Part­renk­tos trys paaug­lės rim­tų su­ža­lo­ji­mų iš­ven­gė

Asociatyvi nuotrauka
Penk­ta­die­nio ry­tą Plun­gė­je, J. Tu­mo-Vaiž­gan­to gat­vė­je, ties ant­ru po­sū­kiu į „Ma­xi­mos“ au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lę, pi­ko me­tu nuo mies­to pu­sės at­lė­kęs au­to­mo­bi­lis „VW Pas­sat“ kliu­dė gat­vę kir­tu­sių paaug­lių bū­rį. Iš pen­kių paaug­lių kliu­dy­tos trys. Vai­ruo­to­jas su­sto­jo. Pak­lau­sęs, ar nie­ko rim­to ne­nu­ti­ko ir dar kiek pa­lau­kęs, nu­va­žia­vo sa­vais ke­liais. Ir tur­būt nė ne­ma­nė, kad jo bus pra­dė­ta ieš­ko­ti net per so­cia­li­nius tink­lus.

Vie­na iš kliu­dy­tų paaug­lių penk­ta­die­nį feis­bu­ke pa­skel­bė įra­šą, ku­ria­me pra­šė at­si­liep­ti tuos, ku­rie ma­tė eis­mo įvy­kį ir ga­lė­tų pa­dė­ti su­ras­ti mi­nė­tos ma­ši­nos vai­ruo­to­ją. Pa­si­ro­do, po įvy­kio mer­gi­nos, lyg nie­ko ir ne­bū­tų įvy­kę, pa­trau­ku­sios į mo­kyk­lą. Ir tik esant ten vie­nai jų pra­dė­jo skau­dė­ti, tin­ti ran­ka.
Mer­gi­nai te­ko kreip­tis į Plun­gės me­di­kus. Pas­ta­rie­ji apie įvy­kį in­for­ma­vo pa­rei­gū­nus, ku­rie taip pat pra­dė­jo ieš­ko­ti au­to­mo­bi­lį vai­ra­vu­sio vy­ro.
Kaip dar penk­ta­die­nį „Že­mai­čiui“sa­kė su­žeis­to­sios ma­ma, ne­bu­vo taip, kad vai­ruo­to­jas iš įvy­kio vie­tos pa­si­ša­li­no pik­ty­biš­kai. Esą par­griu­vu­siai jos duk­rai jis pa­dė­jo at­si­kel­ti, pa­klau­sė, ar ne­rei­kia pa­gal­bos. Ka­dan­gi tuo me­tu mer­gi­nai ir jos bi­čiu­lėms nie­ko ne­skau­dė­jo, nei ji, nei kar­tu ėju­sios drau­gės pa­gal­bos ne­pra­šė. O vai­ruo­to­jas, dar kiek pa­lau­kęs, įsi­ti­ki­nęs, kad nie­ko rim­to neį­vy­ko, nu­va­žia­vo.
Me­di­kai lū­žio mer­gi­nai ne­nus­ta­tė, tik rim­tą de­ši­nės ran­kos su­mu­ši­mą. Paaug­lė iš­leis­ta į na­mus gy­dy­tis am­bu­la­to­riš­kai.
Ne­pil­na­me­tės ma­ma ti­kė­jo­si, kad vai­ruo­to­jas pa­ts pa­skam­bins jai, nes už­si­ra­šė duk­ters te­le­fo­no nu­me­rį. Ta­čiau penk­ta­die­nį skam­bu­čio ne­su­lau­kė.
Bet po­li­ci­jai ieš­ko­ti ava­ri­jos kal­ti­nin­ko ne­pri­rei­kė. Dar tą pa­čią die­ną, gal­būt iš­gir­dęs apie paieš­ką, į po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą jis pri­si­sta­tė pa­ts. Pa­pa­sa­ko­jo, ko­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis įvy­ko eis­mo įvy­kis.
Kaip sa­kė Plun­gės po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Rea­ga­vi­mo sky­riaus vir­ši­nin­kė Ing­ri­da Juš­kai­tė, pa­rei­gū­nams vis tiek te­ko su­ra­šy­ti pro­to­ko­lą, mat toks el­ge­sys, kai ne­pra­neš­ta po­li­ci­jai, trak­tuo­ja­mas kaip pa­si­ša­li­ni­mas iš įvy­kio vie­tos. At­li­kus ad­mi­nist­ra­ci­nį ty­ri­mą, to­liau spręs teis­mas.
Ta­čiau ti­kė­ti­na, kad rim­tų pro­ble­mų vai­ruo­to­jas iš­vengs. Juo la­biau kad, kaip sa­kė su­žeis­tos paaug­lės ma­ma, ji pre­ten­zi­jų vai­ruo­to­jui ne­tu­ri.
„Su ma­ni­mi jis su­si­sie­kė šeš­ta­die­nį, nes penk­ta­die­nį dir­bo. Bu­vo at­vy­kęs, at­ly­gi­no pa­tir­tą ža­lą dėl su­dau­žy­to te­le­fo­no. Šian­dien duk­ra jau mo­kyk­lo­je, tik tiek, kad su pa­riš­ta ran­ka ra­šy­ti ne­ga­lės“, – pir­ma­die­nį „Že­mai­čiui“ sa­kė paaug­lės ma­ma.
Šis įvy­kis tu­rė­tų bū­ti pa­mo­ka kiek­vie­nam vai­ruo­to­jui: įvy­kus su­si­dū­ri­mui, nors ir jo­kių su­ža­lo­ji­mo po­žy­mių ne­ma­ty­ti, po­li­ci­ją in­for­muo­ti apie įvy­kį bū­ti­na iš­kart.