Naujausios
Tiesa, iš rinkiminės agitacijos buvo aišku, jog norintieji Seime priimti visai tautai reikšmingus sprendimus likimu tikėti nelinkę. Bent jau rinkimų senbuviai – jie aktyviai važinėjo po miestelius ir kaimus, laukti ar nelaukti lipo į scenas vis rasdami progų pasveikinti susirinkusiuosius, apdovanoti nusipelniusiuosius.
Jų veidai šmėkščiojo ir iš agitacinių plakatų bei pašto dėžutes užkimšusių rinkiminių laikraštukų, kuriuos atsivertęs ne vienas nustebo – kiek daug gero Plungei ir Rietavui jie jau yra padarę ir kaip gražiai žada padaryti dar daugiau, dar geriau...
Šįmet yra naujovių: pakoregavus apygardų ribas Plungės bei Rietavo apygarda tapo bendra. Joje savo kandidatūras išsikėlė net devyni vienmandatininkai. Vieni jų gerai žinomi, kiti rinkėjams galbūt mažiau pažįstami arba žinomi gerai, tik su mūsų kraštu turi mažai ką bendro.
Jurgis RAZMA
Šis kandidatas Seime – nuo 1996-ųjų. Per pastaruosius rinkimus čia pateko pagal Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąrašą. Nors kandidatavo ir vienmandatėje Plungės apygardoje, tąkart nusileido Seimo naujokui liberalui Jonui Varkaliui. Ir šįkart, jeigu nebus išrinktas šioje apygardoje, didelė tikimybė, kad Seime jį vis tiek matysime – partijos sąraše politikas iškeltas į aukštą 10-ąją vietą.
62-ejų J. Razma savo anketoje nurodo, kad jo gimtinė – Plungės rajono Žvirblaičių kaimas. Yra vedęs, turi dvi dukras iš pirmosios santuokos. Vilniaus universitete baigė fizikos mokslus, iškart po studijų yra dirbęs šiame universitete, vėliau – Vyriausybės bei Seimo kanceliarijose, Vilniaus savivaldybėje, buvo Lietuvos sąjūdžio atsakingas sekretorius.
Jonas VARKALYS
Šis Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovas (numeris sąraše – 24), kaip jau minėta, prieš ketverius metus į Seimo nario kėdę atsisėdo pirmą kartą. Iki tol politikas, Lietuvos žemės ūkio akademijoje bei Lietuvos žemės ūkio universitete baigęs hidrotechnikos studijas, daug metų dirbo Plungės melioracijos statybos valdyboje, buvo UAB „Plungės Jonis“ valdybos pirmininkas ir direktorius. Ilgametis Plungės rajono savivaldybės tarybos narys.
J. Varkalys yra gimęs tuometinio Plungės rajono (dabar Rietavo savivaldybė) Kyvaičių kaime. Šeima – žmona, dvi dukros ir sūnus. 70-metis politikas yra teistas ir pripažintas kaltu pagal kelis Baudžiamojo kodekso straipsnius – dėl sukčiavimo, turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu.
Andriejus STANČIKAS
Seime taip pat ne naujokas – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas jame taip pat nuo 2016-ųjų, kai čia pateko pagal partijos sąrašą (dabar jame – 22-as). Elektriko inžinieriaus specialybę Vytauto didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje įgijęs kandidatas į Seimą karjerą pradėjo nuo Žemės ūkio bendrovių, kuriose užėmė svarbias pareigas, vėliau penkerius metus buvo Žemės ūkio rūmų pirmininkas, dėl šių pareigų ir yra geriausiai žinomas rinkėjams.
Beje, 1961 m. Plungės rajono Pūčkorių kaime gimęs A. Stančikas garsus ir kaip daugiavaikis tėvas – su žmona sugyveno net 11 vaikų: 4-ias dukras ir 7 sūnus.
Saulius ARLAUSKAS
38-erių plungiškis atstovauja Lietuvos socialdemokratų darbo partijai, yra jos skyriaus Plungėje pirmininkas. Lietuvos verslo kolegijoje įstaigų ir įmonių administravimą baigęs politikas šiuo metu vadovauja mažajai bendrijai „Arsos grupė“. Anksčiau yra dirbęs AB „Kauno grūdai“ Telšių elevatoriaus vadovu, UAB „Litnaglis“ pirkimų vadybininku.
Jeigu nebus išrinktas vienmandatėje Plungės-Rietavo apygardoje, viltys patekti į Seimą vargu, ar išsipildys, mat pirmą kartą Seimo rinkimuose startuojančios partijos sąraše S. Arlauskas įrašytas tik 23-iuoju numeriu.
S. Arlauskas nėra vedęs, vaikų neturi.
Gintaras BAGUŽIS
Patekti į Seimą siekia po partijos „Laisvė ir teisingumas“ vėliava (sąraše – 21-as). Su iš Plungės kilusiu 53-ejų G. Bagužiu plungiškiai artimiau susipažino 2017–2019 metais, kuomet jis ėjo Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, aktyviai pasisakydavo socialiniame tinkle „Facebook“. Iš politikos nepasitraukė ir dabar – yra Pungės rajono savivaldybės tarybos narys. Pagal išsilavinimą – teisininkas, teisės magistro studijas baigęs Mykolo Romerio universitete. Yra dirbęs lektoriumi Vilniaus universitete, didžioji gyvenimo dalis prabėgo Vidaus reikalų ministerijoje, kur užėmė įvairias aukštas pareigas.
Kandidatas yra vedęs, atžalų neturi.
Ramūnas LYDIS
Jauniausias kandidatas į Seimą šioje apygardoje. Žemaitijos nacionalinio parko (ŽNP) direktoriui – 41-eri. Būtent dėl šių užimamų pareigų jo pavardę rinkėjai išgirsta ne pirmą kartą. Žemės ūkio universitete yra baigęs Miško ekonomikos magistro studijas. Ir visa jo darbinė veikla sukosi apie šią sritį. Buvusios darbovietės – Kauno moksleivių aplinkotyros centras, Aplinkos ministerija. ŽNP vairas perėmė jau turėdamas patirties Nemuno deltos nacionaliniame parke, kuriam taip pat vadovavo.
R. Lydį kaip savo kandidatą į Seimą iškėlė Lietuvos socialdemokratų partija. Tiesa, politikos naujokui daug pasitikėjimo neparodyta – jis partijos sąraše tik 102-as. Tad į Seimą patektų tik laimėjęs vienmandatėje apygardoje.
R. Lydis kilęs iš Telšių. Vedęs, turi tris vaikus.
Vytautas MAZRIMAS
Darbo partija Plungės-Rietavo rinkimų apygardoje iškėlė šio vyriausiojo veterinarijos gydytojo-inspektoriaus kandidatūrą (partijos sąraše jis – 62). Šias pareigas 53-ejų plungiškis šiuo metu užima Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Telšių departamente. Veterinarijos gydytojo bakalauro bei viešojo administravimo magistro studijas baigęs politikas Seime nėra buvęs. Tačiau yra kandidatavęs į Plungės rajono savivaldybės tarybos narius.
J. Mazrimas – plungiškis. Vedęs, turi dukrą ir sūnų.
Mečys LAURINKUS
Visoje Lietuvoje gerai žinomas 69-erių klaipėdiškis neša Lietuvos žaliųjų partijos vėliavą (sąraše – 21). Jo darbinė patirtis – itin solidi. Lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete baigęs politikas paskutiniu metu dirbo nepaprastuoju įgaliotuoju ambasadoriumi Lietuvos ambasadoje Gruzijoje. Yra buvęs ir nepaprastuoju ambasadoriumi Ispanijoje.
Savo karjerą pradėjo kaip mokslinis bendradarbis Lietuvos mokslų akademijoje. Lietuvos atkuriamojo Sąjūdžio Seime buvo Tarybos sekretorius, deputatas Lietuvos Aukščiausioje Taryboje-Atkuriamajame Seime, Seimo nariu – 1996–1998 m. Metus vadovavo Valstybės saugumo departamentui, vėliau buvo jo generalinis direktorius. Teko padirbėti ir Užsienio reikalų ministerijoje. Yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, už darbinę veiklą pelnęs ne vieną valstybinį apdovanojimą.
Savo anketoje kandidatas apie šeimą informacijos nenurodo.
Gėnė JOKUBAUSKIENĖ
Vienintelė kandidatė moteris Plungės–Rietavo apygardoje. Iškelta Krikščionių sąjungos, kurios sąraše – 32-a. Plungiškiams ir rietaviškiams turbūt mažiausiai žinoma 61-erių mažeikiškė turi du aukštuosius išsilavinimus – Vilniaus universitete įgijo medicinos biologės specialybę, Kauno technologijos universitete baigė tarptautinės vadybos ir administravimo magistrantūros studijas. Visa darbinė veikla sukosi Mažeikiuose – buvo Mažeikių sviesto gamyklos medicinos ir sveikatos centro vedėja, ADB „Preventa“ Mažeikių filialo įkūrėja ir direktorė, Mažeikių ligoninės ir poliklinikos laboratorinės medicinos vedėja. Šiuo metu turi individualią įmonę.
Kandidatė anketoje nurodo, jog yra išsiskyrusi, turi sūnų.