„Nebeįsivaizduojame Žolinės be šventės ant tilto“

Nuot­rau­kos iš feis­bu­ko pa­sky­ros „Žad­vai­niš­kiai“
Jau grei­tai bus de­šimt me­tų, kai Žad­vai­nuo­se, per Jū­ros upę, bu­vo nu­ties­tas šiuo­lai­kiš­kas til­tas. Šian­dien be šio sta­ti­nio žad­vai­niš­kiai neį­si­vaiz­duo­ja ne tik sa­vo kas­die­ny­bės, bet ir šven­čių. Mat vie­na til­to da­lis skir­ta eis­mui, ki­ta – pra­mo­goms. Var­gu, ar Lie­tu­vo­je yra ant­ras toks til­tas, ant ku­rio kon­cer­tuo­ja­ma, šo­ka­ma ir ki­taip links­mi­na­ma­si. Ir šių­me­ti­nė Žo­li­nės šven­tė Žad­vai­nuo­se vy­ko bū­tent čia. Tad su­si­rin­ku­siuo­sius ma­lo­niai nu­tei­kė ne tik ko­lek­ty­vų pa­si­ro­dy­mai, bet au­siai mie­las upės čiur­le­ni­mas. „Mes ne­beį­si­vaiz­duo­ja­me Žo­li­nės be šven­tės ant til­to“, – sa­ko Žad­vai­nių žmo­nės.

Va­sa­ros ir ru­dens san­dū­ros šven­tei žad­vai­niš­kiai ruo­šė­si nuo anks­ty­vo ry­to. Vie­ni py­nė mar­gas­pal­vius vai­ni­kus, ki­ti pū­tė ba­lio­nus, tre­ti ne­šė suo­liu­kus ir ri­kia­vo juos ant til­to. Bend­ruo­me­nės no­rui sma­giai pa­si­bū­ti abe­jin­ga ne­li­ko ir gam­ta, do­va­no­ju­si ge­rą orą. Tad žad­vai­niš­kiai, bai­gę die­nos dar­bus ir pa­si­puo­šę, va­ka­re rin­ko­si ant gra­žiai ap­tai­sy­to til­to.

Gra­žiu šven­tės ak­cen­tu ta­po tai, jog kiek­vie­nas atė­jęs tu­rė­jo įpin­ti pa­si­rink­tą gė­ly­ną į sim­bo­li­nį Žo­li­nės vai­ni­ką. Tai žmo­nes tar­si su­vie­ni­jo, nu­tei­kė šil­tam lai­kui kar­tu.

Gra­žią va­sa­ros pa­bai­gos šven­tę pra­dė­jo ma­žie­ji žad­vai­niš­kiai – Ro­ma Kro­me­ly­tė ir Ne­das Ju­dei­kis. Jau­nie­ji ei­liuo­to žo­džio meist­rai pa­dek­la­ma­vo ei­lė­raš­tį apie va­sa­rą. Vė­liau šven­tės vai­rą į sa­vo ran­kas pe­rė­mė jos ve­dė­ja, į prie­kį pa­kvie­tu­si šių me­tų Lie­tu­vos „La­dy­go­lo“ čem­pio­nes – Žad­vai­nų pa­grin­di­nės mo­kyk­los mer­gai­čių fut­bo­lo ko­man­dą su ba­lio­nais. Susp­rog­di­nu­sios juos, moks­lei­vės su­kė­lė aud­rin­gas ova­ci­jas.

Links­mai nu­si­tei­ku­sius žad­vai­niš­kius pa­svei­ki­no Rie­ta­vo kai­miš­ko­sios se­niū­ni­jos se­niū­nas To­mas Dauk­ša, pa­si­džiau­gęs dau­gy­bę me­tų Žad­vai­nuo­se gy­vuo­jan­čia šven­te, čia gy­ve­nan­čiais žmo­nė­mis, jų ge­bė­ji­mu ne tik triūs­ti, bet ir at­si­pa­lai­duo­ti, su­reng­ti gra­žią šven­tę ir pa­si­links­min­ti.

Prie se­niū­no svei­ki­ni­mų pri­si­dė­jo ir Lio­lių, Gi­rė­nų, Pe­lai­čių bei Va­tu­šių bend­ruo­me­nių at­sto­vai. Po jų gra­žių žo­džių Žad­vai­nų bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kas An­ta­nas Kar­baus­kas su­lau­kė ypa­tin­gos do­va­nos – jam įteik­ta ne­se­niai iš­leis­ta kny­ga „Rie­ta­vo kraš­tas“.

Kaip jau ta­po įpras­ta, Žad­vai­nų Žo­li­nė neap­siė­jo be įvai­rių ap­do­va­no­ji­mų. Šie­met nu­tar­ta ap­do­va­no­ti ak­ty­viau­sią bend­ruo­me­nės nau­jo­kę, ku­ria pri­pa­žin­ta Ste­fa Ša­ka­lie­nė. Pa­gerb­ti ir Ode­ta Mi­la­šiū­tė bei Ro­kas Druk­tei­nis, ku­rie lai­mė­jo „Me­tų abi­tu­rien­to“ no­mi­na­ci­jo­je.

Bu­vo iš­rink­tas ir „Me­tų tė­tis“ – Si­mo­nas Rė­ka­šius. Ži­no­ma, pa­svei­kin­ti ir „Me­tų nau­ja­gi­miai“: Ug­nė Ra­zu­ty­tė, Ka­jus Bud­rius ir Lė­ja Dau­ba­ry­tė.

Svei­ki­ni­mų su­lau­kė ir bai­gu­sie­ji Žad­vai­nų pa­grin­di­nę mo­kyk­lą, o „Me­tų čem­pio­nė­mis“ pri­pa­žin­tos mer­gi­nų fut­bo­lo ko­man­da. Ta­čiau be­ne gra­žiau­sios pa­dė­kos su­lau­kė Al­vy­das Ži­lius, ku­ris ap­do­va­no­tas už nuo­šir­džią pa­gal­bą puo­se­lė­jant Žad­vai­nų mies­te­lį.

Po gau­sy­bės svei­ki­ni­mų ir ap­do­va­no­ji­mų kai­mas pa­si­nė­rė į links­my­bes, ku­rias kurs­tė Rie­ta­vo kul­tū­ros cent­ro liau­diš­kos mu­zi­kos ka­pe­la „Su­ba­ta“, Klai­pė­dos kraš­to ka­pe­la „Mart­ve­žiai“ ir gru­pė „Eu­fo­ri­ja“. Il­gai ant Žad­vai­nų til­to ne­ti­lo dai­nos ir mu­zi­ka. Ne­ge­so ir to­lė­liau lieps­no­jęs bei ma­lo­niai su­si­rin­ku­siuo­sius šil­dęs šven­ti­nis lau­žas.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.

Susijusios naujienos