Senjorų problema – panaikinta autobusų stotelė

Rūtos LAURINAITIENĖS nuo­trau­ka
Kad čia Laisvės gatvė­je, prie žie­dinės san­kry­žos su Rie­ta­vo gat­ve, kaž­ka­da bu­vo sto­telė, ro­do tik likęs suo­liu­kas
Da­bar jau­niems ar bran­daus am­žiaus žmonėms nu­si­gau­ti nuo vie­no taš­ko prie ki­to – vie­ni juo­kai. Jie sėda į au­to­mo­bilį – ir pir­myn. Daž­nai vie­na šei­ma ma­šinų tu­ri net ne vieną. Ta­čiau se­ny­vo am­žiaus žmonės ne vi­si tu­ri au­to­mo­bi­lius ir va­žiuo­ti mo­ka, todėl jie pri­klau­so­mi nuo au­to­busų, ku­rių lūku­riuo­ja sto­telė­se. Į „Že­mai­čio“ re­dak­ciją pa­skam­bi­nu­si plun­giškė guodė­si, kad su­tvar­kius Laisvės gatvę vie­na sto­telė bu­vo pa­nai­kin­ta ir da­bar skau­dan­čio­mis ko­jo­mis au­to­bu­so lauk­ti tu­ri ei­ti kur kas to­liau. „Kodėl ją nuo mūsų at­ėmė, visą gy­ve­nimą ten bu­vo?“ – ne­sup­ran­ta 86-erių mo­te­ris.

„Ta sto­telė bu­vo Laisvės gatvė­je, prie nau­jai įreng­tos žie­dinės san­kry­žos. O da­bar tik suo­le­lis li­ko. Gy­ve­nu Tai­kos gatvė­je, tai ei­ti lauk­ti au­to­bu­so prie Me­no mo­kyk­los ne­tu­riu tiek svei­ka­tos. Ir kal­bu ne tik sa­vo, o vi­sos gatvės var­du. Mums, li­go­niams, tas at­stu­mas di­de­lis“, – guodė­si gar­baus am­žiaus mo­te­ris.
Iš tiesų va­žiuo­jant Laisvės gat­ve, prie žie­dinės san­kry­žos su Rie­ta­vo gat­ve, pa­kelė­je „te­be­ry­mo“ se­no­vi­niais ža­liais da­žais da­žy­tas suo­liu­kas. Tik ant jo da­bar pri­sėda ne au­to­bu­so lau­kian­tys ke­lei­viai, o pailsę pa­ša­lai­čiai, mat sto­telės čia iš­ties ne­be­li­ko.
Ji pa­nai­kin­ta dėl to, kad bu­vo per­ne­lyg ar­ti žie­dinės san­kry­žos ar dėl kitų prie­žas­čių, pa­si­tei­ra­vo­me Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės Vie­tos ūkio sky­riaus vedė­jo Ar­vy­do Liu­ti­kos.
„Taip bu­vo nu­pieš­ta pro­jek­te“, – nu­kir­to A. Liu­ti­ka.
Ir tuoj pri­dūrė to pro­jek­to po aki­mis ne­turįs, o min­ti­nai ne­žinąs. Ta­čiau aiš­ki­no, kad pro­jek­tas bu­vo ren­gia­mas vi­sos gatvės ir įver­tin­ti vi­si sau­gu­mo ele­men­tai.
„Pro­jek­tas pra­ėjo eks­per­tizę, eis­mo sau­gu­mo spe­cia­lis­tai pro­jektą ati­tin­ka­mai įver­ti­no dėl sau­gos. Visų sau­gos – va­žiuo­tojų, pėsčiųjų, dvi­ra­ti­ninkų. O ne tik tai, jog kaž­kam la­biau pa­to­gu“, – dėstė vedė­jas.
Pa­sak jo, Plungė – ne Man­che­te­no dyd­žio mies­tas, tad paei­ti 30 ar 50 žings­nių to­liau – nuo san­kry­žos iki Me­no mo­kyk­los – ne­turėtų būti di­delė pro­ble­ma.
Apsk­ri­tai esą žmonės Plungė­je bu­vo įpratę va­žinė­ti itin pa­to­giai – au­to­bu­sai, iškė­lus ranką, jiems sto­da­vo bet kur, kad ir vi­du­ry ke­lio.
„Bu­vo toks marš­ru­ti­nio tak­si sind­ro­mas – kas 20 žings­nių sto­da­vo, kam ei­ti iki su­sto­ji­mo – pa­kėlei ranką, su­sto­jo, va­žiuo­ju. Ame­ri­ka... Bet taip ne­tu­ri būti. Tai yra ne­sau­gu, o ir to­kie sto­vi­nia­vi­mai truk­do ki­tiems.“
O baig­da­mas po­kalbį pri­dūrė, kad jei kam nors iš tiesų tas at­stu­mas nuo namų iki ar­ti­miau­sios sto­telės Laisvės gatvė­je yra ne­įvei­kia­mas, „ten­ka tų žmo­nių at­si­pra­šy­ti, kam čia taip pa­darėm, kad iškėlėm ir ne­įrengėm tos sto­telės“.
Aki­vaiz­du, kad pro­jek­tas už­baig­tas, ir  naujų su­sto­jimų au­to­bu­sams jo­je dau­giau neat­si­ras.