
Naujausios
Testo tenka laukti ir pusantros savaitės
„Apmaudu ir gėda už tokį organizuotumą“, – viešai į merą vienoje feisbuko grupėje kreipiasi rietaviškė Renata.
Moteris stebisi tokiu testavimo „dažnumu“. „Jei norite suvaldyti situaciją, protingiausia būtų kuo skubiau ištirti, o ne laukti po savaitę ar net pusantros! Per tą laiką kai kurie net nežinodami arba jausdami lengvus simptomus užkrečia dar daugiau žmonių“, – patarimų, kaip greičiau suvaldyti prastą situaciją, negailėjo Renata.
„Po kontakto su sergančiu izoliavausi, o testą gavau tik po savaitės su puse... Žmogus, kol susižino, ar serga, išnešioja po visą Rietavą“, – pritarė Rasa.
Rietaviškės įrašas išsiplėtojo į ilgą diskusiją. Atsirado teigiančiųjų, jog žino ir tokių koronaviruso nešiotojų, kurie sirgdami parduotuvėje aptarnauja žmones. Kitiems esą į darbą sergant liepia eiti darbdaviai. Arba nesitestuoja simptomus jaučiantys, bet pasiskiepiję žmonės. Dėl to virusas ir plintąs taip sparčiai.
O Ugnės teigimu, į koronaviruso punktą sunku užsiregistruoti ir profilaktiniam patikrinimui, ką ir kalbėti apie PGR testą.
Kai kurie ironizavo – esą jei nesitestuoji, tai ir nesergi. „Nustotų visi eit ir Corona baigtųsi“, – juokiasi Lina.
Diskusijoje dalyvavę žmonės sakė pasigendantys ne tik galimybės dažniau testuotis, bet apskritai Savivaldybės informacijos apie COVID-19 situaciją, kai kaimyninė Plungė tokią statistiką skelbia kasdien.
Iš visų besitestuojančiųjų tik maža dalis – rietaviškiai
Apie šią siuaciją paklaustas Savivaldybės meras Antanas Černeckis „Žemaičiui“ sakė, kad per savaitę Rietavo mobiliajame koronaviruso patikros punkte PRIIMAMA apie 180 žmonių, ir būna, kad iš jų tik 60 – rietaviškiai. Kiti atvyksta iš toliau, mat registruotis testui leidžiama visoje Lietuvoje, nepriklausomai nuo to, kur gyveni.
„Mūsų rietaviškiams užtektų dar mažiau to laiko, jei tik jie čia testuotųsi“, – įsitikinęs meras.
Tačiau problema ne vien ta. Kaip feisbuke ir piktinasi rietaviškiai, pasigendama testavimo dažnumo. Ir pats A. Černeckis patvirtino, jog į punktą užsiregistruoti galima tik dvi dienas per savaitę, punktas dirba po tris valandas.
Taigi, jeigu simptomus žmogus pajaučia ketvirtadienį, vietos artimiausiam testui gali gauti tik antradieniui. Ir tai tik tuo atveju, jei jų nebus išgrobstę kitų savivaldybių gyventojai.
„Žemaičio“ žurnalistai penktadienį patys pabandė užsiregistruoti į COVID-19 patikros punktą Rietave. Antradieniui dar rodė 43 laisvas vietas, ketvirtadieniui – net 52. Plungėje, kur patikros punktas veikia penkias dienas per savaitę, artimiausias laikas testui buvo taip pat antradienį, bet laisvų vietų buvo ir kitomis darbo dienomis. Plungiškių mobilusis punktas veikia kasdien, testuojama čia nuo 8 iki 20.30 valandos, nors pagal sergančiųjų skaičių Plungės situacija geresnė nei Rietavo.
„Neturim žmonių“
A. Černeckis sutiko, kad rietaviškius būtų galima testuoti ir dažniau, tik iš kur paimti šį darbą galinčių atlikti žmonių? Anot mero, jų nėra. Nebent poliklinikose dirbančios slaugytojos mestų visus darbus ir imtųsi tik testuoti, nebeskiepytų žmonių nuo koronaviruso, neatliktų kitų darbų.
„Specialistų turim tiek, kiek reikia 7-iems tūkst. gyventojų. Čia yra problema. Galėtume praplėsti laiką, bet žmonių, kurie gali dirbti tokį darbą, nėra. Turim tik vieną įstaigą, kuri pavaldi Savivaldybei. Kitos dvi – privačios. Mes tik geruoju jų priprašom, kad padėtų, kad duotų savo žmonių“, – kalbėjo A. Černeckis.
O negalintiesiems užsiregistruoti Rietave, meras siūlė važiuoti į kitą miestą, kur tuo metu laisvų vietų turi. Arba skambinti savo šeimos gydytojui ir pasisakyti apie jaučiamus koronaviruso simptomus. Esą tuomet medikas turėtų išrašyti biuletenį, net jeigu testas dar nėra atliktas. O tada belieka nosies iš namų nekišti ir galimo viruso neplatinti.
Išgirdęs, kad kai kurie gyventojai skundžiasi Savivaldybės komunikacijos stoka – kad ši neskelbia apie COVID-19 situaciją Rietave, meras siūlė apsilankyti Savivaldybės interneto puslapyje ir jo apačioje susirasti laukelį „COVID-19 statistika“. Jį paspaudus būsite nukreipti į Registrų centro duomenų bazę, kur skelbiama tiek visos šalies, tiek kiekvienos savivaldybės situacija: sergančiųjų ir pasiskiepijusių skaičius, naujai nustatyti atvejai ir panašiai.
„Aiškesnio paaiškinimo ir negali būti“, – įsitikinęs A. Černeckis.
Kitos informacijos, kur ir kas tiksliai serga, Savivaldybė negali atskleisti dėl asmens duomenų apsaugos įstatymo.
Serga šeimomis ir giminėmis
Koronavirusas greitai plinta įmonėse, švietimo ir kitose įstaigose, kur susirenka daugiau žmonių. Ar Rietave yra šios infekcijos židinių?
„Židinių buvo. Buvo„Rietuvoj“ toks blykstelėjimas – 20 atvejų. Bet daugiau sergama šeimom ir net, sakyčiau, giminėm, vienas nuo kito neša“, – atskleidė Savivaldybės vadovas.
Esą užsikrečiama per šeimų susibūrimus, baliukus, į kuriuos atėjęs bent vienas sergantysis tuoj pat virusą paskleidžia ir kitiems. Koronavirusas Rietavo savivaldybėje plinta ir draugų rateliuose.
Dar neseniai Savivaldybės mokyklose izoliuotis į namus buvo išsiųsta 11 klasių. Dabar, anot mero, šis skaičius sumažėjęs ir dar mažės, mat Vyriausybė priėmė nutarimą, jog nuo šiol švietimo įstaigose izoliuotis privalo tik užsikrėtęs asmuo. Kontaktavusieji su juo turi testuotis, o izoliuotis privalo tik tuo atveju, jei nesutinka atlikti testo.
A. Černeckio nuomone, toks sprendimas – teisingas, nes tie, kurie nesitestuoja, gali platinti ligą.
Penktadienį kalbintas meras rado ir kuo pasidžiaugti – savaitinis sergamumo pokytis savivaldybėje – pagaliau su minuso ženklu. Vadinasi, situacija, jei matomai ir negerėja, bent jau ima stabilizuotis.
Vakar dienos duomenimis, per pastarąją parą Rietavo savivaldybėje užregistruoti 4 nauji koronaviruso atvejai, šia liga šiuo metu serga 95 savivaldybės gyventojai. Nuo koronaviruso mirė 12 žmonių, sirgdami juo – 21.