų ir mo­ky­mo cent­ro vedė­ja Vir­gi­ni­ja Liu­ti­kaitė, šiuo me­tu Ulos svei­ka­ta – itin silp­na, bet galbūt nuo­trau­kos iš šio ren­gi­nio, ku­rio me­tu vie­nas iš pen­kių ąžuo­liukų „pa­krikš­ty­tas“ jos var­du, taps ge­riau­siu vais­tu.
Ati­den­gus vi­sus pen­kis at­mi­ni­mo ženk­lus, pa­si­da­lin­ta min­ti­mis, kad ši vie­ta galėtų at­si­ras­ti Plungės iš­ma­nio­jo par­ko pro­gramėlė­je. Taip žmonės dau­giau su­ži­notų apie Plungės kraš­tui nu­si­pel­niu­sias as­me­ny­bes, pa­ma­tytų, kaip įam­žin­tas jų at­mi­ni­mas.