
Naujausios
Iškvietusiems be priežasties – baudos
Kaip sakė G. Pocevičius, sugrįžti į praėjusius metus ir juos apžvelgti pareigūnams būtina. Kad būtų aišku, kur daugiausia dėmesio sutelkti naujais metais, kad būtų galima įžvelgti nusikaltimų priežastis.
Vienas iš 2019 metų Plungės policijos komisariato prioritetų buvo operatyvus reagavimas į gyventojų pranešimus. Pernai pareigūnai sureagavo į 5 602 gyventojų pranešimus, iš kurių 84 buvo A tipo, vertinami kaip reali grėsmė gyvybei, sveikatai ar turtui. Į tokius iškvietimus turi būti skubama pirmiausia. Atvykti į įvykio vietą mieste pareigūnai turi ne vėliau kaip per 12 minučių, rajone – ne vėliau kaip per 25 minutes.
Į mažiau svarbius B tipo pranešimus (reagavimo laikas mieste – 20 min., rajone – 40 min.,) vykta 923 kartus, o į C tipo pranešimus – net 4 055 kartus. Į pastaruosius pareigūnai privalo sureaguoti ne vėliau kaip per valandą, nesvarbu, kur – mieste ar rajone – gyvena pranešėjas.
G. Pocevičius pasidžiaugė, kad Plungės policijos komisariato pareigūnai yra aprūpinti naujausiomis techninėmis priemonėmis, šiuolaikiniais automobiliais, kita įranga, todėl gali reaguoti operatyviai. Ir pabrėžė, kad tiems, kurie sugalvoja prašyti policijos pagalbos tiesiog smagindamiesi, be jokio reikalo, gresia administracinė atsakomybė. Antai pernai dėl to administracinėn atsakomybėn buvo patraukti net 67 rajono gyventojai. Dabar teismas spręs, kaip jie atsakys už tai, kad trukdė pareigūnų darbą. Bauda gali siekti nuo 200 iki 2 000 eurų.
Smurto šeimose – mažiau
Palyginti su 2018 metais, 2019-aisiais rajono gyventojai nusikalto net 50-čia kartų mažiau. Per praėjusius metus fiksuota 400 įvairių nusikaltimų. Ištirta jų net 68,4 procento, tad Plungės pareigūnai čia vėl pasižymėjo kaip itin geri tyrėjai, gerokai viršiję apskrities ir šalies vidurkį (vidutinė tyrimo trukmė – 62 dienos). Apskrityje tai – trumpiausias nusikalstamos veikos ištyrimo laikotarpis, plungiškiai net dukart lenkia apskrities ir šalies vidurkį.
G. Pocevičius pasidžiaugė, kad tai – jo kolektyvo triūso vaisiai, už kuriuos yra dėkingas. Tokių puikių rezultatų esą nebūtų ir be glaudaus bendradarbiavimo su kitomis teisėsaugos institucijomis – su teismu ir prokuratūra.
Pernai rajone užregistruoti 127 smurto artimoje aplinkoje atvejai. Tai sudaro net 27,61 proc. visų nusikalstamų veikų, bet yra 45 veikomis mažiau nei 2018 metais. Esą tai pirmieji metai nuo 2011-ųjų, kuomet buvo priimtas Smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kai tokių nusikaltimų sumažėjo. Iki 2019-ųjų šių nusikaltimų kreivė Plungės rajone tik augdavusi, o 2018 metais net buvo pasiektas pikas (fiksuoti 172 smurto šeimoje atvejai).
Tačiau džiaugtis neskubama. Pasak G. Pocevičiaus, reikia įvertinti tai, kad gyventojai tiesiog galėjo tapti pakantesni smurtui ir apie jį pranešti rečiau.
Nesaugo savo turto
Antroji vieta tarp 2019-aisiais Plungės rajone įvykdytų nusikaltimų tenka vagystėms. Jų registruota 62-i (arba 13,48 procento visų nusikalstamų veikų ir dviem daugiau nei ankstesniais metais). Ištirta – 34 procentai.
Anot komisariato viršininko, gyventojai kartais vagims tiesiog patys atriša rankas, aplaidžiai saugodami savo turtą. Kaip kitaip paaiškinsi atvejus, kad pernai iš 6-ių pavogtų automobilių 5-is ilgapirščiai rado atrakintus, su užvedimo rakteliais viduje... Laimei, 5 automobiliai buvo surasti ir grąžinti savininkams.
Nusikaltimų skalėje 12,61 procento sudaro neblaivūs vairuotojai. Net 90 (2018 m. – 78) pernai policijai įkliuvusių vairuotojų buvo apgirtę. Tai, pasak G. Pocevičiaus, šokiruojanti statistika. Nes daugiau nei pusei jų (58-iems) nustatytas sunkus girtumas. O kiek dar tokių, kurie sėdo prie vairo neblaivūs, bet nebuvo sustabdyti policijos... Tačiau šiemet žadama dar didesnė ir intensyvesnė prie vairo sėdinčiųjų kontrolė. Kad tokie įvykiai, koks, pavyzdžiui, įvyko praėjusį rudenį, kai Kuliuose automobilis vidury baltos dienos įlėkė į tvenkinį, nesikartotų. Mat jo vairuotojas buvo sunkiai apgirtęs...
Viešąją tvarką rajono gyventojai pernai pažeidė 25 kartus (8-iais kartais mažiau nei ankstesniais metais). Tai sudaro 7,61 procento visų nusikalstamų veikų. Ištirta 80 procentų visų viešosios tvarkos pažeidimų.
Labai mažai 2019 m. buvo plėšimų – 4. Ankstesniais metais tokie atvejai registruoti 3. Net 3 iš 4 plėšimų buvo ištirti, nustatyti plėšikavę asmenys.
Alkoholis – daugelio nusikaltimų priežastis
Pasak G. Pocevičiaus, itin rimtai reikėtų žiūrėti į alkoholio vartojimą, nes tai yra viena pagrindinių nelaimių ir nusikaltimų priežasčių. Su tuo valstybė kovoja įstatymais. Tačiau esą Plungės rajone nelegaliai gaminamo alkoholio mastai ir kiekiai valstybės siekį sumenkina. Mat, bent jau Plungės rajone, degtindariai yra „darbingi“.
Antai pernai registruotos 23 nusikalstamos veikos (2018 m. jų buvo 13 mažiau), susijusios su namine degtine.
Plungės rajono pareigūnai su degtinės gamintojais ar platintojais įnirtingai kovojo 2019 m., sako, neketina vadžių atleisti ir šiemet.
„Ir šiemet negalim jiems palinkėti ramaus gyvenimo“, – ir juokavo, ir rimtai kalbėjo komisariato viršininkas.
Bėdų yra ir su narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis. 2019 m. registruotos 8 nusikalstamos veikos (1,74 procento), susijusios su narkotikais (trimis daugiau nei 2018-aisiais). Už narkotinių medžiagų vartojimą administracinėn atsakomybėn patraukti 47 asmenys (2018 m. – 20 asmenų), trims pareikšti įtarimai dėl narkotinių medžiagų platinimo.
Keliuose – daugiau eismo įvykių
Plungės rajono keliuose praėję metai neapsiėjo be aukų. Užregistruoti 134 eismo įvykiai (vienu daugiau nei 2018 metais). Sužeistų asmenų avarijose pernai buvo mažiau – 76 (2018 m. – 79). O žuvusiųjų skaičius išlieka toks pats – rajono keliuose pernai žuvo 4 žmonės. 2 eismo įvykiai, kuriuos sukėlė neblaivūs vairuotojai, pareikalavo aukų – jie abu ir žuvo. Iš visų keturių pernai, žuvusių rajono keliuose, du buvo automobilių, du – keturračių vairuotojai.
Dažniausios eismo įvykių priežastys – saugaus greičio nepasirinkimas, saugaus atstumo nesilaikymas, kelių eismo taisyklių nepaisymas važiuojant per sankryžas, manevruojant. Kaip pabrėžė G. Pocevičius, visur kalti patys žmonės, kelyje besielgę neatsakingai, nesaugoję savęs ir kitų.
Administraciniai pažeidimai
Įspūdingas pernai surašytų administracinių nusižengimų protokolų skaičius – jų buvo net 3 614. Ir didžioji dalis – būtent už kelių eismo taisyklių nesilaikymą (net 2 386), už kitus pažeidimus – 1 228.
Už alkoholio vartojimą neturint tam įstatymu apibrėžto amžiaus, t.y. 20-ies metų, protokolai pernai surašyti 239-iems (2018 m. – 95) jaunuoliams, už viešosios rimties trikdymą – 145-iems asmenims (2018 m. – 65), už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje arba pasirodymą apsvaigus viešoje vietoje – 282-iems asmenims (238), už narkotinių medžiagų vartojimą – 47-iems (20), už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą – 20-čiai (4), už Bendrojo pagalbos centro darbo trukdymą ir iškvietimus žinant, kad pagalba nereikalinga – 67-iems (buvo 14).
Rajone – 5 „karštieji taškai“
Stengdamasis užbėgti įvykiams už akių, Plungės policijos komisariatas kasmet sudaro penkių objektų, į kuriuos vykti tenka dažniausiai, sąrašą. Ir visi jie ne kur nors rajone, o pačioje Plungėje. Turbūt niekas nenustebs, kad į šį sąrašą nebe pirmus metus patenka du liūdnai pagarsėję bendrabučio tipo daugiabučiai namai – V. Mačernio g. 49-asis ir A. Vaišvilos g. 33-iasis. Dažnai tenka vykti ir į V. Mačernio g. 63-iąjį, Stoties g. 24-ąjį daugiabučius namus bei jų kiemus. Nusikalstamoms veikoms pamėgta ir J. Tumo Vaižganto gatvėje įsikūrusi „Maxima“ bei šalia esanti automobilių stovėjimo aikštelė.
Kai kuriuose iš jų nusikalstamų veikų, vykdant prevencines priemones, pavyko sumažinti. Tačiau tik ne tuose daugiabučiuose, paminėtuose pirmiausia. Šie taškai, anot G. Pocevičiaus, išlieka „karšti“.
Atliekant prevenciją, nustatyti ir 77 didžiausio rizikos laipsnio asmenys. Jų atžvilgiu taikytos 423 prevencinės priemonės. Komisariato viršininkas sakė, kad jie padidintu policijos dėmesiu nėra patenkinti, netgi piktinasi, tačiau policija taip elgiasi stengdamasi užtikrinti visų saugumą.
Apskritai pernai pareigūnai vykdė 201 prevencinę priemonę, kuriose dalyvavo 5 300 rajono gyventojų. Ypač stengiamasi imtis tokių priemonių, kurios užkirstų kelią nepilnamečių alkoholio, narkotikų vartojimui. Daug dirbama ir eismo saugumo srityje. Už pagalbą pareigūnai dėkingi aktyviausiems socialiniams partneriams – Plungės visuomenės sveikatos biurui, rajono mokykloms, Savivaldybės viešosios tvarkos specialistams, saugių kaimynysčių kolektyvams.
Policijai pernai padėjo 8 jos rėmėjai, rajone veikia 31 saugios kaimynystės grupė, iš kurių dvi įsikūrė būtent pernai.
G. Pocevičius pabrėžė, kad Plungės policijos komisariatas išsiskiria tuo, kad užtikrinant visuomenės saugumą dirba ne tik policijos pareigūnai, ne tik bendruomenės nariai, bet ir du keturkojai. Tai pusantrų metų Mėta ir veteranas Jorgas. Mėta pasitelkiama ieškant narkotinių medžiagų, o Jorgas yra patyręs pėdsekys, padedantis per dingusių žmonių paieškas.
Baigdamas pasisakymą komisariato viršininkas pabrėžė, kad šiais metais didžiausias dėmesys bus skiriamas užtikrinti viešąją tvarką bei eismo saugumą, prevencinei veiklai su nepilnamečiais, kad būtų sumažintas jų nusikalstamumas bei svaigalų, narkotinių medžiagų vartojimas. Taip pat bus stengiamasi užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms bei jas efektyviai tirti, ką, kaip matome iš pasiekimų, plungiškiai geba puikiai.
Svečių pasisakymai
Į veiklos pristatymą atvykęs Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Ramūnas Šideikis padėkojo Plungės rajono policijos komisariatui už atliekamą darbą – ir vos 8 mėnesius jam vadovaujančiam viršininkui, ir brandžiam bei stipriam kolektyvui. Pasidžiaugė jais, kaip geriausiais tyrėjais visoje Klaipėdos apskrityje. Papasakojo, ko iš policijos pareigūnų tikisi Lietuvos visuomenė, apie planuojamas naujoves.
R. Šideikis atskleidė, kad pusei metų Plungės policijos komisariato, kaip ir Šiaulių, Šakių ir Klaipėdos, teritorijos buvo pasirinktos eksperimentinėmis. Esą iš įvairių veiklos pareigūnų, vadovų yra sudaryta komisija (jai priklauso ir G. Pocevičius), kuri stebės situaciją pasirinktose teritorijose. Vėliau bus sprendžiama, ką pagal gautus rezultatus policijos veikloje būtų galima ir reikia keisti. Pasak pavaduotojo, pokyčius bėgant laikui turėtų pajausti ir visuomenė.
Atėjus laikui klausimams, Paukštakių seniūnas Aurimas Vasiliauskas norėjo išgirsti, ar policija negalvoja apie apylinkės inspektorių grąžinimą?
R. Šideikis sakė, kad, nors tokių pareigūnų ir nebėra, realiai ta pati veikla yra tęsiama. Plungės rajono policijos komisariate esą yra trys veiklos grupės, kurioms padalinta rajono teritorija, ir pareigūnai jose dirbti. Nors prižiūrimos teritorijos yra didesnės, bet ir pareigūnų, prilygstančių anksčiau buvusiems apylinkės inspektoriams, yra daugiau.
Esą svarbiausia, kad jie tinkamai atliktų savo darbą, ne tik suktų ratus automobiliais, bet ir išliptų pabendrauti su žmonėmis, žinotų jų problemas. Tačiau ir šioje srityje pokyčių po eksperimento būsią.
Susitikimas baigtas sveikinimo kalbomis: už svarbų pareigūnų darbą jiems dėkojo Seimo narys Jurgis Razma bei Plungės rajono vicemerė Asta Beierle-Eigirdienė, Plungės parapijos klebonas, dekanas Vytautas Gedvainis. Už paprastą žmogišką bendravimą kolektyvui ir visiems, su kuo tenka dirbti, dėkojo ir pats G. Pocevičius.