Naujausios
Jei šie bandymai pasiteisins, tikimasi ateity tokias mikrosalas naudoti nuošaliose vietovėse, kuriose dėl mažo gyventojų skaičiaus sunku užtikrinti nepertrūkstamą elektros tiekimą. Tokiose vietovėse tiesti naujas elektros linijas arba atnaujinti senas – labai brangu, ir šios investicijos retai kada atsiperka.
„Šiuo metu dalis ESO klientų gyvena geografiškai izoliuotose vietovėse, kurias elektros energija pasiekia 2–3 kilometrus besitęsiančiomis oro linijomis. Nedideliam klientų skaičiui tokios apimties elektros oro linijų rekonstrukcija – labai brangus sprendimas, o tiesioginę naudą pajunta tik keletas namų ūkių. Estijos kolegų pasiūlytas mikrosalų bandomasis projektas, pagal išankstinius skaičiavimus, finansiškai naudingesnis,“ – sako ESO Paslaugų tarnybos direktorius Renaldas Radvila.
Tokios mikrosalos kol kas Lietuvoje – dvi. Viena sumontuota Prienų rajone, kita – Plungės, poilsinėje prie Platelių ežero. Čia ant namukų poilsiautojams stogų pritvirtinti saulės moduliai, netoliese – baterijos ir kuru varomas generatorius. Didžiąją dalį reikalingos energijos gamintų saulės moduliai, likusią dalį (apie 30 proc.) – generatorius. Sujungti į vieną sistemą, šie įrenginiai tampa nedidele autonomiška elektrine, užtikrinančia elektros energijos tiekimą bet kuriuo paros ar metų laiku.
ESO skelbia, kad bandymams minėtosios vietovės pasirinktos įvertinus klientų skundus dėl elektros kokybės ir tos vietovės tinkamumą technologijai išbandyti.
„Prienų pilotinio projekto vieta išsiskiria tuo, kad klientus elektros energija pasiekia 3,3 km oro linijomis, miškingame ruože. O Plateliuose turime unikalų atvejį – 1,4 km oro linija du kartus kerta Platelių ežerą ir jame esančią negyvenamą salą. Įvykus gedimui, jo nustatymo ir tvarkymo darbai tampa iššūkiu, ypač kai prireikia pasiekti konkrečią problemos vietą. Kartu elektros oro linijos apriboja dalį ežero nuo galimos laivybos – tampa kliūtimi stiebiniams laivams praplaukti“, – skelbiama ESO pranešime.
Estijos skirstymo operatorius „Elektrilevi“ pirmą kartą šį sprendimą išbandė 2016 m. 4-iuose skirtinguose namų ūkiuose Estijoje.
O Lietuvoje šį technologinį sprendimą planuojama dar bandyti iki metų pabaigos. Pirminiai rezultatai rodo, jog sistemos valdymo autonomiškumui išbandyti ir užtikrinti dar prireiks laiko. Per kelis bandymo mėnesius buvo stebimi sistemos atsijungimai, kuriuos sukėlė didesni nei planuoti elektros poreikiai. Susiduriama ir su prasto GSM ryšio šiose izoliuotose vietovėse problema.
Be to, bandymai pradėti tokiu metų laiku, kai saulėtų dienų skaičius būna labai mažas, o tai lemia, kad didžioji dalis elektros poreikio tenkinama iš generatoriaus. Norint sužinoti, kaip sistema veiks saulėtomis dienomis, teks palaukti geresnių orų.
