Plungės šaligatviai nematė nei smėlio, nei druskos

Rūtos LAURNAITIENĖS nuotrauka
Šaligatviai pradėti barstyti nepraėjus nė valandai po skambučio seniūnei
V. Ma­čer­nio gatvė­je gy­ve­nan­ti plun­giškė pir­ma­dienį sakė tylė­ju­si, ant­ra­dienį tylė­ju­si, o tre­čia­dienį neiš­ken­tu­si ir pa­skam­bi­nu­si mums. „Gal kas Plungė­je ke­li­nin­kus matėt? Nu­va­lyt ke­lius nu­valė, o pa­bars­tyt ša­li­gat­vių jau ne­be­su­gebė­jo? Ir ne tik mies­to pa­kraš­čiuo­se, vi­sas cent­ras „bliz­ga“, – tre­čia­die­nio rytą pik­ti­no­si „Že­mai­čio“ skai­ty­to­ja.

Ne tik ši skam­bi­nu­sio­ji mums guodė­si. Su­laukė­me ir tėvų, ku­rių vai­kai į mo­kyklą ei­na pėstu­te, skam­bu­čių – esą va­ka­re ne­ži­nai, ar iš mo­kyk­los vai­kai grįš svei­ki, nes tai čia, tai ten par­griuvę.
Gatvė­je su­tik­ti žmonės sakė taip pat ne­sup­ran­tan­tys, kur ke­li­nin­kai ir mies­to pri­žiūrė­to­jai pa­si­dėjo. Esą sli­du vi­sur, į ku­rią pusę bei­tum. Tai kas, kad ša­li­gat­viai jau nu­va­ly­ti, bet nei smėlio, nei drus­kos matę.
Au­to­busų sto­telė­je, prie pat bal­tai­siais rūmais va­di­na­mos Plungės sa­vi­val­dybės, stovė­ju­si plun­giškė guodė­si ne­galė­sian­ti sau­giai net į au­to­busą įlip­ti – ties su­sto­ji­mu gry­nas le­das. O apie ėjimą pėsčio­mis sakė bi­jan­ti net pa­gal­vo­ti, tad ne­ri­zi­kuo­ja, au­to­bu­so lau­kia.
Keis­tas da­ly­kas: su žur­na­lis­tais bend­ravę plun­giš­kiai vien­bal­siai ti­ki­no, kad mies­to ša­li­gat­viai kaip nie­kad slidūs, bet Plungės mies­to se­niūnė Dan­gi­rutė Jur­ku­vienė apie tai girdė­ju­si ne­bu­vo.
„Ša­li­gat­viai ne­bars­ty­ti? O ku­rie?“ – nu­ste­bo iš­gir­du­si. Ir pri­dūrė pa­ti į darbą ma­ši­na va­žinė­jan­ti, todėl ne­ži­nan­ti, sli­du ar ne pėsčio­mis ei­ti.
Toks pa­sa­ky­mas nu­ste­bi­no – kas ki­tas, jei ne se­niūnė ge­riau­siai turėtų ži­no­ti si­tua­ciją mies­te? Tai kas, kad dėl slid­žių ša­li­gat­vių iki tol se­niū­ni­ja esą ne­bu­vo su­lau­ku­si nė vie­no skam­bu­čio – sli­du net prie įėji­mo į se­niū­niją. Ne­gi ten jos dar­buo­to­jai ne­vaikš­to ir ne­jau­čia, kas po kojomis?
Bet iš­gir­du­si apie pro­blemą D. Jur­ku­vienė pa­žadė­jo tuoj pat pa­si­kalbė­ti su ša­li­gat­vius bars­ty­ti tu­rin­čia UAB „Ra­gu­vilė“ ir pareikalauti at­lik­ti tai, už ką jai pi­ni­gai mo­ka­mi.
Rei­kia pri­pa­žin­ti, reak­ci­ja bu­vo žai­biš­ka. Nep­raė­jus nė va­lan­dai po po­kal­bio bent jau Vy­tau­to gatvė­je gel­to­na­vo ša­li­gat­vius bars­tan­tys dar­bi­nin­kai. Tad gal da­bar žmonės galės vaikš­čio­ti sau­giau, ma­žiau traumų pa­tirs ir li­go­ninė­je neat­si­durs, kaip tie, ku­rie, ėję ir griuvę, ten bu­vo pa­gul­dy­ti iki tre­čia­die­nio ry­to.
„Pas­te­bim, kad traumų tik­rai pa­daugė­jo. Sky­riu­je (Chi­rur­gi­jos-trau­ma­to­lo­gi­jos sky­rius – aut.) dau­giau pa­cientų tu­rim. Šią­nakt vieną ope­ra­vo – kulkš­ne­lio lūžis. Ki­tam žąsti­kau­lio lūžis“, – tre­čia­die­nio rytą pa­sa­ko­jo Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės li­go­ninės di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Dan­guolė Luo­tienė.
Pa­sak jos, dau­giau­siai pa­ty­ru­siųjų trau­mas – iš Plungės.